Žilvinas nesugavo laimės paukštės, nelaimėjo loterijoje ir negimė su sidabriniu šaukšteliu rankoje – susikurti gyvenimą, kokio troško nuo paauglystės, jam padėjo kryptingas darbas, smalsumas ir alkis žinioms.
Šiandien jis toliau tyrinėja pasaulį ir noriai dalijasi sukauptomis žiniomis su visais, trokštančiais finansinės nepriklausomybės. Lapkričio 15-17 dienomis Delfi vyksiančioje nemokamoje asmeninių finansų konferencijoje „Mano investicija" Ž. Butkevičius atskleis septynis dalykus, padėjusius jam sugeneruoti šešiaženklį pelną iš investicijų.
– Jeigu panagrinėtume sėkmingų žmonių istorijas, dalį jų pokyčiams pastūmėjo asmeninio ar profesinio gyvenimo krizės. Štai ir Jūs esate pasakojęs, kad buvote išmestas iš universiteto, o dirbdamas padavėju, valgėte lankytojų paliktą maistą. Ar galėtumėte papasakoti, kaip tapote investavimo profesionalu? Kas Jūsų gyvenime nutiesė kelius būtent į šią profesiją ir sėkmingą karjerą?
– Su investavimu susipažinau prieš daugiau nei 15 metų, tapęs vienu iš „M Capital" įkūrėjų. Kadangi bendrovė dalijasi žiniomis, padedančiomis kiekvienam priimti tvarius finansinius sprendimus, investavimu privalėjau domėtis daugiau, nei standartinis žmogus. O turint žinių, natūralu pradėti ir investuoti.
Verslas į mano gyvenimą atėjo išties bene sunkiausiu metu. Tai buvo 2009 metų ruduo, vis dar tęsėsi ekonominė krizė, o mes su tuometiniu kolega ir vienu iš dabartinių „M Capital" įkūrėjų Arnu Markevičiumi, likome be darbo. Buvusiai darbovietei siūlėme idėją, kaip išsaugoti verslą ir darbo vietas Lietuvoje – pardavinėti pensijų fondus. Fondo perkėlimas klientui tada buvo nemokamas, o konsultantas iš to galėjo uždirbti. Tad krizės akivaizdoje būtų buvusi galimybė užsidirbti patiems ir leisti iš to uždirbti klientams. Tačiau nepasiekę susitarimo, šios idėjos įgyvendinimo ėmėmės kartu su Arnu. Taip mano gyvenime atsirado „M Capital" ir investavimas.
– Sėkmė investavime matuojama skaičiais: kuo po skaičių daugiau nulių, tuo didesnė ir sėkmė. Kaip manote, ar investuojant labiau suveikia intuicija, ar visgi ši veikla grindžiama racionaliais sprendimais?
– Tiesa yra per vidurį. Yra kelios teorijos, kurios padeda pasirinkti tinkamas investicijas. Viena jų teigia, kad yra būdų suvokti, ar investuota pozicija, pavyzdžiui, kompanijos „Apple" akcijos, kils ar kris. Tam pagrįsti pasitelkiami įvairūs įrankiai, skaičiavimai ir prognozės, kaip praeities rezultatai paveiks ateitį. Tačiau bandant atspėti, kurias 50 pozicijų verta pirkti, dalis jų vis tiek bus nuostolingos.
Kita teorija yra priešinga ir teigia, kad spėlioti neverta, nes praeities rezultatai neatspindi ateities tendencijų. Tokiu atveju kur kas palankiau investuoti į „S&P 500" (aut. past. – „Standard & Poor's 500" akcijų indeksas). Tai – vienas svarbiausių rodiklių JAV akcijų biržose. Jis apskaičiuojamas įvertinus 500 Niujorko vertybinių popierių bei „Nasdaq" biržose esančių bendrovių akcijų kainas. „S&P 500" indeksas užtikrina mažesnę riziką ir potencialiai tokią pačią grąžą, kaip ir pirmuoju variantu.
Tarp šių stovyklų nuolat vyksta ginčai, kurie yra teisūs. Dar 2008 m. Warrenas Buffettas, vienas turtingiausių planetos žmonių, sakė, kad pelningiau investuoti į „S&P 500". Jis dėl to iš milijono JAV dolerių netgi susilažino su „Protégé Partners LLC", viena iš rizikos draudimo fondų įmonių. Šio fondo įkūrėjas Tedas Seidesas 2015 m. prisipažino klydęs, W. Buffettas laimėjo lažybas.
Aš dar labiau linkęs tikėti trečiąja teorija, kurios pagrindinę mintį dar XX a. pradžioje suformulavo prancūzų filosofas René Girard. Ji kalba apie norą elgtis pagal aplinkoje jau suformuotą modelį, angliškai – „mimetic desire". Teorija teigia, kad žmonės nori to, ką jau turi jų draugai, aplinka. Šios teorijos laikosi ir tokie investavimo banginiai, kaip Peteris Andreasas Thielis, vienas iš „PayPal" įkūrėjų.
Pavyzdžiui, „Apple" yra itin pelninga, o jos akcijų kaina – kosminė, nes šios kompanijos produktų įsigyti trokšta absoliuti dauguma. Ir tai nėra susiję su jokia skaičių logika. Tad reikėtų rinktis ne pavienes investicijas, o įvertinti tai, kiek ta kompanija yra geidžiama bendrąja prasme – tiek tarp vartotojų, tiek tarp investuotojų.
– Esate pasakojęs, kad įmonei „M Capital" užauginti šešiaženklius pelnus prireikė kone 11 metų. Ar investavimas – lėtas procesas? Kada investuojant jau galima mėgautis gyvenimu be rūpesčių?
– Žmonės nori tikėti, kad nulius po skaičių sąskaitoje gali susikrauti greitai. Realybė yra tokia, kad norint pasiekti tvarų rezultatą, prireikia daugiau laiko. Per pastaruosius 5-8 metus išpopuliarėjusios spekuliacinio turto klasės, pavyzdžiui, kriptovaliutos, leido užsidirbti pakankamai greitai. Bet tai nėra tvari strategija. Jeigu 2018 m. nupirktus bitkoinus pasisekė parduoti 2021 m., puiku. Bet tai nereiškia, kad seksis ir toliau. Greitas, pelningas ir saugus investavimas praktiškai neegzistuoja. Todėl norint tvaraus ir ilgalaikio rezultato, tenka apsišarvuoti kantrybe.
– Apskritai, ar investavime egzistuoja minimali rizika ir solidi grąža?
– Investavimas yra nuoseklus grąžos siekimas per ilgesnį laikotarpį, tam skiriant nedaug savo laiko. Kompetentingas investuotojas, turėdamas solidų kapitalą, gali sugeneruoti gerą pelną per trumpą laikotarpį, jeigu rinka tam yra palanki. Pavyzdžiui, pastaruosius aštuonerius metus tam buvo palanki NT rinka. Tad turėjus 100 tūkstančių eurų, juos buvo galima padvigubinti pakankamai saugiai ir greitai. Bet tai nėra investavimas, tai – spekuliavimas.
– Esate ne kartą pabrėžęs, kad nuolat investuojate į savo žinias. Kaip manote, ar lietuviai yra finansiškai raštingi? Ar norint tapti sėkmingu investuotoju, svarbu neapkerpėti, tai yra, reguliariai atnaujinti savo žinias?
– Man gali atrodyti vienaip, tačiau faktas yra toks, kad lietuvių žinios apie finansų valdymą vis dar yra nepakankamos. 2021 m. Lietuvos bankų asociacijos atliktas tyrimas parodė, kad gyventojų finansinio raštingumo balas yra 45 iš 100 galimų. Tai yra tik dviem balais daugiau, nei 2019 m. finansiškai raštingiausiomis šalimis laikomų Honkongo, Slovėnijos, Austrijos ir Vokietijos. Nors pasaulio kontekste atrodome neblogai, turime lygiuotis ne į, pavyzdžiui, Indiją, o į lyderius.
Lietuviai vis dar kone kasdien papuola į sukčių spąstus, perveda jiems pinigus savo noru, priima kitokius nepagrįstus finansinius sprendimus. Pastaruoju metu apie investavimą nemažai bendrauju su moterimis. Jos nori pradėti investuoti, bet vis dar prisibijo, vadovaujasi stereotipu, kad investavimas yra vyriška profesija. Manau, kad apie finansinį raštingumą vertėtų pradėti mokytis dar mokykloje. Tuomet gyventume visai kitokioje visuomenėje.
– Pats esate dviejų vaikų tėvas. Koks jų santykis su pinigais?
– Apie pinigus ir jų vertę kalbame nemažai. Vaikai užsidirba pinigų atlikdami įvairius buities darbus: siurbia automobilio saloną, šluoja kiemą. O apie investavimą vyresnysis sūnus supranta daugiau nei kai kurie suaugusieji, nes nuolat girdi mane apie tai kalbant. Todėl būdamas antrokas, jau sugeba paaiškinti, kas yra pelnas.
– Tačiau gaunantiems vidutinį atlyginimą, apie pelną galvoti sunkiau – investicijoms pinigų lieka ne tiek ir daug. Kur investuoti 10 eurų, kad po metų ši investicija išaugtų bent iki 100?
– Investuoti verta net ir turint atliekamą eurą. Tai svarbu daryti vien dėl edukacijos, nepaisant to, koks mažas yra žmogaus atlyginimas. Pinigai ateina ir pasilieka pas žmones, kurie moka su jais elgtis. Skamba gal ir filosofiškai, bet tai yra visiškai paprasta tiesa – mokantys tinkamai paskirstyti pinigus, jų turi daugiau. Todėl kartais mažas atlyginimas sugeneruoja didesnį pelną iš investicijų, negu loterijoje laimėtas ir prašvaistytas milijonas.
Investavus 5 ar 10 eurų, į juos sutelkiamas dėmesys. Žmogus ima gilintis, domėtis, kodėl vieną kartą pinigų sumažėja, kitą kartą – padaugėja. Kai įgyjama daugiau supratimo ir žinių, atsiranda ir kur kas daugiau pajamų. Tokių pavyzdžių, po seminarų pradėjusių investuoti nuo mažų sumų, žinau tūkstančius.
Kur investuoti 10 eurų, kad po metų ši investicija išaugtų bent iki 100? Nusipirkti knygą ir pasikelti savivertę. Dažnam žmogui, kuris neturi daug pinigų, reikia padirbėti pirmiausia su saviverte, gebėjimais. Įgijus žinių ir savo darbą įkainojus didesne suma, liks daugiau pinigų investicijoms.
– Apskritai, ar protingiau yra investuoti didesnę pinigų sumą iš karto, ar geriau tai daryti nedidelėmis sumomis, tačiau reguliariai?
– Viena efektyviausių strategijų yra periodinis investavimas, arba kitaip – DCA, dollar cost averaging (liet. dolerio išlaidų vidurkis). Tai yra reguliarus fiksuotos sumos investavimas neatsižvelgiant į akcijų kainą. Tai reiškia, kad gavai pinigus – investavai pinigus. Niekas nežino, kas rytoj dėsis su rinka. Galima tik spėlioti. Todėl geriau ne spėlioti, o investuoti ir pirkti akcijas reguliariai. Jeigu investuojama nereguliariai, visų pirma, neivestuotus pinigus veikia infliacija. Antra, tie pinigai neuždirba pelno ar dividendų.
– Investuojate į nekilnojamą turtą, verslą ir kriptovaliutas. Kodėl svarbu investicijas diversifikuoti? Kur daugiausiai investuojate pats?
– Dažnu atveju svarbiausia yra ne kiek pelno gali uždirbti, o kiek rizikos prisiimi. Jeigu kas nors žada dvigubą ar trigubą pelną, jis gali tapti ir nuliu, ir minusu. Investavimas iš esmės yra rizikos valdymas. Geri investuotojai yra ir geri rizikos valdytojai. Tačiau tam jie turi atlikti namų darbus: įsivertinti mikro ir makro ekonominę situaciją, analizuoti rinką. Antras būdas valdyti riziką – investicijas diversifikuoti, kitaip tariant, padalinti savo kapitalą per skirtingas klases. Yra ir trečias būdas – draudimas, kai rizikas prisiima draudimo kompanija. Didžiausią mano paties investicijų portfelio dalį sudaro verslas, antroje vietoje – NT, trečioje – kriptovaliutos.
– Yra besibaiminančių pasaulyje įsivyravusios kripto žiemos (ang. crypto winter). Ar įžvelgiate kokių nors trumpalaikių galimybių iš to dabar pasipelnyti, užsidirbti? Gal yra kažkokia saugi investavimo į kriptovaliutas strategija?
– Pelnas skaičiuojamas tik tada, kai parduodi, uždarai poziciją. Jeigu kriptovaliutos krenta, kai jų neparduodi, tai yra tik teorinis nuostolis, skaičiuojamas nuo teorinio prieš tai buvusio prieaugio. Kripto žiema yra geras metas programuotojams: jie ir toliau dirba, kuria tam, kad po kelerių metų galėtų pristatyti rinkai įspūdingų naujienų. O gudrūs investuotojai tokiu metu tiesiog reguliariai investuoja ir žino, kad po žiemos ateis pavasaris ir žmonės puls pirkti.
– Šiuo metu populiarėja indeksiniai fondai (siekiantys lyginamojo indekso pajamingumo, išleidžiant mažiausią įmanomą sumą) ir ETF (ang. exchange-traded funds, suteikiantys galimybę įsigyti daugiau nei vienos įmonės akcijas, o žlugus vienam verslui, tai neturi didelės įtakos investicijai). Ar visos JAV rinkos prieinamos Europoje? Ar europiečiams įmanoma saugiai ir pelningai investuoti į amerikietiškus indeksus?
– ETF yra fondai, kuriais prekiaujama biržoje. Jie atviri, labai likvidūs ir juos per savo brokerio paskyrą galima bet kada galima nusipirkti. ETF išpopuliarėjo būtent W. Buffettui laimėjus lažybas, apie kurias jau pasakojau. Norint pirkti JAV registruotus ETF, fondai turi turėti KIID dokumentą (ang. Key Investor Information Document). Jeigu to nėra, jis nebus kotiruojamas europinėje biržoje. Tokį fondą galima įsigyti, tačiau reikia ieškoti jo europinio atitikmens, nes gaunant pajamas eurais, norisi ir pirkti eurais.
– Žilvinai, lapkričio 15-17 dienomis internetu vyksiančioje nemokamoje Delfi asmeninių finansų konferencijoje „Mano investicija" skaitysite pranešimą tema „7 dalykai, padėję man sugeneruoti šešiaženklį pelną iš investicijų". Ar galėtumėte vieną iš šių punktų panagrinėti jau dabar?
– Pokalbiai su priešingą nuomonę turinčiais kompetentingais žmonėmis. Investavimas yra prielaida, hipotezė, kad įvykus X, atsitiks Y. Viešas iškeltų hipotezių pristatymas bičiuliams padeda aiškiau įvertinti, ar pastebėjai visus parametrus, ar kažko nepraleidai. Investuotojų ratas taip pat padeda sužinoti apie naujai statomus nekilnojamojo turto (NT) objektus anksčiau, nei jie atsiranda rinkoje.
Stebėkite konferenciją „Mano investicija" internetu visiškai nemokamai, jau lapkričio 15-17 dienomis per Delfi.lt. Registracija: https://www.mano-investicija.lt/