Kuo skiriasi pinigai, kuriuos naudojame kasdien, ir naujai pristatoma virtuali valiuta? M. Jurgilas patikslina, kad dabar vienintelis būdas žmogui turėti pinigų, kuriuos leidžia valstybė, – grynieji, o eilinis žmogus neturi galimybės atsidaryti sąskaitos Europos Centriniame Banke ar Lietuvos banke.
„Indėlio vieta, kur gali turėti pinigų, yra sąskaita banke, bet banke yra komercinio banko pinigai, o ne Centrinio Banko. Šis klausimas paprastam žmogui gal ir nėra labai svarbus, svarbu tiems, kurie turi labai daug pinigų“, – sako pašnekovas ir priduria, kad ateitis, kai paprasti žmonės galės naudotis Centriniais Bankais, ne tokia ir tolima – po 3–5 metų.
Lietuvos banko valdybos narys M. Jurgilas teigia, kad pokyčiai, žmonėms tapus Centrinių Bankų klientais, bus akivaizdūs.
„Jei dabar norite parduoti savo prekes ar teikti paslaugas, turite turėti integracijų su kokiu nors paslaugų tiekėju, kad galėtumėte priimti kortelę, – ar „PayPal“, ar kokią kitokią priemonę. Galbūt bus galima tiesiogiai: žmogus žmogui, žmogus verslui galės atsiskaityti skaitmeniniais eurais be tarpininko. Taip bus pigiau, tikėtina, ir greičiau. Tik klausimas, ar tai bus tik atsiskaityti naudojama valiuta, ar būtų ir tam tikra turto klasė, nes ne paslaptis, kad dabar didžioji dalis lietuvių santaupų yra indėliai, tai ar tuos indėlius žmonės laikytų komerciniame banke, ar Centriniame. Čia yra labai didelis klausimas, svarbu ir tai, kaip šitai paveiks finansų sistemą. Atsakymų į šį klausimą mes nežinome, bet tikrai norėtume, kad pokytis vyktų labai sklandžiai“, – dalijasi M. Jurgilas.
Lietuvos banko valdybos narys neslepia, kad skaitmeninės valiutos įgyvendinimas būtent dėl siekio viską atlikti kuo sklandžiau užima daug laiko, o klausimai, kuriuos jis išvardijo, keliami ir visame skaitmeninės valiutos kūrimo procese.
„Yra prototipų, pabandymų, yra vadinamųjų focus grupių Airijoje – žmonėms užduodami klausimai, ar naudotų skaitmeninę valiutą. Įdomi įžvalga, kad įvairiose šalyse labai skirtingi atsakymai. Šiaurietiškose, kur žmonės pripratę prie skaitmeninių piniginių, jiems tai nekelia klausimų. Tokiose šalyse, kaip, pavyzdžiui Vokietija, stebina atsakymai, kad nori čiupinėti tikrą pinigą, sako: „Nebent Jūs ką nors man duosite.“ Kaip būtų įgyvendinta? Būtų pasinaudota privačių rinkos dalyvių sprendimais, vadinamosiomis elektroninėmis piniginėmis, bet tie piniginiai vienetai būtų ne mokėjimo paslaugų ar banko teikėjo, o Centrinio Banko“, – apie žmonių reakcijas ir ateities planus pasakoja pašnekovas.
Lietuvos banko valdybos narys, kuruojantis mokėjimo sistemų sritį, atviras – tokie Europos Centrinio Banko užmojai nepatinka komerciniams bankams.
„Yra labai didelė priešprieša, bet tai natūralu, – jie kelia klausimą, ar pinigų kūrimas visiškai ar iš dalies turėtų priklausyti nuo privataus sektoriaus, nuo komercinių bankų, ar tai iš tikrųjų valstybės Centrinio Banko prerogatyva, ar bus balansas. Dėl to labai atsargiai modeliuojama, kaip įgyvendinti skaitmeninius eurus, jog žmonės naudotųsi, bet ne per daug, kad likvidumo nenutekintų iš komercinių bankų“, – sako M. Jurgilas.
Virtuali valiuta kelia ir tokių klausimų, ar ji taps stabilesnė už dolerį arba tą patį įprastą eurą. M. Jurgilas sako, kad Centrinių Bankų reakcija yra susijusi su stabilia valiuta.
„Galima suprogramuoti įvairius tos valiutos aspektus, kad ji būtų stabili pagal dizaino savybes, taip pat galima apriboti arba kaip tik paskatinti jos naudojimą: jei išleisi per trumpą laiką, tai ji nenuvertės, jei per ilgesnį – nuvertės. Tokių eksperimentų pasaulyje jau vyksta, Pietryčių Azijos šalys labai stipriai pažengusios šioje srityje. Turiu omenyje ne tik Kiniją – ir Singapūrą, Tailandą. Net Vidurio Azijos šalys šioje srityje pažengusios labai stipriai“, – kalba Lietuvos banko valdybos narys M. Jurgilas.
Jis sako, kad skaitmeninių valiutų kūrimas yra paremtas noru išlaikyti stabilias atsiskaitymo ir investavimo priemones. Kai kurios šalys siekia iš viso atsisakyti grynųjų pinigų vartojimo, tačiau M. Jurgilas teigia, kad, jo manymu, palankiau būtų sudaryti žmonės galimybę rinktis.
„Reikia sudaryti sąlygas žmonėms pasirinkti ir Valstybė turėtų užtikrinti stabilumą, kad ekonominės transakcijos, atlyginimai, prekyba galėtų vykti, – tiek vietinė, tiek tarptautinė, kad būtų kuo efektyvesnė ir nekeltų streso, tai šiuo metu irgi labai svarbu. Pavyzdžiui, jei pardavus kojines, pinigų reikia laukti 5–6 dienas, turiu galvoti, kaip valdyti savo likvidumą, kaip man apyvartinių lėšų gauti. O jei galiu gauti iš karto, mano verslo modelis keičiasi, – galiu dirbti mažesnėmis maržomis, o mažesnės maržos reiškia mažesnes paslaugas, tai kuria didesnę pridėtinę vertę“, – aiškina M. Jurgilas.
Apie skaitmeninę valiutą eurą ir ar išties gera investicija pinigus laikyti indėliuose, kaip tai pasikeis, žiūrėkite asmeninių finansų konferencijoje „Mano investicija“, portale Delfi, lapkričio 23–25 dienomis visiškai nemokamai.
