„Galima investuoti perkant kompanijų, kurios užsiima atsinaujinančių išteklių vystymu, akcijas, galima, kaip verslo įmonei, investuoti mažinant savo operacinius kaštus, galima ir kaip privačiam vartotojui – tiek norint sumažinti savo išlaidas, tiek prisidėti prie tvaresnio pasaulio kūrimo. Poreikis ir susidomėjimas tuo neabejotinai milžiniškai išaugęs. Palyginkime, tarkime, tų pačių gaminančių vartotojų skaičius – 2020-aisiais buvo apie 8 tūkstančiai, o šiuos metus užbaigsime jau su 33–34 tūkstančiais gaminančių vartotojų. Tai privatūs vartotojai, verslo įmonės, nusprendę įsirengti savo saulės elektrines“, – pasakoja V. Koryzna.
Privačių vartotojų paklausa, anot pašnekovo, nuolat auga, nes elektros kainos rinkoje vis kyla. Norintys investuoti šiandien dar gali kreiptis į valstybę ir pasinaudoti skiriama parama, tačiau, anot Nepriklausomos energijos tiekėjos „Enefit“ generalinio direktoriaus, ji taikoma epizodais, tad paraiškas teikti reikia tam skirtu laiku.
Pašnekovas sako, kad jei paraiškos negali būti patenkintos tuo metu, kai esate pateikę, jos įgyvendinamos kiek vėliau, suplanavus kitą biudžetą, o Vyriausybė deda visas pastangas, kad ir toliau skatintų bei išnaudotų vartotojų susidomėjimą investuoti į saulės elektrines.
„Tai, ko gero, pagrindinė ir neišvengiama priemonė šiandienos kontekste, esant tokiai nestabiliai kainų, energetinio saugumo aplinkai. Turėdamas saulės elektrinę esu labiau užtikrintas, kad pasirūpinau savo poreikiais ne vien kalbant apie kainą, bet ir apie saugumą. Turėdamas bateriją, tinkamą įtampos keitiklį (inverterį) galiu turėti elektrą net kokiu nors ekstremaliu atveju, jei tinklas nepasirūpintų elektros tiekimu“, – V. Koryzna paaiškina saugumo puses.
„Tiesioginis matematinis modelis – jei vidutiniškai per metus sunaudoju apie 10,5 tūkstančių kilovatvalandžių, tai įsirengęs 10-ies kilovatų elektrinę aš visiškai apsirūpinu savo pagaminta elektra ir sumoku tik energijos skirstymo operatoriui už pasaugojimo paslaugą tinkle“, – skaičiavimus pateikia ekspertas.
„Enefit“ generalinis direktorius sako, kad investicijos priklauso nuo kelių dedamųjų, viena jų – kapitalo kaina ir alternatyva.
„Jei alternatyva yra elektros tiekimas, kokia kaina? Tai vėlgi tas pats paprastas skaičiavimo modelis: jei suvartoju 10 tūkstančių kilovatvalandžių per metus ir įsirengsiu 10,5 kilovato galios elektrinę, mano išlaidos bus iki 7 tūkstančių eurų – apie 6,5 tūkstančio eurų per metus, nes gausiu apie 3 300 eurų subsidiją iš Valstybės. Tokiu atveju mano metinės sąnaudos bus tiesiogiai tinklo mokesčiai. Tai sudarys iki 500 eurų per metus. Jei mano elektros tiekimo kaina iki šiol buvo, sakykime, 30 centų už kilovatvalandę, tai per metus man tai kainuos 3 tūkstančius eurų. 500 eurų per metus būtų mano išlaidos turint saulės elektrinę. Taigi per metus sutaupyčiau 2500 eurų. Beveik 7 tūkstančiai eurų atsipirktų per mažiau nei trejus metus“, – investicijų vertę skaičiais argumentuoja V. Koryzna ir primena, kad vos prieš metus elektros kaina buvo maždaug perpus mažesnė, tad investicijų atsiperkamumas buvo skaičiuojamas dvigubai ilgesniam laikui.
Saulės elektrinės veikimo laikas numatomas 20–30 metų – tokį ilgalaikiškumą užtiktina energijos gamintojai.
„Galbūt reikės kokių nors minimalių investicijų, tarkim, įtampos keitikliams ar tam tikrai elektrinei daliai, bet pačių pagrindinių komponentų tarnavimo laikotarpis tikrai ilgas. Apsipirkimas greitas, o paskui jau turime galimybę mėgautis savo sugeneruota elektros energija ir jau galvojame, kaip papildomai elektrifikuoti. Kitaip sakant, ar namo šildymą pakeisim iš dujų į elektrinį šildymą, degalais varomą automobilį – į elektromobilį, galų gale pasistatysime ir bateriją, – tai mums padės dienos pabaigoje spekuliuoti biržos kainomis. Vienu metu matysime, kad biržos kaina yra labai smarkiai išaugusi – galbūt tada savo sukauptą ir sugeneruotą elektrą norėsime parduoti į biržą pagal tos valandos kainą, o kai kaina bus smarkiai nukritusi, gal norėsime pasaugoti savo pagamintą elektrą ir nusipirkti iš biržos, nes kartais, kai tinkle atsiranda vis daugiau atsinaujinančių išteklių, kaina susiformuoja netgi neigiama“, – dar vieną investicijų pusę vardija specialistas.
Nepriklausomos energijos tiekėjos „Enefit“ generalinis direktorius sako, kad reikia priimti ir tą faktą, jog santykis, koks buvo anksčiau su elektra, kinta. Pasak pašnekovo, laimės tie, kurie pradės aktyviai vartoti ir aktyviai įsitraukti į atsinaujinančių energijos šaltinių gamybą bei aktyviai valdys savo vartojimą. V. Koryzna teigia, kad iš visų trijų Baltijos šalių Lietuva pirmauja turint omeny valstybės pagalbą, tad sąlygos investuoti į savo ateitį išties palankios.
