Nors vyriausybė skiria paramą daugiabučių renovacijai, reikalaujama, kad pastatas po to atitiktų bent jau A energinio efektyvumo klasę, o tai kainuoja brangiai ir stabdo gyventojus. Paramą šildymui gaunantiems gyventojams renovacija apskritai nieko nekainuotų, tačiau mokantys mažai arba išvis už šildymą nemokantys gyventojai dėl tos pačios priežasties dažnai nemato reikalo atnaujinimui ir taip užsisukama užburtame rate. Specialistai sako, kad vienas svarbiausių energetinio pastatų efektyvumo gerinimo faktorių – pačių gyventojų rankose.
Dauguma daugiabučių – energetiškai neefektyvūs
Didžiąją dalį Lietuvos būsto fondo sudaro daugiabučiai namai, statyti iki 1990 metų. Šio laikmečio pastatai yra energetiškai neefektyvūs ir vartojantys daugiausiai energijos resursų. Vienintelis būdas mažinti tokių daugiabučių namų priklausomybę nuo didelių suvartojamos energijos kiekių – kompleksinė renovacija. Jos dėka galima pasiekti ekonominį, ekologinį ir estetinį efektą. Deja, bet visoje Lietuvoje iš 40 tūkst. renovuotinų namų per pastarąjį dvidešimtmetį modernizuota mažiau nei 10 proc. daugiabučių. Akivaizdu, kad tempai yra gerokai per lėti siekiant didinti energetinę nepriklausomybę nacionaliniu mastu.
„Mano būstas“ jau modernizavo 227 daugiabučius, o dar 136 namuose yra vykdomi renovacijos darbai. Pasak įmonės atstovo, gyventojų susidomėjimas pastatų atnaujinimu ir jų energetinio efektyvumo bei turto vertės didinimu tikrai nėra išblėsęs. Priešingai – nemažai daugiabučių laukia naujų kvietimo sąlygų.
Skaičiuojama, kad kompleksiškai modernizuotas daugiabutis suvartoja 50–70 proc. mažiau energijos resursų ir, lyginant su energetiškai neefektyviais namais, į aplinką išmeta 62,5 tonos mažiau CO2. Taigi renovuoti namai ne tik ženkliai mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir prisideda prie aplinkos išsaugojimo.
„Gyventojams nuolat primename, kad nuo daugiabučių namų energetinio efektyvumo priklauso ir sąskaitos už šildymą dydis. Kitaip tariant, šilumos tiekėjas gali efektyvinti šilumos tiekimo tinklą, tačiau jeigu ta efektyviai pagaminta, efektyviai iki pastato atkeliavusi šiluma pateks į energetiškai neefektyvų pastatą, gyventojai maksimalaus rezultato nepajus. Taigi vienintelis būdas ženkliai sumažinti sąskaitas už šildymą yra pasirūpinti daugiabučio namo energetiniu efektyvumu“, – sakė „Vilniaus šilumos tinklų“ Energetinio efektyvumo vadovas Juozas Paulėkas.
Tai rodo ir sąskaitos už šildymą, kuomet už tokio paties ploto buto šildymą gyventojai sulaukia 40 proc. ar daugiau besiskiriančių mokėjimo pranešimų. Pavyzdžiui, šio šildymo sezono šalčiausias mėnuo buvo sausis, todėl 50 kv. m. buto šildymo vidutinė sąskaita energetiškai efektyviame, naujos statybos daugiabučiame name siekė 41 Eur. Renovuotuose daugiabučiuose gyvenantiems klientams vidutiniškai teko mokėti 66 Eur. Daugiausiai už šilumą tenka išleisti senų, nerenovuotų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojams, tokio būsto vidutinė šildymo sąskaita buvo 112 Eur.
Modernizuojamos šilumos sistemos
Pastatų energetinis efektyvumas gali būti didinamas skirtingomis priemonėmis. Dalyje daugiabučių „Mano būstas“ padėjo gyventojams įsirengti saulės elektrines. Žvėryne ant daugiabučio namo stogo įrengta saulės elektrinė, kuri sąskaitas turėtų sumažinti apie keturis kartus. Pasinaudojus valstybės skirta subsidija, projektas, skaičiuojama, atsipirks greičiau nei per ketverius metus.
Senos statybos daugiabučiuose namuose efektyvus šilumos vartojimas priklauso nuo keleto esminių veiksnių: šilumos punktų būklės, galimybės individualiai reguliuoti šilumą, tinkamai subalansuotos šildymo sistemos bei inovatyvių, dirbtinio intelekto algoritmais grįstų sprendimų.
„Seni elevatoriniai šilumos punktai yra neefektyvūs, nes nereaguoja į lauko temperatūrų pokyčius ir yra valdomi rankiniu būdu – visiškai priklausomi nuo žmogiškojo faktoriaus. Todėl kartais gyventojai skundžiasi, jog už lango teigiama temperatūra, o radiatoriai butuose pleška it pašėlę. Vienintelė išeitis – gyventojai turi pritarti šilumos punkto modernizavimui, deja, ne visada sulaukiame jų pritarimo. Verta paminėti, kad modernizavus šildymo sistemą, per vieną sezoną galima sutaupyti apie 10 proc. šilumos, tad ilgainiui tokia investicija atsiperka“, – aiškino „Mano būstas“ atstovas.
Kitas sprendimas, kuris užtikrina tvarų energijos resursų naudojimą – individuali šilumos apskaita ir reguliavimas bute. Kai kurie daugiabučiai jau veda individualias apskaitas ir taip taupo šilumą. Tačiau ši sistema turi savų minusų. Jei šilumos skaitikliai sugenda, namo prižiūrėtojas negali jų pakeisti be gyventojo pritarimo, nes tai yra gyventojo nuosavybė. Bėda ta, kad kartais gyventojai atsisako juos tvarkyti ir atsiranda namų, kur 50 proc. ir daugiau butų apskaitų neveikia, o pastato prižiūrėtojas negali nieko padaryti. Tokiu atveju energetinis efektyvumas name dingsta ir jis tampa toks pat „švaistūnas“, kaip ir senos statybos namai. Kad taip nenutiktų gyventojai turi įsiklausyti į specialistų rekomendacijas ir pasirūpinti neveikiančių skaitiklių remontu.
Labai svarbi ir subalansuota šildymo sistema, kuomet pastatas šyla tolygiai. Jeigu leidžia šilumos punkto techninės charakteristikos, jie valdomi pasitelkus išmaniąsias technologijas ir dirbtinio intelekto sprendimus, kurie leidžia dar efektyviau reguliuoti šilumos pasiskirstymą ir suvartojimą daugiabučiuose. Tai sudaro galimybę čia ir dabar keisti šilumos parametrus taip, kad būtų užtikrinamas kuo efektyvesnis energijos resursų vartojimas. Stebint temperatūrų pokyčius lauke galima greitai priimti atitinkamus sprendimus – sumažinti arba padidinti šilumos tiekimą. Tai labai svarbu, nes realiu laiku vykdoma stebėsena bei pagal tai įgyvendinami sprendimai leidžia optimizuoti šilumos suvartojimą name ir sumažinti jį apie 8–11 proc.
Įmonės atstovas įsitikinęs, kad ilgainiui gyventojai vis dažniau ryšis modernizavimui: „Išmaniam šilumos sistemų valdymui reikalingos investicijos ir gyventojai, nors sutaupymai yra akivaizdūs, kol kas vangiai į tai investuoja. Tačiau esame tikri, kad netolimoje ateityje situacija keisis ir išmaniosios technologijos vis labiau įsigalės daugiabučių namų šilumos ūkio valdyme“.
Šildymo valdymą siekia perduoti gyventojams
„Vilniaus šilumos tinklai“ vasarį atliko pirmąjį šildymo sezono metu žemos temperatūros bandymą. Aiškintasi, kaip daugiabučiuose namuose ir administraciniuose pastatuose esantys šilumos punktų įrenginiai tvarkosi su žemesne temperatūra, kokią dalį šilumos nuostolių pavyksta sutaupyti, kaip išlaikomi šiluminiai parametrai tinklo ir kliento dalyje. Klientai termofikacinio vandens temperatūros žeminimo nepajuto, o ankstesni bandymai parodė, kad žemesnė temperatūra tinkle sumažina šilumos energijos gamybos kiekius, didina tinklo ilgaamžiškumą, mažina CO2 emisijas.
Nuosekliai atnaujinamas ir šilumos tiekimo tinklas, šiemet ketinama atnaujinti daugiau nei 7,5 km šilumos tiekimo vamzdynų, todėl netrukus vilniečiai pastebės šiuos darbus įvairiose miesto vietose.
„Kitas žingsnis – gyventojams priklausantys šilumos punktai. Tinkamas šilumos punkto veikimas užtikrina kokybišką ir efektyvų butų šildymą. Mūsų duomenys rodo, kad Vilniaus mieste dar yra apie pusė tūkstančio senų, susidėvėjusių ir energetiškai neefektyvių šilumos punktų, kuriuos būtina atnaujinti. Šilumos punktų modernizaciją remia Vilnius miesto savivaldybė, todėl gyventojai gali gauti nuo 50 iki 100 proc. siekiančią paramą“, – kalbėjo J. Paulėkas.
Efektyviai veikiantis ir modernizuotas šilumos punktas gyventojams gali sutaupyti bent 15 proc. šilumos energijos, kadangi atsiranda galimybė nustatyti žemesnę temperatūrą naktimis, savaitgaliais ar kitus individualius parametrus, taip pat patalpos neperšildomos pereinamuoju metu – šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje. Daugelis gyventojų klaidingai galvoja, kad šilumos intensyvumą jų daugiabučiuose reguliuoja šilumos tiekėjas. Realybė yra kitokia – šią temperatūrą reguliuoja namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.
„Energetiškai neefektyvūs daugiabučiai namai, kurių šilumos nuostoliai yra ypač dideli, vis dar užkerta kelią daliai gyventojų sumažinti savo išlaidas už šildymą. Mūsų ekspertų atlikto termovizinio tyrimo rezultatai parodė, kaip nerenovuotuose daugiabučiuose šiluma į lauką prasiskverbia pro nesandarias pastatų sienas ar kitas konstrukcijas. Tai reiškia kur kas didesnius šilumos nuostolius ir išlaidas šildymui. Vadinasi, energetiniu efektyvumu turi rūpintis ne tik šilumos tiekėjas, bet ir patys gyventojai“, – apie gyventojų indėlį kalbėjo „Vilniaus šilumos tinklų“ atstovas.