Nerami kasdienė situacija, kai infliacija didelė, ir, panašu, dar nepasiekė piko, geopolitinė situacija taip pat neleidžia jausti stabilumo, o energetikos kainos aukštos, vis dažniau kelia klausimų, ar galvoti apie investavimą, ar verčiau neišleisti pinigų. Kaip elgtis protingiau?

„Apie taupymą ir investavimą reikia galvoti nuolat, nepriklausomai, kas dedasi pasaulyje. Visuomet rekomenduoju draugams, šeimai, artimiesiems taupyti, kiek tai įmanoma. Taupyti ir investuoti, iš esmės, tai yra tas pats dalykas. Investuojame daugiau ilgam laikui, taupome šiai dienai arba ateičiai, jei norime sukaupti didesnę sumą didesniam pirkiniui. Taigi mano rekomendacija, nepaisant viso nerimo, surasti būdą taupyti ir atsidėti dalį pajamų investicijoms“, – sako tarpusavio skolinimo platformos „Savy“ direktorius ir akcininkas Audrius Žiugžda.

Kaip rasti lėšų investicijoms, pasak A. Žiugždos, turėtume kiekvienas nuspręsti peržiūrėję savo biudžetą, gaunamas pajamas ir kur iškeliauja pinigai. O jei reikalinga, nepabijoti ir papildomo darbo.

„Manau turime gyventi taip ir leisti sau tiek, kad bent nedidelę dalį atsidėtume „juodai dienai“ arba skirtume pinigų ilgalaikėms investicijoms. Paprasta rekomendacija – bent 10 procentų savo pajamų. Savo pajamas kiekvienas galime valdyti – galime dirbti papildomai, sukaupti prieš žiemą, taip pat ir išlaidas galime kontroliuoti“, – sako specialistas.

Tyrimai rodo, kad populiariausia lietuvių investicija siejama su nekilnojamuoju turtu. Tačiau, anot pašnekovo, tai nebėra vienintelė investicijų kryptis.

„Manau, lietuviai labai sparčiai mokosi, ir investavimo įpročiai itin gerėja, darosi įvairesni. Nekilnojamasis turtas, akcijos, obligacijos – įprastos turto klasės, į kurias investuoja pinigų sukaupę žmonės, tačiau šiandien galima rasti daug daugiau galimybių. Viena iš jų yra ir mano atstovaujama įmonė „Savy“ – tarpusavio skolinimo platforma, kur suteikiame galimybę investuoti į žmonių paskolas arba į smulkiojo ir vidutinio verslo paskolas. Tai tikrai puikus būdas taupyti, sukaupti kapitalą ir jį apsaugoti nuo infliacijos“, – dalijasi pašnekovas.

A. Žiugžda sako, kad tai gana naujas įrankis – tarpusavio skolinimo rinka Lietuvoje dar gana nauja. Platformos „Savy“ įkūrėjai pirmieji pasiūlė tokią investavimo kultūrą.

„Norintys investuoti, prasmingai įdarbinti pinigus susitinka su tais, kurie nori pasiskolinti. Mūsų įmonę, kaip platformos operatorių, prižiūri Lietuvos bankas, šiandien turime jau penkias licencijas. Lietuvoje veikiantys įstatymai labai griežti, tad mes negalime niekur nukrypti, atsakingai žiūrime į savo veiklą. Veikiame jau aštuonerius metus, manome, kad atsakingai mokame įvertinti riziką ir ją valdyti. Tai platforma, kur investuotojai susitinka su paskolų gavėjais, o mes, kaip platformos operatoriai, stengiamės visiems suteikti kuo didesnę naudą, kad norintis pasiskolinti gautų sprendimą, kokio nori, lanksčiai, draugiškai, pagarbiai, ne taip, kaip galbūt tradicinėse finansų įstaigose, o norintys įdarbinti pinigus turėtų galimybę pasirinkti, kokia rizika, kokiam terminui, su kokiomis palūkanomis investuoti,“, – sako A. Žiugžda.

Kai kurie dar tikina, kad apie investicijas mažai ką supranta, tad vengia sprendimo įdarbinti pinigus, nors galimybių ir turi. Anot pašnekovo, tarpusavio skolinimo platforma suteikia išties paprastas galimybes pradėti investuoti, nes įdarbinti pinigus galima tiek jaunam, tiek vyresnio amžiaus žmogui. Ir visai nebūtina turėti sukaupus daug lėšų. Beje, platformoje nėra reikalavimo turėti tam tikrą išsilavinimą ar išmanyti finansų rinką.

„Platforma atrenka tuos paskolų gavėjus, kurie tinkami. Mes esame labai griežti vertindami savo riziką. Iš visų norinčių ir prašančių suteikti paskolą mes patvirtiname tik penkis procentus. Tai yra tie, kurie, mes įsitikinę, sugebės grąžinti paskolą laiku. Tik tokius paskolų gavėjus mes įkeliame į platformą ir tuomet jau investuotojai renkasi, ar investuoti į tokią paskolą, ar ne. Investavimas didžiąja dalimi vyksta automatiškai – investuotojas susikuria savo paskyrą, gali pradėti investuoti nuo 10-ies eurų, gali numatyti, kokią apskritai sumą nori investuoti pagal tam tikrą profilį. Kai susikuriate profilį, viskas vyksta automatiškai, – palūkanos grįžta atgal į Jūsų sąskaitą, vėl gali būti investuojama, taip mūsų investuotojai saugiai gali uždirbti ir dviženklę grąžą. Privilegiją skolinti privačiam asmeniui turėjo bankai. Šiandien šią privilegiją, kaip įmonė, turime ir mes, ja dalinamės su mūsų platformos investuotojais“, – pasakoja tarpusavio skolinimo platformos „Savy“ direktorius.

Pašnekovas vardija ne tik saugumo privalumus – visos palūkanos atitenka investuotojui, platformos operatoriai iš investuotojų palūkanų neišskaičiuoja mokesčio, tad tai puiki galimybė įdarbinti pinigus, kaupti kapitalą ir sumažinti pinigų nuvertėjimo riziką.

Nors paskolų gavėjai iš pradžių patikrinami, kartais nutinka nenumatytų atvejų, tačiau net jei paskolos grąža vėluoja, anot A. Žiugždos, investuojami pinigai nesudega.

„Žinoma, yra vėluojančių paskolų gavėjų, pas mus tokių – apie 5 procentai. Pavyzdžiui, investavote tūkstantį eurų, reikėtų manyti, kad apie 50 eurų vėluos, bet, kaip investuotojui, platformoje nieko daryti nereikia. Mes, kaip platformos operatoriai, viskuo pasirūpiname – primename klientui, skambiname jam. Jei nepavyksta susitarti, tuomet kreipiamės į teismą ir prisiteisiame skolą. Investuotojui tai nuostabus būdas – jam nieko nereikia daryti, tik susikurti profilį, numatyti pinigų sumą, o visą juodą darbą atliekame mes. Tie pinigai, net ir iš 5 procentų vėluojančių, anksčiau ar vėliau sugrįžta, o praradimų gali būti tik tuomet, jei, neduok dieve, žmogus miršta ir niekas nepaveldi jo turto bei skolos arba jei įvyksta asmeninis bankrotas, – tokių atvejų labai nedaug. Per visą 8-erių metų mūsų istoriją tokių visiškai prarastų skolų yra mažiau negu 0,01 procento“, – sako A. Žiugžda.

Kone visi apie investavimą kalbantys specialistai teigia, kad pirmiausia reikia nuspręsti – kokiu tikslu noriu investuoti. Tarpusavio skolinimo platformos „Savy“ direktorius ir akcininkas atkreipia dėmesį, kad jų siūlomos investicijos yra siekiantiems ilgalaikių tikslų, tai ilgalaikio kapitalo priemonė. Skyrus 50 ar 100 eurų per mėnesį, šie pinigai prasmingai įdarbinami ir suteikia grąžą oriai senatvei.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)