Finansų ekspertė – apie savo asmeninę patirtį ir kiek taupyti reikėtų skirtingais gyvenimo tarpsniais

Finansų specialistai sutaria, jog dvidešimtmečio ir keturiasdešimtmečio žmogaus poreikiai bei išlaidos skiriasi ir kiekvieno gyventojo finansinis planas – kiek taupyti, atsidėti, investuoti – priklauso nuo amžiaus, bet ne tik. Kokie svarbiausi mūsų poreikiai skirtingais gyvenimo tarpsniais ir kaip planuoti santaupas visą gyvenimą?

Finansinio raštingumo tema pastaruoju metu tampa tokia pat aktuali, kaip ir tvarumas, tarsi visai nemokėtume elgtis su pinigais. Kodėl? Juk, atrodo, mūsų tėvai ir seneliai sugebėjo pasistatyti namus, ir dar susitaupyti, nors vertinant iš šios dienos perspektyvos jie nebuvo itin finansiškai raštingi.

Finansų ekspertė, INVL produktų vadovė Kotryna Grigentė sako, jog pagal tarptautinius tyrimus finansinio raštingumo žiniomis „neblizga" nei tylioji karta, nei kūdikių bumo, nei X, Y kartos, tačiau žemiausias šis rodiklis yra tarp Z kartos atstovų.

„Šie rezultatai rodo, kad žmonės paprastai pilnametystę pradeda būdami žemo finansinio raštingumo ir nors laikui bėgant jis didėja, šie įgūdžiai santykinai vis tiek išlieka žemi.

Tai nėra geras ženklas – pasidomėjus, galimybių sukaupti turto nuolat daugėja, tačiau šiandien esame atakuojami reklamų ir aplink pilna pagundų, tad pajamos nespėja su didėjančiomis išlaidomis. Mūsų tėvai ir seneliai tokių galimybių išlaidauti neturėjo, todėl sutaupydavo daugiau", – pastebi K. Grigentė.

Anot jos, šiandien viešos informacijos apie pinigus, taupymą, investavimą yra kaip niekada daug, tačiau nesusistemintų žinių perteklius trukdo žmonėms suprasti, nuo ko pradėti.

„Vienur galima paskaityti apie akcijų rinkas, kitur pažiūrėti vaizdo įrašą apie kriptovaliutas, iš kažko nugirsti apie tarpusavio skolinimosi platformas, tačiau be žinių bagažo suprasti, kas tai ir kodėl derėtų į tai investuoti savo pinigus – sudėtinga", – sako K. Grigentė.

Dabartiniai laikai, kai globaliame finansų pasaulyje tiek daug visko vyksta, yra puiki proga gilintis į finansų pasaulį – suprasti kas vyksta, kokios yra dalykų priežastys ir pasekmės. Pavyzdžiui, ką reiškia, kai infliacija yra aukšta, ir kokie ekonomikos dėsniai tada galioja.

„Grėsmių akivaizdoje itin svarbu mokėti elgtis su pinigais. Statistika rodo, kad pandemija, o dabar ir karas Ukrainoje, žmones moko taupyti – 2021 m. gyventojų indėliai bankuose išaugo penktadaliu. Žinoma, tai taip pat nėra panacėja, nes kai infliacija siekia apie 20 proc., net šiek tiek pakilusios bankinės palūkanos to nekompensuoja, o „neįdarbinti" pinigai kiekvieną mėnesį sąskaitoje nuvertėja. Tai geras finansinio raštingumo spragų pavyzdys – tėvų ir senelių įdiegtas būdas taupyti, nes kitų alternatyvų jie tiesiog neturėjo", – teigia INVL produktų vadovė K. Grigentė.

Pasak INVL atstovės, taupyti kaupti ir investuoti reikėtų pradėti nuo pat pirmo atlyginimo. Kalbant apie jį, paprastai žmogus pradeda uždirbti sulaukęs 20 metų, kai kurie – šiek tiek anksčiau. Žinoma, pirmieji pinigai visada „drasko kišenę", tad jauni žmonės iš pradžių padaro nemažai klaidų juos leisdami. Tačiau ilgainiui patirties įgauna ir su pinigais elgtis išmoksta beveik visi.

„Esu linkusi manyti, kad geriausias rodiklis, indikuojantis, kiek santaupų turėtų žmogus turėti, yra jo išlaidos. Pavyzdžiui, dvidešimtmečio, neturinčio sutuoktinio ar vaikų ir važinėjančio viešuoju transportu, išlaidos gerokai skiriasi nuo turinčio du vaikus, du automobilius ir būsto paskolą.

Vieno stebuklingo recepto nėra. Aš pati turiu tris vaikus, todėl šeimos biudžetą kruopščiai suplanuoju mėnesiui – visada užsirašau pajamas ir išlaidas, tad aiškiai žinau, kiek gaunu pinigų ir kiek kam išleidžiu. Mano vaikai gauna kišenpinigių (net mažasis sūnus nedidelę sumą kas mėnesį gauna nuo 4 metų amžiaus), kad išmoktų elgtis su pinigais.

Ir tai duoda vaisių – parduotuvėje retai kada iš jų sulaukiu prašymo nupirkti kokį žaislą, žurnalą ar saldainių – juos kiekvienas perka už savo pinigus. Tada vaikai renkasi gana racionaliai – be viešos dramos ir ašarų, norimo daikto negavus.

Esu apdraudusi savo būstą ir šeimą nuo kritinių ligų bei traumų, kad, nelaimei nutikus, bent jau finansine dalimi rūpintis nereikėtų, taip pat turiu santaupų juodai dienai ir investuoju į pensijų fondus. Kadangi augindama vaikus savo pensijai sukaupiau mažiau nei mano bendraamžiai, šiuo metu jaučiu poreikį investuoti būtent šiuo tikslu. Kai baigsis ši mano gyvenimo fazė ir prasidės nauja, vadovausiuosi jai tinkamiausiais patarimais", – pasakoja INVL produktų vadovė K. Grigentė.

Gyvenimo ciklai ir taupymo būdai:

1. SAVARANKIŠKO GYVENIMO PRADŽIA. Pirmiausia visi praeiname šią fazę – tai studijos, pirmas darbas, intensyvus gyvenimas, pramogos, galbūt – kelionės su draugais, kurioms reikia lėšų. Šiuo gyvenimo periodu reikėtų planuoti ir kantriai, racionaliai atlikti šiuos veiksmus:

• Planavimas. Susiplanuoti asmeninį biudžetą ir pradėti vesti pajamų ir išlaidų dienoraštį.
• Kredito istorija. Itin svarbu laiku apmokėti visas sąskaitas ir tokiu būdu kurti sau gerą kredito istoriją, kuri ateityje pravers prireikus paskolos.
• Reguliarus investavimas. Išsiugdyti reguliaraus investavimo įprotį. Kuo jaunesniame amžiuje pradedama investuoti, tuo didesnė suma per gyvenimą sukaupiama. O pradėti galima ir nuo įprastai savaitgalio pramogoms išleidžiamos sumos.
• Kaupimas pradiniam būsto įnašui. Kad ir kokie vėjai tuo metu galvoje ūžtų, apie būsimus namus verta pagalvoti ir pradėti kaupti pradiniam būsto paskolos įnašui iš anksto.
• Nenumatytos išlaidos. Verta sukaupti bent 3 mėnesių išlaidų dydžio finansinę „pagalvę", kuri galėtų būti panaudota netikėtoms išlaidoms padengti.
• Pirmas žingsnis investuojant pensijai. Paprasčiausias būdas tą padaryti iškart pradėjus gauti pajamas – sudaryti II pakopos pensijų kaupimo sutartį.

2. TURTO AUGINIMO FAZĖ. Tai pokyčių jaunuolio gyvenime etapas, kai atsiranda antra pusė ir vaikai. Dažniausiai šiuo laikotarpiu pramogų mažėja, tačiau išlaidos auga kaip ant mielių – reikia pasirūpinti buitimi, būstu, automobiliu, vaikų būreliais ir kitais jų poreikiais. Kuo verta pasirūpinti, kai tau 30–40 metų?

• Gyvybės, kritinių ligų, traumų draudimas. Nutikus nelaimei ir netekus šeimos maitintojo arba vaikams netekus abiejų tėvų, draudimo išmoka šeimai padėtų šiek tiek stabilizuoti pakitusį gyvenimą. Apdraudus vaikus bus lengviau išgyventi nutikus kritinei nelaimei.
• Finansinė „pagalvė". Kadangi šiame gyvenimo etape poreikiai ir išlaidos padidėja, santaupos nenumatytiems atvejams taip pat turėtų būti didesnės negu dvidešimtmečiams – bent 6 mėnesių išlaidų dydžio.
• Pamokos vaikams. Veskitės vaikus į parduotuvę, duokite dienpinigių ir padėkite jiems patiems valdyti savo biudžetą bei paaiškinkite, kaip veikia pajamos ir išlaidos.
• Pensijų fondo įmokos. Jeigu savo senatve nebuvo pradėta rūpintis jau anksčiau, dabar įmokas derėtų padidinti gerokai – pats laikas pasirašyti kaupimo III pakopos pensijų fonduose arba investicinio gyvybės draudimo sutartį ir pasinaudoti valstybės lengvatomis.
• Investicinis gyvybės draudimas. Lietuvoje tai vienas populiariausių būdų investuoti į savo ar vaikų ateitį, kadangi jame yra suderinti du aspektai – pinigųtaupymas būsimiems poreikiamsirgyvybės draudimas. Prieš pasirašant sutartį, svarbu pasidomėti, kokia įmokos dalis skiriama draudimui, o kokia investavimui – jeigu draudimo dalis yra labai didelė, investicijoms lieka nedaug, tada ir grąža bus mažesnė. Po numatyto sutarties termino (sulaukus pensijos ar vaikui sulaukus pilnametystės), galima gauti nemenką sumą oriai senatvei ar vaiko gyvenimo pradžiai.

3. BALANSAS. Sulaukus 40-50 metų, kai vaikai paauga, tačiau vis dar yra priklausomi nuo tėvų, pajamos pasiveja išlaidas ir galima sau leisti daugiau prabangesnių daiktų, pramogų ar tolimesnių kelionių. Kadangi būsto paskola, tikėtina, yra sumažėjusi ir finansinės „pagalvės" didinti poreikio nėra, plačiau atverta piniginė didelių nuostolių šeimos biudžetui padaryti neturėtų.

• Kompetencija ir pajamos. Šiuo metu derėtų siekti didesnio atlyginimo ar ieškoti papildomų pajamų šaltinių bei pasirūpinti savo pensija, iki kurios liko šiek tiek daugiau nei 20 metų. Kaip? Padidinti įmokas į pensijų fondus bei pasidairyti papildomų galimybių kaupti ir didinti savo turtą.
• Investavimas. Investavimas į akcijas yra rizikingesnis, tačiau sugeneruoja ir didesnę įmokų grąžą, tuo tarpu obligacijos yra saugesnis variantas – tai lemia sąlyginai mažesnę investicinę riziką, tačiau sugeneruoja ir mažesnį prieaugį. Investavimas visuomet susijęs su riziką ir verta pasikonsultuoti su specialistais.
• Pirma vaiko investicija. Jeigu norite, kad vaikas domėtųsi taupymu ir investavimu, pirmą žingsnį ženkite kartu su juo. Nusiveskite į banką ir investicijų valdymo bendrovę ir padėkite jam įsigyti pirmąjį investavimo ar taupymo produktą.

4. TURTO IŠSAUGOJIMO FAZĖ. Kai vaikai jau užauginti, o gaunamos pajamos dar ženklios, laikas pasirūpinti sukaupto turto išsaugojimu.

• Mažesnė rizika. Artėjant išmokos datai – pensijai, investicijų riziką derėtų sumažinti, kad pinigų išmokėjimo dieną dėl trumpalaikių rinkos svyravimų anksčiau sukaupta turto dalis nesumažėtų. Jeigu 80–100 proc. jūsų investicinio krepšelio sudaro akcijos, šį procentą derėtų mažinti iki 30–50 proc., o likusią dalį turėtų sudaryti obligacijos ar kitos ne tokios rizikingos investicijos. Tokia strategija numatyta ir II pakopos pensijų sistemos gyvenimo ciklo pensijų fonduose.
• Gyvybės draudimas. Kadangi draudimo apsaugų poreikis sulaukus 50–60 metų yra sumažėjęs, vertėtų peržvelgti turimą draudimo sutartį – ar vis dar užsiimate ekstremaliu sportu? Dėl ženkliai sumažėjusių kitų įsipareigojimų, nelaimės atveju pasirūpinti artimais žmonėmis bus lengviau. Svarbus akcentas – draudimo apsaugos mirties ar kritinių ligų atveju tokiame amžiuje kainuoja bent keletą kartų daugiau nei būnant 30 metų amžiaus.
• Pensijos planavimas. Šį amžiaus laikotarpį vertą skirti pensijos didinimui: peržiūrėti ir atskirti, kurias iš turimų investicijų verta nukreipti su tikslu prisidėti prie kaupiamos pensijos, o kurios sumos bus skirtos vaikams, pirkiniams ar kitiems tikslams. Kadangi, prireikus atsiimti lėšas, skirtingiems finansiniams produktams taikomas skirtingas apmokestinimas, verta šias išlaidas optimizuoti pasirenkant tam laikotarpiui tinkamiausius produktus.
• Naujų kompetencijų ugdymas. Jeigu nujaučiate, kad norimų lėšų oriai senatvei sukaupti nepavyks, galima pradėti mokytis naujų įgūdžių, kurie vėliau padės papildomai uždirbti iš patinkančios veiklos.

5. TURTO PASKIRSTYMO FAZĖ. Sulaukus garbaus 60–70 metų amžiaus, atėjo laikas nupjauti tai, kas per gyvenimą buvo pasėta – peržvelgti sukauptą turtą ir juo naudotis.

• Sumokėtos skolos. Kai kasdienė darbinė rutina nebevargina, derėtų pasirūpinti turimais įsipareigojimais – padengti skolas, kreditus ir kita, kad į pensiją būtų galima žengti ramiai.
• Gyvybės draudimas. Tai laikas dar kartą peržvelgti savo turimas gyvybės ir draudimo nuo kritinių ligų sutartis – ar jos aktualios ir atitinka esamą padėtį.
• Testamentas. Šis dokumentas – ne tik filmų atributas. Laiku surašius testamentą, per gyvenimą sukaupti pinigai nukeliaus ten, kur buvo planuota ir toliau didins šeimos turtą. Be to, protingai paskirstytas ir palikimu užrašytas turtas padės išvengti galimos nesantaikos tarp artimųjų.
• Pensijų anuitetas. Kai sulaukiama senatvės pensijos amžiaus ir pensijų fonde yra sukaupta didesnė suma, būtina įsigyti pensijų anuitetą – teisę gauti nuolatines išmokas iki mirties už vienkartinę įmoką anuiteto teikėjui.Verta „Sodroje" daugiau pasidomėti anuitetų rūšimis.
• Finansinis raštingumas. Vaikus edukuoti finansų klausimais reikia nuolat, todėl mokymasis niekada nesibaigia. Šiame gyvenimo etape turint daugiau laiko ir sukaupus ilgametę patirtį, atsiranda puiki proga apie pinigus, jų vertę ir „įdarbinimo" būdus pakalbėti su anūkais.