Įtaką padarė kultūra ir religija
Anot V. Radzevičiaus, kalbant apie Artimųjų Rytų virtuvę, pasirinkimas čia yra labai platus. „Šioje virtuvėje daug patiekalų yra taip susimaišę pagal kilmę, kad net vyksta gastronominiai ginčai, kuriai tautai kas priklauso. Yra ir laiko bei tradicijų lemtų dalykų – pavyzdžiui, senoji žydų ir moderni Izraelio virtuvė atrodo kaip du skirtingi pasauliai. Kaip ir turkų bei osmanų virtuvės – jos iš esmės skirtingos. Tad pasirinkti kelis patiekalus iš visos įvairovės yra sudėtinga – bet išskirčiau šakšuką, humusą, turkiškus užkandžius meze, falafelius, chašlamą“, – pasakojo keliautojas.
Visų šių šalių virtuvei didelę įtaką padarė istorija ir kultūra. „Tai tikras tautų katilas, kuriame įtaką turi ir tradicijos, ir religija. Juk ramadanas ar šabas taip pat lemia valgymo kultūrą. Prieskonių artumas ir didelis pasirinkimas, palankus vaisiams ir daržovėms klimatas bei kiaulienos nevalgymas šio regiono virtuves daro išskirtinėmis ir su niekuo nesupainiojamomis. Man asmeniškai šis regionas labai asocijuojasi su avienos patiekalais ir ypatinga arbatos bei kavos svarba kasdienybėje. Ir labai saldžiais desertais“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, apibendrinti visas šio regiono virtuves yra sudėtinga. Bet yra įdomybių. „Pavyzdžiui, Irane vestuvėse pirma patiekia desertą, o po to – pagrindinį patiekalą. Tarp stalo įrankių ten nemačiau peilių – vietoje jų naudojamas šaukštas. Visame regiono maiste daug skonio. Daug prieskonių. Pagrindinė mėsa – aviena. Prieskoniai – cinamonas, muskatas, gvazdikėliai, kuminas ir, žinoma, kalendra. Taip pat vartojama daug ankštinių kultūrų. Stalai būna gausiai nukraunami ir pasirinkimas didelis. Ypač per šventes. Bet aš sakyčiau, kad dažniau valgoma mėsa su daržovėmis“, – pasakojo žurnalistas.
Išskirtiniai yra ir šių šalių desertai. „Jie labai kvapnūs ir saldūs. Be to, juose naudojama daug riešutų. Taip pat juose labai daug spalvų. Mums, europiečiams, tai atrodo neįprastai“, – pasakojo V. Radzevičius.
Jis pats mėgsta pasigaminti šakšuką, falafelius ar armėnišką chašlamą. „Ypač pastarąją, nes tai ilgas procesas, geriausiai ją gaminti ant laužo ir su kompanija. Tai socializuojantis patiekalas“, – šypsojosi pašnekovas.
Populiarūs ir vaisiai, ir prieskoniai
Kaip pasakojo prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, nuo seno šiose šalyse maistui ir jo ruošai skiriama itin daug dėmesio ir pagarbos. „Artimųjų Rytų istorinis ir kultūrinis regionas plyti tarp Persijos įlankos ir Viduržiemio jūros krantų. Aiškias sienas čia sunku nubrėžti, tačiau susimaišiusios Egipto, Turkijos, Irako, Izraelio, Jungtinių Arabų Emyratų, Jordanijos, Libano ir kitų šalių kultūros stipriai skiriasi nuo europietiškojo gyvenimo būdo. Virtuvės, beje, irgi“, – pasakojo vadovė.
Anot jos, „Maximos“ parduotuvėse galima rasti po Artimųjų Rytų šalių saule sunokusių apelsinų, greipfrutų, granatų, avokadų, vynuogių, taip pat rausvųjų svogūnų, prieskoninių žolelių.
„Itin populiarūs įvairūs prieskoniai, Artimųjų Rytų šalių virtuvei būdingos kruopos, pavyzdžiui, kuskusas, lęšiai, avinžirniai. Vis didesnio susidomėjimo sulaukia humusas su įvairiais priedais – avokadais, saldžiosiomis bulvėmis ir moliūgais, ciberžolėmis ir kitais priedais. Per pastaruosius keletą mėnesių asortimentą papildė trumpavaisiai agurkai, šviežia dorada, marinuotos chalapos paprikos“, – sakė E. Dapkienė.
