„Per paskutinius metus pamatėme, kad infliacija visų pirma paskatino išlaidas – žmonės pradėjo daugiau pirkti ir investuoti į trumpalaikius pirkinius su mintimi, jog šiandien yra pigiau, nei bus rytoj. Lietuvoje matome ir labai didėjančią investavimo paslaugų paklausą. Kaip vieną tokių iliustratyvių skaičių paminėčiau, kad „Swedbank“ klientų, turinčių vertybinių popierių sąskaitas su teigiamu likučiu, lyginant su praeitų metų pabaiga, išaugo kone trečdaliu. Lietuviai atranda investavimą ir tuo domisi gana aktyviai“, – turimais duomenimis dalijasi P. Ladziato.
Privačių klientų tarnybos vadovas pastebi, kad nerimą pasėjusi infliacija iš dalies privertė žmones labiau dairytis, kur investuoti pajamas, o kelią, kuriuo pasukti, lemia ir informacinis fonas.
„Lietuvoje per paskutinius 12 mėnesių investavimo tema buvo ir yra gvildenama žymiai aktyviau nei kelerius metus iki šiol. „Swedbank“ dėjo daug pastangų, inicijavo atskirą projektą „Investavimo akademija“ – buvo keliamas uždavinys praktiškai įrodyti, kad investuoti gali kiekvienas, ir tam nereikia turėti milžiniškų turtų“, – sako pašnekovas.
Anot P. Ladziato, vieno stebuklingo recepto, kur tinkamai investuoti, nėra, tačiau vienas patarimas įvardijamas gana dažnai.
„Investavimas nėra savitikslis dalykas. Mūsų dažniausias patarimas – kad klientai investuotų periodiškai, turėtų ilgalaikių tikslų, tada investuoti ar su maža, ar su aukšta infliacija nebus didelio skirtumo. Turėtum investuoti į tą sritį ar instrumentus, kuriuos supranti, kurie kelia pasitikėjimą ir kurie, tavo nuomone, turėtų generuoti tą grąžą, kurios tikiesi. Kaip žinote, investavimo srityje grąža tiesiogiai susijusi su rizika, tai kuo didesnės grąžos, tuo didesnės rizikos: nuo kiekvieno asmens priklauso, kokį jis turi apetitą“, – paaiškina „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.
Šiuo metu matomas rinkų nuosmukis. P. Ladziato sako tai galintis palyginti su nuolaidomis, kurios pirkėjams atrodo itin patrauklios.
„Ar apsimoka pirkti atpigusių vertybinių popierių? Turbūt labiau apsimoka, nei neapsimoka. Niekas nežino, kada bus tas galutinis dugnas, galutinis pikas. Kaip „Swedbank“, mes labai aktyviai rekomenduojame žmonėms investuoti periodiškai, nes tai yra būdas, kai gali išnaudoti nuosmukius bei pakilimus ir turėti vidutinę rinkos grąžą“, – pataria pašnekovas.
Kas kiek laiko periodiškai investuoti, gana individualus sprendimas. Banko atstovas sako, kad jie rekomenduoja rinktis nuoseklų investavimą kas mėnesį, nes per 3–6 ar 12 mėnesių galima ir nepasinaudoti rinkos svyravimais. Anot eksperto, investuojant kas mėnesį yra didžiausia tikimybė, kad ir didžiausi pakilimai, ir nuosmukiai bus išnaudoti geriausiai..
„Lietuvoje labiausiai investuojantys asmenys yra 26–49 metų amžiaus. Kalbant apie šių metų naujus investuotojus, jie yra šiek tiek jaunesni, dominuojanti klientų grupė – 26–30 metų. Dažnai tai žmonės, kurie investavimo pradžioje nėra sukaupę didelių finansinių išteklių, tiesiog jie renkasi investavimą kaip taupymo būdą. Mes esame šiek tiek skirtingi nei estai ir latviai: ten investuoti pradeda jaunesni žmonės, vos nuo 18-os metų“, – apie investuoti linkusių amžių pasakoja P. Ladziato.
„Iliustruojant skaičiais, pas mus trečdaliu išaugo klientų skaičius, turinčių teigiamą likutį vertybinių popierių sąskaitoje: periodinio investavimo sutarčių skaičiai išsaugo kone 50-čia procentų, – tai mes matėme iš visų priemonių, kurias naudojome „Investavimo akademijoje“. Bendras šio turinio peržiūrėjimas labai aukštas. Kiekviena laida buvo peržiūrėta per keliasdešimt tūkstančių kartų, žmonės užduodavo klausimų. Mūsų akimis, aktualumas auga. Noriu paminėti, kad „Investavimo akademija“ buvo tik vienas iš pirmųjų žingsnių siekiant mūsų ilgalaikių tikslų Lietuvoje skatinti investavimo kultūrą“, – statistikos rodiklius įvardija P. Ladziato.
Pašnekovas pastebi, kad vyresni žmonės vis dar bijo investuoti, tad pataria neužsiskleisti savyje, o pasikalbėti su tais, kurie žino daugiau. Anot P. Ladziato, investuoti gali kiekvienas, tik reikia nebijoti tuo pasidomėti.
