Ateinantys metai atrodo kupini nežinios, tam tikro nerimo, nestabilumo. Kaip jums atrodo, ar visame šiame kontekste yra tinkamas metas pradėti investuoti, jei anksčiau žmogus to nėra daręs? O gal verčiau palaukti stabilesnių, saugesnių metų?
Ne, tikrai laukti nėra ko. Nėra prasmės, nes kuo sudėtingesni metai – tuo greičiau žmogus mokysis ir tuo bus geriau. Sudėtingų, neramių metų yra nuolat, o kiti jau turbūt bus geresni nei buvo šie. Tad laukti ir tikėtis, kad kažkada viskas taps aišku ir ramu – neverta, nes taip niekada nebus.
O kas jūsų manymu kitąmet bus top investavimo sritys?
Neįsivaizduoju ir neturiu galimybių pasakyti, kas bus topuose. Tiesiog, kas visad veikia paprastam investuotojui – ilgalaikis investavimas į gerai diversifikuotą krepšelį. Jei kalbant apie bet kokio investuotojo bet kokią pradžią – būtų protinga pasirinkti kelis instrumentus, tarkime fondą, kuris investuoja į akcijas, kažkiek pinigų nukreipti į nekilnojamą turtą, tai dažniausiai nutinka natūraliai, nes žmonės turi kažkur gyventi ir nusiperka tą NT, ir tuomet galbūt pasirinkti kokią alternatyvią investiciją. Taip investuoti į kelias sritis, nusiteikiant tai daryti 10–20 metų ir nebandyti spėlioti, kas tuo metu bus gerai ar blogai, nes to padaryti – tikrai neįmanoma.
Ar matote karo įtaką pokyčiams investavimo pasaulyje? Galbūt keičiasi požiūris į investavimą į tauriuosius metalus, brangakmenius, kitą kilnojamą turtą, o tuo pačiu lieka mažiau noro investuoti į NT, taip turtą pririšant prie lokacijos?
Pavasarį buvo pasikeitimų, pvz. Baltijos šalyse buvo atitrauktos užsienio investicijos, vietiniai investuotojai nelabai norėjo investuoti į vietinę NT rinką, verčiau rinkosi Ispaniją ar kitas nutolusias vietas. Bet tokios nuotaikos antroje vasaros pusėje atsitraukė ir vėl viskas po truputį normalizuojasi, tad pasakyti, kad investicijų pasaulis iš esmės pasikeitė dėl karo būtų sunku. Turbūt kai kurie investuotojai pakeitė savo investavimo strategijas. Galbūt pradėjo labiau diversifikuoti investicijas, suprasdami, kad NT vienoje valstybėje nėra optimaliausia strategija, bet kažkokių fundamentalių pokyčių pasaulio mastu neįvyko.
Kalbant apie investicijas kriptovaliutų rinkoje, vieni ekspertai sako, kad šio proceso net nederėtų vadinti investavimu, mat tai – visiškai neįmanoma pasverti loterija, tuo tarpu kiti apie tai kalba kaip apie vieną iš investavimo opcijų. Kokia jūsų pozicija?
Investavimas į kriptovaliutas nėra tinkama sąvoka, nes investicija ilgiuoju laikotarpiu turi kurti tam tikrus finansinius srautus ir generuoti fundamentalią vertę. Kripto neatitinka šių kriterijų kol kas, galbūt ateityje kažkada atitiks, tačiau dabar neatitinka. Tad negalima sakyti, kad į kripto rinką. Kripto galima spekuliuoti, iš tam tikros pusės užsiimti lošimu, tai yra įdėti pinigus, tikintis, kad jie labai stipriai išaugs. Tai nėra būtinai bloga strategija, tiesiog investuotojas, kuris galvoja pasidėti dalį pinigų į kripto turtą, turėtų labai gerai suprasti, kad tų pinigų gali nelikti. Jeigu jam priimtina tokia rizika – viskas gerai. Kripto pasaulyje viskas labai greitai kinta, per savaitę gali būti ir plius, ir minus 50 proc. Bandyti nuspėti galima nebent jei žmogus labai įsigilinęs į kripto pasaulį, labai seka naujienas ir kas ten vyksta. Tačiau jei kalbame apie paprastą žmogų, kuris nori pabandyti dalį pinigų įdėti labai labai rizikingai ir iš to daugiau uždirbti – manau, nebus didelio skirtumo, ar dabar, ar vėliau, nes tas laikotarpis turėtų būti apie penkeri metai ir tai labiau perkamas loterijos bilietas.
Kalbant apie vertės ir augimo akcijas, kuo šios, paprastais žodžiais kalbant, iš esmės skiriasi?
Jei žiūrint paprastai ir neakademiškai, vertės akcijas galime įsivaizduoti kaip akcijas didelių, žinomų įmonių, kurios lėtai auga ir turi stabilų verslą, kuris generuoja srautus ir iš tų srautų įmonė gyvena ir didelių augimo šuolių tikėtis nelabai verta, pvz. vietiniu mastu tai būtų „Maxima" – ji, tikėtina, 100 proc. per metus nepaaugs, tiesiog užsiima savo verslu, tas verslas yra stabilus, generuoja stabilų srautą ir tiek. Tuo tarpu startuolis būtų geriausias augimo įmonės pavyzdys – tai įmonė, kuri nebūtinai yra nauja, bet dar yra tokioje fazėje, kurioje viską, ką uždirba, reinvestuoja atgal į verslą, nes siekia kuo greičiau augti, o sugeneruoti piniginius srautus investuotojams pvz. per dividendus nėra jos pirminis tikslas. Tokios įmonės stabilumas yra tik jos ateityje.
Ar jūs turite atsakymą, į kurias iš šių akcijų – augimo ar vertės – geriau investuoti ar visgi geriausias kelias yra dalinti savo investicijas per abi akcijų rūšis?
Akademiniai tyrimai ir istorija rodo, kad aukštesnės infliacijos aplinkoje geriau sekasi vertės įmonėms, o žemų palūkanų aplinkoje – augimo įmonėms. Žemų palūkanų aplinkoje gyvenome paskutinius 10 metų ir per tuos 10 metų ypatingai puikiai sekėsi augimo įmonėms. Tad jei dabar tikime, kad infliacija dar kurį laiką užstrigs ir palūkanos bus ne 0, o 3, 2, ar 4 procentai, tai būtų logiška mąstyti, kad vertės įmonėms seksis kiek geriau nei augimo, nes taip tiesiog rodo istorija, statistiniai tyrimai. Taigi, priklauso nuo to, ko tikimės iš palūkanų aplinkos ir infliacinės aplinkos.
Galiausiai, neretam žmogui investavimas vis dar asocijuojasi su baimėmis – bus per sudėtinga, reikia turėti per daug pinigų, o kiek vyresniems žmonėms dar ir atrodo, kad jau per vėlu – grąžos reiks laukti ilgai ir nežinia, ko sulauksi. Kaip jums atrodo, ar sulaukus viduramžio iš tiesų per vėlu, o gal iš tiesų galima pradėti investuoti nors ir prieš pat pensiją?
Kuo vėliau pradedi – tuo mažiau grąžos reikėtų tikėtis, bet reiktų susirasti protingos rizikos instrumentus. Pavyzdžiui, dabar jau ir Lietuvos valstybinės obligacijos siūlo 4 proc. ar dar didesnę metinę grąžą. Tai nebėra visiškai neįdomūs instrumentai. Net tas pats indėlis tam tikra prasme yra investicija. Šiais ir kitais metais tikriausiai indėlių grąžos augs. Su metais grąža ir jos lūkesčiai turėtų būti mažesni, bet tai nereiškia, kad negalima jokios grąžos uždirbti. Jei sulaukus 55-erių, kai liko 10 metų iki pensijos, norisi per metus užsidirbti po 15 proc. – reikia suprasti, kad rizika bus atitinkama. Tu gali tai daryti, bet tai nėra patartina daryti su visais savo per visa gyvenimą uždirbtais pinigais, nes rizika yra didelė.
Taigi, kaupimas kojinėje, ypač didelės infliacijos metais – vienas iš nenaudingiausių sau sprendimų?
Bendrai kaupimas kojinėje yra sprendimas apie nieką, nes grynieji pinigai neturi didelės prasmės virš tam tikros sumos. Kiekvienas turime kažkokią sumą, kur suprantame, kad mums gali prireikti ir mes galime panaudoti, bet aš tikrai neįsivaizduoju, kalbant apie vidurinę klasę, gyvenant Lietuvoje kam žmogui gali reikėti daugiau nei 10–15 tūkst. Eur grynais? Nekalbu apie statybas, namo pirkimą ar pan., bet kasdieniam gyvenimui. Tai žmonės, kurie laiko daugiau nei 10–15 tūkst. grynaisiais, man tiesiog nelabai suprantama, kam tai daryti.