Geras pavyzdys
Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradėjo bendradarbiavimą su Lietuvos Kurčiųjų draugija. Nuo gruodžio 1 d. draugijos nariams, užregistravusiems savo kortelę AČIŪ paskyroje, taikomas 2 proc. kaupimas nuo pirkinių sumos. Įprastas kaupimas pirkėjams siekia 1 proc. Be to, draugijoje dirbantiems savanoriams įteiktos 50 eurų vertės „Maxima“ dovanų korteles.
„Nuoširdžiai stengiamės būti vertingais visuomenės nariais. Tikiu, kad šis bendradarbiavimas pradžiugins Lietuvos Kurčiųjų draugijos narius“, – sako „Maximos“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė.
LKD prezidentas Kęstutis Vaišnora pasakojo, kad bendradarbiavimas su „Maxima“, visų pirma, rodo kurčiųjų bendruomenės palaikymą ir pasitikėjimą. Be to, šis bendradarbiavimas yra geras pavyzdys kitoms institucijoms, organizacijoms, verslo sektoriaus atstovams, kad dirbdami kartu ir bendradarbiaudami galima kurti kitokią ateitį klausos negalią turintiems asmenims.
„Ko gero, kaip ir daugumai nevyriausybinių organizacijoms, taip ir mums, dažnai reikalinga finansinė pagalba veikloms ar iniciatyvoms įgyvendinti. Kaip jau minėjome, mes visada ieškome partnerių, rėmėjų, kurie prisidėtų prie tikslų įgyvendinimo. Labai džiaugiamės, kad tikrai atsiranda norinčių prisidėti, o taip pat turime ir ilgamečių organizacijos rėmėjų, kurie prireikus visada ištiesia pagalbos ranką“, – sakė prezidentas.
Be finansinės pagalbos, draugijos nariams trūksta atviresnio darbdavių požiūrio į klausos negalią turinčius asmenims darbo rinkoje. „Dažnai darbdaviai nepriima į darbą kurčiųjų dėl įvairių baimių, nežinojimo kaip komunikuoti, net nepasidomėję asmens kompetencijomis, neieškodami alternatyvių bendravimo būdų. Tikrai yra įmonių, kuriose kurtieji yra įdarbinami, tačiau jų – gana mažai. Labai norėtume, ir tikimės, kad palaipsniui ši situacija keisis ir kurtieji galės visavertiškai dalyvauti darbo rinkoje. Galbūt ateityje išplėsime bendradarbiavimą su „Maxima“ ir šiose parduotuvėse dirbs klausos negalią turintys asmenys“, – svarstė K. Vaišnora.
Ir iššūkiai, ir pamokos
Preliminariai skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 6 tūkstančiai kurčiųjų ir 40 tūkstančių įvairių klausos sutrikimų turinčių asmenų (apkurtusiųjų, neprigirdinčių). LKD jau daugiau nei 80 metų vykdydama savo veiklą atstovauja ir gina kurčiųjų žmonių teises. LKD vienija penkis didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikiančius kurčiųjų reabilitacijos centrus, taip pat vienuolika asocijuotų narių.
„Kaip ir visiems, taip ir mums šie metai, o ypač karantinas, pateikė daug iššūkių. Kurčiųjų bendruomenei labai svarbus ryšio palaikymas, buvimas kartu, gyvas bendravimas. Deja, didžia dalimi teko šito atsisakyti ir „persikelti“ į internetinę erdvę. Dėl pandemijos teko atšaukti daug planuotų renginių miestuose, koregavome savo veiklos planus, kad kiek galėdami viską išpildytume internetinėje erdvėje. Buvo nelengva. Didelis iššūkis buvo įvestos prevencinės apsaugos priemonės – veido kaukės. Kurčiųjų gimtoji kalba – gestų kalba. Gestų kalba – tai ne tik rankomis rodomi gestai, bet ir veido mimikos, lūpų judesiai, kūno kalba. Asmenims dėvint apsaugines veido kaukes, nebesimato lūpų judesių, veido mimikų, ir taip atrodo dingsta gestų kalba. Per pirmąjį karantiną tai kėlė daug problemų, bet labai gerai, kad yra veido kaukėms alternatyvi priemonė – apsauginiai veido skydeliai“, – apie iššūkius pasakojo draugijos prezidentas.
Vis dėl to jis pabrėžė, nors karantinas sukėlė daug iššūkių, bet taip pat atvėrė ir plačias galimybes. „Ypač džiaugiamės atkreiptu dėmesiu į informacinės aplinkos pritaikymą kurčiųjų bendruomenės poreikiams – dar pavasarį, pirmojo karantino metu, buvo pradėtos į gestų kalbą versti visos LR Prezidento, SAM, Vyriausybės atstovų spaudos konferencijos. Tai – istorinis įvykis, nes, pavyzdžiui, šalia LR Prezidento, pagal protokolą, negalėjo stovėti joks pašalinis žmogus, tačiau prasidėjus pandemijai buvo pasitelktas žmogiškumas. Gestų kalbos vertėjai, tuo pačiu ir visa kurčiųjų bendruomenė, tapo matomi ir pripažįstami. Šie metai buvo tikrai sunkūs, bet nenuleidome rankų, gavome daug naudingų pamokų ir, tikimės, tapome dar stipresni“, – pasakojo K. Vaišnora.
