Vaikystė Anglijoje – kitokia: apie bėgiojimą su kiemo draugais iki sutemų teko pamiršti
Edvardas Valatkevičius – vienas iš „Delfi“ portale vykstančio konkurso „Metų emigrantas“ nominantų, į Angliją prieš 12 metų, dar būdamas vaikas, išvyko su tėvais: „Išvažiavome per mokyklos vasaros atostogas, tad pradžia buvo lengva, bet artėjant rudeniui supratau, kad viskas, aš jau eisiu į mokyklą Anglijoje. Kalbos beveik nemokėjau, vos vieną kitą žodį, išmoktą pradinėse klasėse“, – savo gyvenimo svetur pradžią prisimena vaikinas.
Anglijoje, sako Edvardas, vaikystė tikrai skiriasi nuo lietuviškos: „Lyginant su Lietuva, čia nėra jokios laisvės. Lietuvoje kasdien žaisdavome kieme, bėgiodavom su draugais iki vakaro. Čia tokių dalykų nebuvo – visi užsidarę, tėvai vienų vaikų neleidžia, kad kažkas jų nepagrobtų ar patys vaikai ko neprisidirbtų.“
Vaikinas sako tuo metu patyręs didelį stresą, jo laisvalaikis visiškai pasikeitė, tačiau laimei kartu su Edvardu buvo jo vyresnis brolis: „Jis man buvo viskas, veikiau tai, ką būčiau veikęs Lietuvoje su savo draugais. Po truputį pripratau prie visai kitokios tvarkos ir gyvenimo čia.“
Itin atsakingos pareigos oro uoste ir netyčia atrastas hobis
Sulaukęs 17–ojo gimtadienio lietuvis žengė į suaugusiųjų pasaulį, įsidarbino bene populiariausiame prekybos tinkle Anglijoje „Tesco“, tuo pat metu ėmė mokytis kolegijoje. Kiek vėliau E. Valatkevičius sulaukė pasiūlymo dirbti viename didžiausių Europoje Heathrow oro uoste. Čia, sako Edvardas, pradėjo nuo itin lengvo darbo: „Tiesiog padėdavau nesiorientuojantiems žmonėms suprasti, kur eiti, kur kokia parduotuvė ir panašiai.“
Po metų Edvardo pareigos oro uoste visiškai pasikeitė – vaikinas perėjo į apsaugos sektorių ir šiandien, kaip pasakoja pašnekovas, nuo jo priklauso viskas: ar lėktuvas saugiai pakils, nusileis be sprogimų, apiplėšimų, kitų incidentų.
Atsakingas pareigas Edvardas eina iki šiol, tačiau, kai pasaulį užklupo pandemija, kompanija paprašė lietuvio ir jo kolegų likti namuose, nors toliau mokami atlyginimai. Štai tada vaikinas ir atsiminė turintis retai naudojamą fotoaparatą.
Neįprastai daug laiko per karantiną leisdamas namuose Edvardas sako ėmęs internete ieškoti vaizdo įrašų, mokančių naudotis profesionalia kamera: „Mokiausi apie porą mėnesių. Tada ėmiau fotografuoti, savo meną kelti į socialinį tinklą Instagram, vis daugiau žmonių ėmė stebėti mano veiklą, kol pasiekiau reikiamą sekėjų skaičių ir kompanijos pačios mane pamatė.“
Bendradarbiauja su didžiule kompanija, ateityje – dar daugiau planų
Geriausia vieta mokytis fotografuoti, sako Edvardas, buvo Londono centras: „Čia ėmiau fotografuoti žmones gyvenant savo kasdienius gyvenimus, vadinama „Street photography“. Neslėpsiu, įsivažiavau gan lengvai, gana greit sulaukiau elektroninių laiškų iš kelių kompanijų dėl galimybės bendradarbiauti.“
Šiuo metu Edvardas kaip fotografas dirba su didele apsaugos priemonių motociklininkams kompanija, fotografuoja jų gaminamus šalmus, specialias aprangas. Taip pat, pasakoja lietuvis, kasdien sulaukia žinučių iš smulkių kompanijų, norinčių, kad Edvardas nufotografuotų jų produkciją. Neseniai pašnekovas pradėjo fotografuoti žmones, o netolimoje ateityje imsis įamžinti įvairias šeimų šventes.
Kol kas fotografija – Edvardo hobis, nešantis papildomas pajamas, tačiau vaikinas turi tikslą paversti tai pagrindine veikla, užtikrinančia jam finansinį stabilumą. Į Lietuvą tautietis kol kas grįžti nežada, tačiau neslepia – gimtinėje likusių artimųjų ilgesys niekada neapleidžia.
Už E. Valatkevičių galite balsuoti čia.
