Silkė, silkė ir dar kartą silkė

Anot šefo, skandinaviška virtuvė yra dviejų krypčių. Viena – tradicinė, atėjusi iš senų laikų. Kita – „New Nordic“ virtuvė, kuri tarsi galinga banga vilnija per gastronomijos pasaulį. „Tradicinėje skandinaviškoje virtuvėje gausu marinuotų, fermentuotų produktų. Kadangi gamta tiek Lietuvoje, tiek Skandinavijoje yra panaši, turime labai daug artimų ingredientų: uogos, grybai, žuvis, silkė. Silkė nors pas mus ir neauga, akivaizdu, kad yra labai vartojama ir mėgiama. Būtent iš Skandinavijos ateina visi marinavimo, sūdymo, fermentavimo būdai. Nuo vaikystės prisimenu, kad ir mes tą darėme. Gal ne taip fanatiškai, bet tuos pačius agrastus močiutė marinuodavo nesaldžiai. O dabar irgi žmonės raugina visokius serbentus ir kitas gėrybes“, – pasakojo Ignas.

Skandinavijoje, kaip ir Lietuvoje, yra labai populiarūs pieno produktai, taip pat – mėsa. „Nors ten mėgiama ir kiauliena, ir paukštiena, dažnai skandinavai renkasi ir žvėrieną. Lietuvoje ši mėsos rūšis taip pat yra populiari“, – sakė virtuvės šefas.

Jei kalbėsime apie „New Nordic“ virtuvę, joje orientuojamasi į minimalizmą ir natūralumą. „Iš tiesų „New Nordic“ virtuvė kviečia atsigręžti į savo šaknis. Čia svarbus produkto natūralumas, išdirbimas. Kadangi žiemą Skandinavijoje niekas neauga, jie ieško būdų, kaip produktus kuo ilgiau išsaugoti“, – pasakojo Ignas. Būtent dėl to šiose šalyse taip dažnai naudojami marinuoti ingredientai. Kaip ir Lietuvoje, taip ir Skandinavijoje yra populiarios įvairios kruopos, rugiai, iš kurių kepama raugo duona.

Dar vienas išskirtinumas – estetiškas patiekimas. „Skandinavai čia taip pat vadovaujasi minimalizmu. Jis yra jų virtuvės akcentas. Vaizdas lėkštėje turi būti švarus, ramus, kaip ir pati Skandinavija. Ta ramybė atsispindi lėkštėse“, – šypsojosi virtuvės šefas.

Nors lietuviai ne visada namuose bando išgauti tą estetinį vaizdą lėkštėse, bet skandinaviškus produktus vartoja gausiai. „Silkė, lašiša, upėtakis, grybai, uogos – visa tai mes dažnai vartojame. Ir nors neserviruojame taip estetiškai, bet tai nereiškia, kad mūsų namuose nėra skandinaviškos virtuvės. Be to, ir parduotuvėse pasirinkimas visų šių produktų yra pakankamai didelis“, – sakė Ignas.

Paklaustas apie prieskonius, jis išskyrė vieną, kurį dažnas lietuvis augina, jei ne sode, tai bent balkone. Tai – krapai. „Krapai yra labai skandinaviška žolelė, kas pas mus irgi labai populiaru. Taigi, kaip jau minėjau pradžioje, mums ši virtuvė yra labai artima, nors ir ne vienoda“, – sakė virtuvės šefas.

Platus žuvų pasirinkimas

Kad įvairiausios žuvys ir žuvies gaminiai – tikras skandinavų virtuvės pasididžiavimas, sutinka ir prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Kepta, rūkyta, džiovinta, virta, sūdyta – įvairiausių rūšių ir skonių žuvis gali pradžiuginti mūsų klientus ieškančius ir greito užkandžio, ir idėjos šventiniam stalui. O taip pat ir norinčius išmėginti ką nors naujo. Jei dar neragavote šviežių alpinių šalvių, paprastųjų peleinių ar norveginių omarų – būtinai apsilankykite didžiausiose „Maxima XXX“ ir „Maxima XXXX“ parduotuvėse. Iš Skandinavijos šalių į mūsų parduotuves taip pat atkeliauja ikrai, paštetai, uogienės, džemai, padažai, įvairūs gėrimai ir daug kitų produktų ir prekių. Tačiau populiarumo viršūnėse be abejonės puikuojasi šviežia lašiša ir silkė“, – teigė vadovė.

Sumuštinis su lašišos gravlax, krienų sviestu ir šviežiai sūdytais agurkais

200 g lašišos filė su oda (iškaulinta, nusausinta)

50 g druskos

50 g cukraus

50 g smulkintų krapų

Druską, cukrų ir krapus sumaišome ir gautu mišiniu įtriname žuvį. Sandariai susukame į maistinę plėvelę. Dedame į šaldytuvą ir paliekame 18-20 valandų. Praėjus šiam laikui, lašišą išvyniojame, nuvalome popieriniu rankšluosčiu ir pjaustome.

Krienų sviestas:

200 g 82 proc. riebumo sviesto (kambario temperatūros)

60 g šviežios krieno šaknies (valytos ir pertrintos per smulkią trintuvę)

Druskos pagal skonį

Ignas Višinskas

Pasūdytą sviestą plakame iki kremo tekst9ros, sudedame krienus ir perplakame, kad jie tolygiai pasiskirstytų.

Sūdyti agurkai:

100 g agurkų

20 g krapų

3 česnako skiltelių

4 g druskos

Agurkus susipjaustome plonomis riekelėmis, pasūdome ir permaišome. Įdedame laužytas krapų šakeles ir traiškytą česnaką, permaišome ir paliekame uždengus 1 valandai kambario temperatūroje.

Lengvai pasiskrudiname riekę raugo duonos, įtriname česnaku, pasūdome ir atvėsiname. Tepame krienų sviesto, dedame lašišą, apklojame agurkais ir papuošiame krapų šakelėmis.