„Trečius metus iš eilės kartu su partneriais įgyvendiname socialinę akciją „Tau ledai, o jiems – delfinų pagalba”. Kasmet ją pratęsiame matydami ir girdėdami atsiliepimus, jog delfinų asistuojama terapija išties veiksminga. Emocijos, kurias patiria tėvai, matydami gerėjančią savo vaiko būklę, neįkainojamos“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė.
Per pastaruosius dvejus metus akcijos „Tau ledai, o jiems delfinų pagalba“ dėka nemokamomis delfinų terapijos sesijomis pasinaudojo 30 šeimų, auginančių vaikus su specialiais poreikiais. Šį rudenį akcijos organizatoriai delfinų asistuojamos terapijos kursus padovanos dar 15 tokių šeimų.
Pranoko lūkesčius
Mama Lina, auginanti dešimties metų dukrą su autizmo spektro sutrikimu, jau seniai girdėjo apie delfinų terapiją ir jos naudą, todėl ieškojo finansinių galimybių, kaip ją išbandyti. „Kadangi lankome specialią mokyklą, ten mus informavo apie „Maximos“ ir ledų gamintojo „Premia KPC“ vykdomą projektą. Kadangi apie tai jau seniai svajojome, net nedvejodami nutarėme pabandyti. Jūrų muziejaus internetiniame puslapyje užpildėme anketą ir patekome tarp laimingųjų. Delfinų asistuojamą terapiją išmėginome praėjusią vasarą“, – pasakojo mama.
Jos dukrytei yra nustatyta daug diagnozių, iš kurių viena pagrindinių – autizmo spektro sutrikimas. „Nuo pat gimimo turime didelių problemų dėl miego. Kartais eidavome į darželį ar mokyklą, naktį miegoję vos dvi valandas. Dukra galėjo išbūti iki vakaro net neprisnūdusi, bet kadangi organizmas pervargdavo nuo nemigos, atsirasdavo nerviniai tikai. Mano didžiausias noras buvo, kad susitvarkytų miegas, kad mergaitė nusiramintų, nes ji yra hiperaktyvi, kad išmoktų labiau koncentruoti dėmesį, pradėtų daugiau kalbėti“, – pasakojo moteris.
Pradžioje ji buvo specialistų perspėta, kad mergaitė gali bijoti lipti į vandenį. „Man buvo sunku tuo patikėti. Mūsų dukra labai mėgsta vandenį, jai patinka vaikščioti į baseiną. Bet pirmas dvi dienas ji iš tiesų atsisakė lipti į vandenį. Tiesa, pačių delfinų ji neišsigando. Nors buvo mažiausia pagal ūgį ir sudėjimą, gavo didžiausią delfiną. Specialistai buvo puikūs, jų dėka trečią dieną dukra įlipo į baseiną“, – pasakojo Lina.
Mama džiaugiasi, kad jos lūkesčiai išsipildė su kaupu. „Nuo pirmos terapijos dienos dukra pradėjo miegoti pietų miego, ko nedarė nuo kokių dviejų su puse metų. O jei netyčia nusnausdavo dieną 5-10 minučių, vakare užmigdavo tik apie 1-2 val. nakties. Po terapijos buvo priešingai – pamiegojusi pietų, ji eidavo puse vienuolikos miegoti vakare. Tai mums prilygo stebuklui“, – šypsojosi mama.
Delfinų asistuojamos terapijos užsiėmimai truko dvi savaites – iš viso 10 užsiėmimų. Moteris džiaugėsi, kad net ir jiems pasibaigus, pavyko išlaikyti miego ritmą. „Ji vėl pradėjo eiti į mokyklą, specialistai stebėjosi, kad taip gerai miega. Ji tapo ramesnė. Namie dabar turime tokį pliušinį delfiną, dukra jį vadina Argu, nes toks vardas buvo jos delfino delfinariume“, – pasakojo Lina.
Moteris tikisi dar kartą pakartoti delfinų asistuojamą terapiją ir rekomenduoja ją kitiems. „Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad turėjome galimybę nemokamai pasinaudoti delfinų asistuojama terapija, nes turint vaiką su sutrikimais, visi bando surasti, kas galėtų padėti, kad būtų bent šiek tiek geriau. Be to, ši terapija yra pagalba ne tik vaikams, bet ir tėvams. Smagu nuvažiuoti, pabūti, matyti, kaip tavo vaikas užsiima su delfinu“, – patirtais įspūdžiais dalijosi pašnekovė.
Individuali programa
Delfinų terapijos skyriaus vedėja dr. Brigita Kreivinienė pasakojo, kad Delfinų terapijos centras buvo įkurtas tam, kad teiktų kompleksinę pagalbą. „Turime pakankamai geras erdves, kad būtų atliepti įvairūs mūsų vaikų poreikiai. Be abejo, daugiausiai dėmesio sulaukia susitikimai su delfinais. Čia teigiamų emocijų būna labai daug. Šie gyvūnai yra ypač smalsūs ir socialūs, turi labai aukštą žaidybinę elgseną. Delfinų terapija susideda iš 10 užsiėmimų su delfinais bei 6 papildomų veiklų užsiėmimais. Turime judesio užsiėmimų salę, neurosensomotorikos salę, dailės užsiėmimus, logoterapeuto paslaugas. Kol vaikai užsiėmimuose, tėveliai gali atsipalaiduoti relaksaciniuose foteliuose. Šeima, kuri pas mus atvažiuoja, įsijungia į didesnių šeimų ratą, pabendrauja su kitais“, – pasakojo vadovė.
Kiekvienam vaikui yra sukuriama individuali programa. „Mūsų pagrindinė kryptis yra neurosensomotorika, žiūrime, kokios yra vaiko sensorinės, motorinės, socialinės funkcijos, ką jis geba šiandien, filmuojame vaiką naujoje aplinkoje, analizuojame. Tai svarbu, kad galėtume pamatyti rezultatus. Mūsų tikslas, išlydint tėvelius, duoti jiems patarimų, kurie veiktų praktikoje“, – sakė B. Kreivinienė. Centre dažniausiai dirbama su psichikos, elgesio sutrikimo ir nervų ligas turinčiais vaikais bei suaugusiaisiais.
„Kai šeima atvyksta, pirmiausia, vaikas ruošiasi pirmam užsiėmimui. Jis apsirengia hidrokostiumą ir keliauja su specialistu į vandenį, kur sutinka delfinus ir gyvūnų trenerį. Užsiėmime visada dalyvauja du specialistai – vienas labiau prižiūri gyvūnus, kitas bendrauja su vaiku. Kaip jau minėjau, viskas vyksta per žaidimą. Gali būti žaidžiama su kamuoliu, lankais, vandens makaronais. Vaikams sakome, kad jie ateina į svečius pas delfiną. O šis yra labai smalsus gyvūnas. Vandenyje vyksta pati unikaliausia sensorinė patirtis. Čia turime pasikliauti savo kūno pojūčiais. Galime glostyti delfiną, keisti kūno pozicijas, atsipalaiduoti, atlikti kompleksines plaukimo užduotis. Vanduo yra labai sūrus, tą taip pat išnaudojame – pavyzdžiui, atkuriant WATSU vandens pratimų metodiką, galime ramiai gulėti vandenyje ir relaksuoti. Delfinas yra labai socialus terapinio proceso dalyvis, jis moka juoktis, burbuliuoti. Viskas vyksta per labai šiltą socialinį kontaktą“, – pasakojo pašnekovė.
„Šis projektas yra labai puiki iniciatyva. Visos šeimos džiaugėsi galimybe nemokamai dalyvauti terapijoje. Be to, savaitgaliais jie gauna kvietimus apsilankyti visame komplekse. Šeimoms tai yra labai didelė parama, nes sutaupytas lėšas jie gali skirti kitiems poreikiams. Be to, daugelis grįžta vėliau už savo lėšas, nes mato akivaizdžią naudą“, – teigė vadovė.
Delfinų asistuojamos terapijos paslaugoms einamaisiais metais yra sudaroma norinčiųjų eilė ateinantiems metams. Kasmet Lietuvos jūrų muziejaus tinklapyje registracijos laikotarpiu galima atsisiųsti ir užpildyti dalyvio anketą, jos siunčiamos paštu. Šiemet dėl COVID-19 registracija vyks ne kaip įprastai spalio mėnesį, tačiau gruodžio 1-7 d.
Šeimoms, kurios nori registruotis, reikia sekti muziejaus puslapį.
