„Nesakau, kad tai turėtų būti visų tikslas. Tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad net didžiausios įsivaizduojamos sumos yra realios, jei mes tą kelionę suskaldome į mažus žingsniukus ir investuojame nuosekliai“, – sako J. Cvilikienė.

Anot pašnekovės, dar laukdami vaiko ar vos susilaukę tėvai turėtų pagalvoti, kokių iššūkių patirs augant naujam šeimos nariui.

„Vienas didžiausių iššūkių tėvams – išleisti vaiką į savarankišką gyvenimą: padėti įsikurti, susirasti darbą, baigti mokslus. Tai didelė finansinė investicija. Jei apie tai pradėsime galvoti, kai vaikas bus tik gimęs ar dar mažas, mums reikės žymiai mažesnių pastangų, taip pat ir mažiau pastangų, susijusių su pinigais, kad galėtume padėti pamatą ir pagrindą jam po kojomis“, – pasakoja Finansų instituto vadovė.

Pašnekovė sako, kad ūgtelėjusius vaikus būtina įtraukti į investavo procesą, o vaikus tuo sudominti nesudėtinga.

„Pas mus į banką ateina jaunuolių, norinčių įgyti praktikos, pasigilinti, ir pirmiausia jie pageidauja sužinoti būtent apie investavimą. O jei apie kriptoaliutas, tai dar geriau. Viskas, kas nauja, vaikams įdomu, jie tikrai pasiruošę klausytis. Kodėl svarbu kalbėti? Todėl, kad vaikai iš šeimos išsineša ne tik finansinį, bet ir žinių pagrindą. Vis dėlto didžioji dauguma finansinių dalykų, mitų, įpročių, susiformuoja šeimoje. Vėliau – mokykla, ji kažkiek pastiprina, dar, aišku, internetas, draugai ir kiemas, kur yra ir nelabai patikimos informacijos. Taigi galbūt mes sukrausime, suruošime tą piniginį pagrindą. O kas bus, jei aštuoniolikmetis nesupras, ką daryti, kaip elgtis su pinigais, kaip juos gerai panaudoti. Tokiu atveju investicija bus tikrai labai rizikinga“, – kodėl verta vaikus mokytis finansinio raštingumo, paaiškina J. Cvilikienė.

Jūratė Cvilikienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas


Koks amžius tinkamas mokyti vaikus finansinio raštingumo? Specialistė sako, kad vienos taisyklės, kuri tiktų visiems, nėra, nes kiekvieno vaiko branda skiriasi, tiesiog reikia stebėti, kaip vaikas domisi. Visgi pirma klasė ar metai iki jos yra tinkamas metas kalbėti su vaiku apie pinigus ir jų vertę.

„Jei pirmokas ar priešmokyklinukas gauna pirmų pinigų arbatai ar bandelei nusipirkti, jis turi rimtų reikalų – reikia nuspręsti, kaip atsiimti grąžą, ko pirkti, ko nepirkti, galbūt ir transporto bilietėlį įsigyti, o gal kažkiek pinigų atidėti. Mums tai atrodo labai menkos sumos ir tie iššūkiai paprasti, tačiau jiems – ne. Kai tik vaikas turi savo pinigų – gauna iš močiučių, senelių, Kalėdų Senelių ir kitų gerų žmonių, jam reikėtų pradėti pasakoti, ką galima nuveikti su šitais pinigais, ir galbūt net gerų darbų galima padaryti“, – pašnekovė atkreipia dėmesį, kad pagalba suprasti pinigų vertę vaikams itin reikalinga.

Kaip investuoti, kad pinigai tikrai duotų laukiamos grąžos? J. Cvilikienė pataria visų pirma patiems suaugusiems suprasti apie investavimą.

„Svarbiausias dalykas, kalbant apie investavimą, – niekada nedaryti to, ko nesupranti, ir diversifikuoti savo pajamas. Kalbant labai paprastai, jei tėvai nori bent jau apsaugoti santaupas, kurias gavo dovanų, ar nori vaiko pinigus kaupti ir laikyti saugiai, užtektų juos bent jau įdėti į atskirą sąskaitą, kuri būtų apsaugoti nuo mūsų pačių, nes aišku, atsiras derybų, kam prireiktų augant vaikui“, – paaiškina pašnekovė.

Finansų instituto vadovė sako, kad būdų saugiai laikyti pinigus yra ne vienas – galima atidaryti atskirą sąskaitą vaiko ar savo vardu, tačiau padaryti ją sau nepasiekiamą bankine kortele. Taip galima sukaupti pinigų.

„Pasigilinus, turint žinių, galima pradėti investuoti, – nors ir po nedaug, nors keletą procentų stengiantis uždirbti. Tam yra būdų, priemonių, ir, žiūrėk, jau nemenkas kapitalas bus sukauptas“, – sako J. Cvilikienė.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas


Šiuo metu vadinamieji vaiko pinigai siekia apie 80 eurų per mėnesį. Anot specialistės, net neinvestuojant, o tik kaupiant, nuo pirmojo kūdikio gyvenimo mėnesio tėvai sukauptų apie 17 tūkstančių eurų.

„Žinome, kad galima naudotis gyventojų pajamų lengvata ir kiekvienais metais atsiimti 20 procentų nuo sumos, bet ne daugiau nei 300 eurų. Tai jei iškart vėl investuotume tai, ką atsiimame, pasinaudotume valstybės parama, ši suma vėl žymiai paaugtų. Ir tai yra be investavimo. Jei investuotume ir mūsų kryptis uždirbtų po 6–9 procentus, mes jau galime kalbėti apie 40 tūkstančių ar net 80 tūkstančių eurų. Investavimas visada susijęs su rizika, ir saugumas yra svarbiausia, tačiau bent kažkiek, bent kažkaip diversifikuodami galime sukaupti labai gerą pagrindą vaikams“, – sako J. Cvilikienė.

Pašnekovės išsakyta intriga, kad galima sukaupti ir milijoną, paremta aritmetiniais skaičiavimais.

„Iš tiesų norint sukaupti milijoną iki 18-os metų, reikėtų pradžioje įdėti bent 5 tūkstančių eurų sumą ir ją kas mėnesį papildyti 2 tūkstančiais eurų. Aišku, suma atrodo labai didelė ir mažai kam pavyktų tai padaryti, bet kalbant apie tikslą tai įmanoma“, – skaičiavimus įvardija pašnekovė.

Specialistė sako, kad žmonės tampa sąmoningesni ir vaikų ateičiai taupymas populiarėja, finansinis raštingumas šalyje didėja, vis daugiau žmonių domisi investavimo ir kaupimo galimybėmis.

„Pastaruosius dešimt metų mes gyvenome ekonomikos augimo laikotarpiu, dabar turime krizę, trumpą sukrėtimą. Žmonės galėjo daugiau pinigų skirti nebūtinoms išlaidoms. Yra šeimų, kurios vaiko pinigus turi skirti vaiko batams, maistui ar kitiems dalykams, bet didžioji dauguma galėjo taupyti ar investuoti. Taigi investavimas populiarėja, bet dar nemažai kas laukia geros progos“, – dalijasi J. Cvilikienė.

Pašnekovė skatina pradėti investuoti bent nuo 10-ies eurų, o pradėti niekada ne per vėlu, mat papildomi 100 eurų būtų paskata. Specialistė sako pastebinti, kad investavimo įpročiai dar turi ir savo šaknis, kurios kartais trukdo rinktis kitas, neįprastas, kryptys.

Foto: DELFI


„Lietuviai, kaip ir mūsų kaimynai latviai, turi savo mėgstamą investavimo būdą – tai nekilnojamasis turtas, antras dalykas – investicijos į auksą. Tai mes tarsi perimame iš savo tėvų, senelių, tetų, dėdžių patarimų ir labai mėgstame, nes galime pačiupinėti.
Šie būdai investuoti geri, jei jie tinkami ir suprantami, tik reikia laiko sukaupti pradiniam įnašui, norint nupirkti butą vaiko ateičiai. O investuoti į gyvybės draudimą, fondus, akcijas, obligacijas, stabdo baimė, žinių trūkumas, siautėjantys sukčiai, kurių tikrai yra ir kurie siūlo neva nuostabių galimybių praturtėti per vieną dieną, uždirbti labai daug. Kai mes išgirstame tokį pasiūlymą (o jų daugės – tuoj turėsime „Juodąjį penktadienį“, kalėdinius apsipirkimus), reikėtų labai suklusti. Investavimas yra ir sudėtingas, ir paprastas, jei į tai giliniesi, ir nėra kur skubėti“, – J. Cvilikienė pataria gerai apgalvoti, kam patikite pinigus, ir jei esate naujokas, geriau elgtis budriai, – kaip naujam vairuotojui kelyje.