„Patys investicijų valdytojai save priskirtų matematikams – skaičiuotojams, kiti – psichologams, prognozuojantiems kitų investuotojų reakcijas, treti save laikytų menininkais, „paišančiais“ fondų rezultatų grafiko liniją, o geriausias idėjas sugalvojančiais kada nors nakčia“, – sako „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.

Vaidotas Rūkas

Taigi, nei magijos, nei loterijos čia nėra. Nebent tik šiek tiek sėkmės ir daug darbo, jei pavyksta atrasti savo strategiją, kaip pasiekti geresnių nei vidurkis rezultatų. Kalbant paprastai, investavimas – tai sukauptų lėšų įdarbinimas, paverčiant jas tam tikrais aktyvais (akcijomis, obligacijomis, nekilnojamuoju turtu ir kita), su tikslu per tam tikrą laikotarpį iš to gauti finansinę grąžą.

„Investavimu laikyčiau ateities pinigų srauto ieškojimą – indėlių palūkanos, obligacijų kuponai, įmonių dividendai ar nuomos pajamos už nekilnojamąjį turtą. Jei investuotoją tenkina prognozuojamas pinigų srautas – jis atlieka investiciją. Investicijos kainos padidėjimas gali tapti malonus šalutinis efektas. O tada vėl iš naujo galima vertinti, ar investicijos pardavimas už išaugusią kainą yra logiškesnis sprendimas nei tolimesnis jos laikymas“, – kas yra investavimas dėsto V. Rūkas.

Kodėl verta investuoti?

Tam, kad ilgalaikėje perspektyvoje turėtume didesnių pajamų, nebūtinai turime keisti darbą ar dirbti daugiau. Įdarbinti galime savo santaupas. Investavimas į fondus ar nekilnojamojo turto objektų portfelį valdančių įmonių akcijas suteikia galimybę papildomai uždirbti be paskolų ar drastiškų pokyčių asmeniniame gyvenime. Svarbiausia – šis būdas prieinamas daugumai, net ir tiems, kurie disponuoja nedidelėmis santaupomis. „Investicijos į biržoje kotiruojamus popierius gali prasidėti nuo keliasdešimt eurų“, – akcentuoja V. Rūkas.

Banko sąskaitoje gulintys nejudinami pinigai ilgainiui praranda savo vertę. Protingai investuodami išsaugome pinigų perkamąją galią ir apsidraudžiame nuo infliacijos.

Trys dažniausios klaidos, kurių reikia vengti

Pirmiausia, nežinojimas, kas gali nutikti su investicijomis. Jei investuojama pvz. į akcijų krepšelį – galima tikėtis grąžos, artimos dviženkliam procentui, bet nereikėtų nustebti, jei jis laikinai nukris 30 ar net 50 proc. Tai normalu.

Antra klaida – žinojimas, kas gali nutikti, bet moralinis nepasirengimas tam. Pvz. akcijų krepšelis nukrito 30 proc. Investuotojas supanikavo ir pardavė. Jei investuotojas nedelsiant nepasirinko kito taip pat greitai ir daug galinčio vertę atstatyti turto (taip dažniausiai ir būna), tuomet viskas, pinigai ir galimybė – prarasti.

Galiausiai, klaidingas yra manymas, kad viską pats galiu pasidaryti pigiau ir geriau nei profesionalas. Taip, gali nutikti sėkmė, bet dažniausiai taip nenutinka.

Naudingi patarimai pradedantiems

Verta investuoti net ir mažas sumas, ypač periodiškai. Visada verta įdarbinti net ir mažas pinigų sumas bei pagalvoti apie instrumentus, galinčius atnešti potencialiai didesnę grąžą, ypač, kai už bankuose laikomas lėšas šiuo metu gaunamos itin žemos palūkanos, o jų bent keletą metų neketinate panaudoti.

Nesielkite impulsyviai. Esant rinkų kritimui, svarbu išlaikyti pastovumą ir laikytis pasirinkto ilgalaikio plano, kurį susidarėte tuo metu, kai galva nebuvo užtemdyta baimės. Per ilgą laikotarpį trumpalaikiai kritimai nebetenka savo įtakos, tad kantrieji galiausiai laimi ir gali tikėtis didesnės grąžos iš įdarbintų lėšų. Keisti valdymo bendrovę ir strategiją tikslinga tik įvertinus ilgalaikius jos rezultatus.

Nesusigundykite abejotinais pažadais. Kritiškai vertinkite kompanijas, žadančias greitą praturtėjimą be rizikos ar galimybę susigrąžinti investicijas nesėkmės atveju. Greitai uždirbti žadėtus turtus kažin ar pavyks, o santaupas prarasti galite.

Prieš priimdami sprendimą, įsivertinkite, kiek galite leisti sau rizikuoti. „Svyravimai išties svarbu. Kas iš to, jeigu turėsi tikrai neblogą portfelį, bet netoleruodamas rizikos, negalėsi ramiai miegoti”, – pastebi V. Rūkas.

Užsakymo nr.: PT_88759629