Svarbu ne tik produktai
Japonai neįsivaizduoja savo vakarienės be jūros gėrybių, dumblių, kurie turi daug naudingų medžiagų, augalinio maisto. Nors gyvūninių produktų jie vartoja, bet labai mažais kiekiais. „Svarbu ne tik tai, kad jie pasirenka sveikatai palankius produktus, bet ir tai, kaip jie juos paruošia. Dažniausiai japonai gamina labai tausojančiu būdu. Valgo šviežius produktus, virtus, garintus ar troškintus. Rečiau – keptus, skrudintus. Taigi matome, kad ne tik patys produktai yra sveikatai palankūs, bet ir jų paruošimo būdai“, – sakė V. Kurpienė.
Kitas svarbus dalykas, susijęs su maisto kultūra – maisto kiekis. „Jei kalbėsime apie nutukimą, Japonijoje šios bėdos beveik nėra, nes jie neturi persivalgymo tradicijų. Yra aiškus valgymo režimas, porcijos nėra didelės“, – teigė dietistė.
Matyt, daugeliui japoniška virtuvė siejasi su sušiais, bet iš tiesų pasirinkimas daug platesnis. „Jei kalbėsime apie sušius, tai sveikatai vertinga jų dalis yra nori lapai (jūros dumbliai) ir tai, kas įdedama į vidurį – žuvis, avokadai, krevetės, agurkas ir kt. Jei kalbėsime apie ryžius, rekomenduojama valgyti rudus ryžius. Balti ryžiai yra gana greitai pasisavinami angliavandeniai. Be to, į sušiuose naudojamus ryžius dedamas cukrus. Bet jei vietoj sušių rinksitės, tarkime, sašimi – jūsų organizmas tikrai padėkos. Tai vienareikšmiškai vertingas patiekalas. Tik be abejo, reikia naudoti labai gerą, šviežią žuvį“, – pasakojo specialistė.
Dar vienas vertingas patiekalas – japoniškos sriubos. „Daugelyje jų naudojama miso pasta, kas yra fermentuotas produktas. Miso pasta gaminama iš fermentuotų sojos pupelių ir grūdinių kultūrų, joje yra daugybė gerųjų bakterijų. Miso turi daug būtinų mineralų ir geras įvairių B grupės vitaminų, vitaminų E, K ir folio rūgšties šaltinis. Kaip fermentuotas maistas, miso suteikia žarnynui naudingų bakterijų, kurios padeda mums išlikti sveikiems, gyvybingiems ir laimingiems. O gera žarnyno sveikata gi yra susijusi su mūsų bendra psichikos ir fizine sveikata. Sojų padažas taip pat yra vertingas, bet labai priklauso nuo to, kaip jis pagamintas. Reikia žiūrėti, kad būtų natūraliai fermentuotas“, – teigė V. Kurpienė.
Nors ji pati namie sušių negamina, bet nėra abejinga japoniškam maistui. „Aš ir mano dukra labai mėgstame miso sriubą su tofu, taip pat ir sašimi. Sušių namie negaminu, bet dažnai valgome sulietuvintus jų variantus. Namie visada turime nori lapų. Jei vaikams ar man pačiai ryte būna košės nevalgadienis, palepinu save tokiu ypatingu suktinuku. Išverdu kokių nors smulkių kruopų, pavyzdžiui, puikiai tinka bolivinė balanda ar grikiai. Jų reikia nepervirti. Tada dedame kruopų ant nori lapo ir pagardiname jas tuo, ką turime: lašiša, avokadu, agurku, morkomis, o kartais ir be nieko. Susukame ir valgome. Vaikai ypatingai mėgsta šiuos suktinukus su sojos padažu ir košės suvalgo du kartus daugiau, nei įprastai. Labai skanus patiekalas išeina. Tai nėra sušiai, bet labai vertingas maistas, kupinas gerų angliavandenių ir jodo, kurio dažnam trūksta“, – šypsojosi pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad lietuviams labai trūksta jodo, ko japonams – ne dėl mitybos skirtumų. „Jodas susijęs su skydliauke, o skydliaukė – su mūsų hormonais. Vienas iš būdų, kaip gauti jodo, valgyti jūros dumblius bei žuvį“, – sakė dietistė.
Ji džiaugėsi, kad didelėse parduotuvėse dabar tikrai galima rasti įvairių rūšių dumblių, miso pastos, sojų padažų. „Gerai, kad asortimentas didėja. Mano namuose beveik visada yra tofu, sojos padažo ir nori lapų“, – šypsojosi V. Kurpienė.
Asortimente – ne tik sušiai
Kaip sakė prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, Tolimųjų Rytų maisto kultūra mūsų šalyje vis labiau prigyja, o be sušių ar kinų virtuvei būdingų patiekalų, dažnas savo mitybos jau neįsivaizduoja. „Šio regiono virtuvėje karaliauja ryžiai, raudonosios, žaliosios, ryžių bei sojų pupelės, žuvis, grybai, jūros gėrybės, žolės. Taip pat Tolimųjų Rytų – Kinijos, Japonijos, Korėjos – gyventojai valgo daug kiaulienos ir paukštienos, daržovių, kurios gardinamos ryžių actu, sezamų sėklų aliejumi“, – pasakojo vadovė.
Anot jos, pačių įvairiausių Tolimųjų Rytų virtuvėms priskiriamų, ypač daugiau specifinių produktų galima įsigyti didesnėse ir didžiausiose „Maximos“ parduotuvėse. Asortimente – saldžiarūgščiai padažai, actas, aliejai, kiaušiniai, ryžių, ramenams skirti makaronai, konservuotos ar kitaip apdorotos daržovės, taip pat ingredientai gaminti sušiams ir sušių priedai: sušių ryžiai, marinuoti imbierai, vasabių pasta.
„Šiemet, kai turime daug mažiau galimybių keliauti, ypač populiarūs tailandietiški prieskoniai, kokoso pienas ir kokosų pieno gėrimai bei kremai, tailandietiški ir japoniški makaronai, jūržolių užkandžiai. Populiarumo nepraranda jau pagaminti sušiai, ypač skirtingų sušių rinkiniai“, – teigė E. Dapkienė.
