Kūryba žavėjosi visada

Mūza nuo pat mažens domėjosi kultūra ir kūryba. „Kiek save atsimenu, visada buvau apsupta menų – buvau visai maža, tačiau namuose visada skambėdavo klasikinė muzika, su tėvais labai dažnai lankydavomės spektakliuose, parodose, knygų pristatymuose, kokybiško autorinio kino seansuose, klasikinės, alternatyviosios, džiazo, roko muzikos koncertuose, o kai bendraamžiai žaisdavo su lėlėmis ir mašinėlėmis, man labiausiai patikdavo vartyti knygas. Skaityti išmokau anksti, labai pamilau grožinę literatūrą, niekas negalėdavo atitraukti manęs nuo knygų. Eilėraščius pradėjau rašyti vos aštuonerių, o juos perskaičiusieji sunkiai galėdavo patikėti, kad tokius kūrinius parašė vos vieną klasę baigusi mergaitė“, – pasakojo Mūza.

Dabar ji baigė devynias klases, o jos „sąskaitoje“ – 71 laimėjimas respublikiniuose ir tarptautiniuose kūrybiniuose ar mokslo konkursuose, olimpiadose, viktorinose, daugiau nei 60 publikacijų spaudoje. Nors labiausiai merginą žavi literatūra ir poezija, jai artimos ir kitos meno sritys: filosofija, kinas, fotografija, dailė. Ji pati fotografuoja ir tapo.

Mūza Svetickaitė
Foto: Asmeninins albumas

Paklausta, ar nesunku dalyvauti konkursuose, kai vertinama tavo kūryba, Mūza sakė, kad viskas ateina per patirtį. „Galbūt konkuravimą su kūryba sunku suderinti tiems, kurie šioje srityje turi mažiau patirties. Tačiau per pastaruosius penkerius metus esu laimėjusi daugiau nei 70 įvairiausių konkursų, viktorinų, olimpiadų ir kt., kurių spektras labai platus. Esu perfekcionistė ir maksimalaus rezultato siekiu visose srityse. Mokausi dešimtukais, esu Lietuvos mokinių geografijos olimpiados bronzos medalininkė, nacionalinio konkurso „Lietuvos istorijos žinovas“ LR Seime nugalėtoja. Viktorinoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ dalyvavau 11 kartų, o pernai žaidime pasiekiau nerealų rezultatą: I vietą laimėjau ne tik devintokų, bet ir dešimtokų bei vienuoliktokų finaluose ir per sezoną iškovojau tris „Tūkstantmečio vaiko“ titulus ir garbingas statulėles. Ruošdamasi kiekvienam konkursui atiduodu visą save. Jei nusprendžiu dalyvauti, negali būti nė kalbos apie dalyvavimą puse kojos. Jei eini, eini geriausiai, kaip gali, kad pasiektum pačius aukščiausius rezultatus ir kaskart įveiktum savo galimybių ribas. Sėkmę patyriau anksti, tačiau taip pat anksti supratau, kad ji neįmanoma be didžiulio darbo. Laimėjimai mane skatina ne užmigti, o dirbti, dalyvauti ir siekti dar aukštesnių rezultatų. O jei ir nepasiseka, bandau, kol pavyksta. Toks mano charakteris: beldžiuosi tol, kol atidaro. O jei neatidaro, įlipu nors ir per kaminą“, – šypsojosi Mūza.

Mūza Svetickaitė
Foto: Asmeninins albumas

Ji džiaugiasi, kad ryžosi sudalyvauti programoje „Lietuvos Maxmalistai“. Tiesa, jau antrą kartą. „Labai džiaugiuosi, jog dalyvavau ir antrąkart – vėl laimėjau stipendiją, kurią galėsiu skirti keliavimui į konkursus, renginius, paskaitas, mokymuisi Nacionalinėje moksleivių akademijoje. „Lietuvos Maximalistų“ stipendija man – ne apdovanojimas už tai, ką jau pasiekiau, o labai apčiuopiama galimybė nesustoti, judėti į priekį ir siekti dar daugiau. Manau, negali būti geresnio prizo nei šansas tobulėti ir siekti dar daugiau. Dėl to Nacionalinės moksleivių skatinimo programos „Lietuvos Maximalistai“ stipendiją ypač vertinu“, – sakė mergina.

Praėjusiais metais gauta Maximalistų stipendija jai leido važinėti į įvairius konkursus, festivalius, paskaitas, seminarus. „Šiųmetę stipendiją planuoju skirti tolesniam tobulėjimui: planuoju dalyvauti įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse, renginiuose, forumuose, kūrybą pristatyti konkursuose ir festivaliuose, siekti tiek profesionalumo, didesnio meistriškumo, tobulėjimo, tiek laimėjimų. Dalį stipendijos skirsiu lietuvių filologijos studijoms Nacionalinėje moksleivių akademijoje padengti. Taip pat planuoju atnaujinti fotografavimo įrangą bei sieti poeziją su muzika: noriu įsigyti kalimbą, mėnulio būgną, kahoną ir įvaldyti šiuos instrumentus“, – pasakojo Mūza.

Mūza Svetickaitė
Foto: Asmeninins albumas

Kitiems vaikams ji palinkėjo turėti labai didelių svajonių, kuriomis dega akys, ir labai atkakliai, nepaisant nuovargio, nesėkmių ar aplinkinių nuomonės, jų siekti. „Reikia turėti konkretų, apčiuopiamą tikslą ir juo gyventi kiekvieną akimirką: mokykloje, būreliuose, laisvu laiku, savaitgaliais negailint nei laiko, nei jėgų kryptingai dirbti, kad jį pasiektum. Be didelio ir sunkaus darbo nieko nebus, jis – vienintelis kelias į sėkmę“, – sakė mergina.

Žinojo, kad dukra bus kūrybinga

Jos mama Rasa nuoširdžiai džiaugiasi savo dukros sėkme. O paklausta, ar likimo neužkodavo varde, šypsojosi. „Gal kokius metus iki gimstant Mūzai pradėjau dažnai skaityti kultūrinį leidinį „Mūzų malūnas“. Tada galvodavau: jei turėčiau mergaitę, pavadinčiau ją Mūza. Vėliau, kai sužinojau, kad turėsiu mergaitę, neliko abejonių, kaip ją pavadinti. Taigi, ne vaikas atsinešė vardą, o vardas atsinešė vaiką. Gydytoja, prižiūrėjusi mane nėštumo metu, ne vieną kartą klausė, kas bus, jei mergaitė nebus meniška. Tačiau širdyje visada jaučiau, jog dukra polinkį į kūrybą turės“, – pasakojo moteris ir pridūrė, kad antrasis jos vardas yra Olimpija.

Mūza Svetickaitė
Foto: Asmeninins albumas

Anot jos, dukros polinkis į menus ir mokslus atsiskleidė labai anksti. „Nors daug kas netiki, būdama vos aštuonių mėnesių Mūza pradėjo sakyti mama, o dešimties mėnesių jau mėnulį ir močiutę vadino nors ir savais, bet labai panašiais į tikrus žodžiai. Todėl ir kalbėti dukra pradėjo anksti. Būdama pusantrų jau žinojo spalvų pavadinimus, eidama pati skaičiuodavo savo žingsniukus. Pradėjus lankyti mokyklą, dukrelei mokslai sekėsi puikiai. Bet aš ir toliau nenuleidau rankų, nes esu ne iš tų, kurie mano, kad atidavus vaiką į mokyklą jo lavinimu turi užsiimti mokytojai. Mūsų kultūros akiratis plėtėsi naujomis knygomis, koncertais, spektakliais, parodomis“, – pasakojo Rasa.

Ji džiaugėsi, kad dukros niekada nereikėjo versti nei mokytis, nei skaityti, viskas vykdavo natūraliai. „Prisimenu, skaitydavo lauko terasoje, o kaimynės per balkonus šaukdavo: „Neleisk jai tiek daug skaityti“. Man visa tai kėlė šypseną, aš buvau rami: visų pirma, jos to niekas neverčia daryti, be to, mūsų vasaros Palangoje būdavo subalansuotos: ne ką mažiau, gal netgi daugiau laiko skirdavome ilgiems pasivaikščiojimams, buvimui prie jūros, aktyviam poilsiui“, – pasakojo mama.

Kitiems tėvams ji pataria nuo pat mažens užsiimti su vaiku į visokeriopai jį lavinti. „Labai svarbu lygiavertiškai bendrauti su vaiku, sukurti jam šiltą, draugišką, šviesią vaikystės aplinką ir stengtis visokeriopai atskleisti jam pasaulį. Net jei vaikas ir neturės nė menkiausio polinkio į kūrybą, būtina jį supažindinti kultūra, nes menai leidžia geriau bendrauti, suprasti tiek kitą, tiek save, moko empatijos, bendražmogiškumo, ugdo vertybes. O pasaulio pažinimas, pirmieji žingsneliai susipažįstant su gamta, mokslais ugdys smalsumą ir leis geriau suprasti aplinkui vykstančius procesus, atsikratyti dėl nežinojimo kylančių fobijų , pasitikėti savimi“, – sakė Mūzos mama.

Talentingų yra labai daug

Į stipendijas pretendavę moksleiviai buvo vertinami šiose kategorijose: mokslo, muzikos, kūrybos ir meno, sporto, visuomeniškumo, ekologijos, inovacijų ir nuolatinio pažangumo. Šiemet – jau 18 metų, kai prekybos tinklas „Maxima“ stipendijomis skatino talentingus ir pažangius šalies moksleivius. Nacionalinė moksleivių skatinimo programa „Lietuvos Maximalistai“ išaugo iš dviejų anksčiau įmonės vykdytų švietimo paramos programų. Jos tikslas – stipendijomis paskatinti gabiausius ir talentingiausius šalies vaikus siekti užsibrėžtų tikslų bei puoselėti savo talentus.

Vienas iš „Lietuvos Maximalistai“ komisijos narių, Lietuvos operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas džiaugėsi, kad ši skatinimo programa padeda atskleisti, kiek daug talentų yra mūsų šalyje. „Norisi visus paskatinti, nes atsirinkti tuos vienintelius – labai sunku, ypač kai nematai gyvai tų vaikų. Nesinori nepastebėti gabių žmonių. Aš pats bandžiau atkreipti dėmesį į tuos, kurie patys rašė motyvacinius laiškus, bandė nuoširdžiai pasakyti, ką jie galvoja, ko jie tikisi, kokia jų misija, kodėl juos traukia vienas ar kitas užsiėmimas“, – pasakojo žinomas vyras.

Tiems, kas šiemet stipendijos negavo, J. Sakalauskas pataria nenusiminti ir nenuleisti rankų. „Svarbiausia ne būti apdovanotu, o rasti savo santykį su tuo, ką darai. Tavo didžiausias laimėjimas tas, kad turi pedagogą, kad tau sekasi, kad radai tą sritį, kurioje gali save realizuoti. Nes daug vaikų tokios galimybės neturi, kai kurie savęs neatranda visą gyvenimą ir daro ne tai, ką nori. Daryti tai, kas tau patinka, jau yra laimėjimas. Ir jei tave lydi tėvai, mokytojai, tai didžiausia dovana, kurią kiekvienas gali gauti“, – sakė J. Sakalauskas.

Kaip teigė „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė, nacionalinės moksleivių skatinimo programos „Lietuvos Maximalistai“ tikslas – stipendijomis paskatinti talentingus ir pažangius mūsų šalies moksleivius siekti užsibrėžtų tikslų bei puoselėti savo talentus. „Dalyvaudama šiame projekte išaugo visa karta – šį rudenį aštuonioliktus metus iš eilės ekspertų komisija išrinko gabiausius iš gabiausių, kurių stipendijoms šiais mokslo metais paskyrėme 80 tūkst. eurų. Moksleiviams, išskirtinai pasižymėjusiems mokslo, muzikos, kūrybos ir meno, sporto, visuomeniškumo, ekologijos ir inovacijų srityse, skirtos stipendijos šiemet padidintos iki 170 eurų. Nuolatinį pažangumą demonstruojantys moksleiviai šiais mokslo metais kas mėnesį gauna 85 eurų skatinamąsias stipendijas“, – pasakojo E. Dapkienė.

Tačiau, anot jos, svarbus ne tik finansinis palaikymas, o ir įdedamo darbo, pastangų įvertinimas. „Per ilgus programos gyvavimo metus, stebime neblėstančią jos naudą ir prasmę. Šiemet sulaukėme rekordinio paraiškų skaičiaus – daugiau nei 500 moksleivių siekė geriausiųjų vardo. Išrinkti pačius talentingiausius iš tokio gausaus būrio – nėra paprasta. Tai padaryti mums kasmet padeda savo srities ekspertų komisija. Šiemet atrankos komisijos nariais tapo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas, Lietuvos Kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė, Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis, VGTU strateginės partnerystės prodekanė ir MOSTA centro Politikos analitikė Milena Medineckienė, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus metodininkė Vilma Maniušienė“, – teigė vadovė.

„Lietuvos Maximalistais“ yra tapę tokie garsūs šalies talentai, kaip Martynas Levickis, Evelina Sašenko, Giedrius Titenis ir kiti.