Nauda sveikatai

Anot profesoriaus, rauginti kopūstai turi daug privalumų. „Jie yra labai palankūs tam, kad būtų palaikytas arba atstatytas gerųjų žarnyno bakterijų gyvybingumas. Jei valgome raugintus kopūstus, sudarome rūgščią aplinką ir į žarnyną įvedame maistinių skaidulų, kurios, galima sakyti, yra gerųjų bakterijų maistas. Šiandien labai daug kalbama apie gerųjų bakterijų naudą mūsų organizmui. O rauginti kopūstai yra labai gera aplinka joms daugintis ir būti gyvybingoms. Lietuvos gyventojai su maistu gauna nepakankamai skaidulų – maždaug 50-60 proc. reikalingo kiekio, o jos yra tų bakterijų maistas. Būtent jos pagerina žarnyno motoriką, neleidžia užkietėti viduriams“, – pasakojo specialistas.

Jis teigė, kad nuo seno yra akcentuojama, kad pavasarį per žiemą laikomose daržovėse sumažėja vitamino C kiekis, o štai raugintuose kopūstuose vitamino C kiekis išlieka didelis tiek rudenį, tiek žiemą, tiek pavasarį.

„Negalima vienareikšmiškai pasakyti, kas naudingiau švieži kopūstai ar rauginti. Priklauso, kokiu aspektu tą nagrinėsime. Šviežias kopūstas irgi yra labai vertingas. Jei kalbame apie rūgščią terpę žarnyne, kuri neleidžia vykti puvimo procesams, tuo aspektu rauginti kopūstai yra gerai, bet ir šviežiame kopūste yra skaidulų bei vitaminų. Ir vieni, ir kiti yra vertingi. Tik, kaip jau minėjau, pavasarį raugintuose kopūstuose turime daugiau vitamino C“, – teigė prof. R. Stukas.

O kaip dėl raugintų kopūstų sriubos? Ar joje visi vitaminai žus? „Negalima sakyti, kad, verdant sriubą, žūsta visi vitaminai, kažkiek išlieka. Sriuboje tikrai bus vitamino C“, – patikino profesorius. Anot jo, raugintus kopūstus sunkiai pavyktų „sugadinti“ taip, kad jų maistinė vertė taptų žemesnė. „Jei jie gerai išrauginti, sugadinti galime tik pridedami įvairių komponentų. Tarkime, jei juos valgysime su riebiomis dešrelėmis, ar patroškinsime su lašinukais... Jei tą darysime retkarčiais, nieko tokio, bet jei tai taps mitybos įpročiu, tai jau gali sukelti problemų“, – teigė pašnekovas.

Jis visiems rekomenduoja raugintus kopūstus valgyti su mėsa. „Kaip jau minėjau, raugintuose kopūstuose yra vitamino C, o šis padeda organizmui įsisavinti geležį. Todėl kopūstai su mėsa yra puikus derinys, kai kalbame apie mažakraujystės riziką“, – sakė profesorius.

Kaip pastebi „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio direktorė Ernesta Dapkienė, iš tiesų rauginti kopūstai populiaresni tampa šaltuoju metų laiku. „Dėl didelės maistinės vertės raugintus produktus mitybos specialistai rekomenduoja vartoti visus metus iš eilės. Mūsų parduotuvėse – lietuviški rauginti kopūstai – ir įprasti, ir paskaninti morkomis“, – sakė pašnekovė.

Rauginti kopūstai tapo šeimos verslu

Bene vieni populiariausių raugintų kopūstų, kurių „Maximos“ parduotuvių lentynose nestinga – Vidmanto ir Reginos Kvedarų kopūstai. Pirmąją statinaitę jiedu užraugė savo namuose. Tąsyk nė neįtarė, kad kopūstų derliaus gelbėjimo planas taps jų verslo ateitimi.

Šeima augina dvejopas kopūstų rūšis. „Vasarą renkame salotoms, sriuboms, balandėliams tinkamų kopūstų derlių, o rudenį laukuose užauga didžiulės, kietos, rauginti tinkamos kopūstų galvos. Jas nukirtę, suvežame į sandėlį. Kasdien užraugiame naują partiją, o jau paruoštus vežame į prekybos centrus“, – pasakojo Vidmantas.

Šiais metais kopūstams jis skyrė beveik 90 hektarų. Kituose augo burokėliai, svogūnai, morkos, bulvės, lauko agurkai. „Per dvidešimtį metų išsigryninome savo kryptį. Visas auginamas daržoves perdirbame. Skutame ir pjaustome bulves, morkas, burokėlius, raugiame agurkus, ne taip seniai įsigijome daržovių virimo, troškinimo aparatus“, – pasakojo vyras.

Kvedarų ūkis
Foto: Organizatorių nuotr.

Vis dėlto, pirkėjai labiausiai atpažįsta Kvedarų ūkio raugintus kopūstus. „Daug širdies į juos įdedu, juk mano vaikai ir anūkai valgo“, – sako Vidmantas. Recepto ūkininkas neslepia. Jis paprastas, sako, atėjęs iš šeimos. Ir nieko ten daugiau nėra – tik kopūstai, morkos, kmynai, šiek tiek druskos ir cukraus. „Nėra taip jau lengva, kaip gali atrodyti, – šypsosi drauge su Vidmantu ūkyje dirbanti jo žmona Regina. – Kol atradome tinkamą skonį, teko ne vieną kopūstų partiją išmesti. Kiekvienas darbas turi savų niuansų“.

Iš pradžių, pagal seną tradiciją, stebėję kopūstams raugti tinkamas mėnulio fazes, šiandien Kvedarai sako galintys patvirtinti, kad jos skoniui įtakos neturi. Kur kas daugiau – kokybiška kopūstų sėkla ir tinkama receptūra. „Mūsų močiutės ir mamos anksčiau kopūstų rudenį pridėdavo pilną statinę. Pastatydavo rūsyje, kad šaltis sustabdytų rūgimo procesą, tačiau pieno rūgšties taip lengvai nesustabdysi, ji dauginasi, taigi, anksčiau ar vėliau kopūstai įrūgdavo per daug, suminkštėdavo ir tapdavo ne tokie skanūs. Mes kopūstus rauginame tris savaites, po to sufasuojame, atiduodame pirkėjui ir raugiame naują partiją. Toks nenutrūkstantis procesas leidžia mums turėti visada šviežiai raugtų kopūstų“, – apie savo darbą pasakoja ūkininkas.