Finansų priežiūrai skiria per mažai dėmesio
Atliktos apklausos duomenimis, kaip dažniausiai daromas klaidas, trukdančias kurti finansinį stabilumą, respondentai įvardijo taupymo plano nesilaikymą ir neturėjimą taupymo tikslo (24 proc.) bei neapgalvotą išlaidavimą ir kasdienių išlaidų nekontroliavimą (16 proc.).
Anot „Paskolų klubo“ klientų aptarnavimo vadovės Editos Makarevičės, siekiant finansinio stabilumo, kasdienių išlaidų, mėnesio biudžeto planavimas, sumos taupymui nusistatymas turėtų tapti pagrindiniais pinigų valdymo žingsniais. Tačiau, anot pašnekovės, norint lengviau pereiti prie šiek tiek griežtesnės piniginės rutinos, patartina ieškoti ir kitų būdų, kaip pasilengvinti kasdienybę, susimažinant įmanomas išlaidas.
„Verta peržiūrėti savo naudojamas paslaugas, kaip įvairios mokamos prenumeratos, televizijos kanalai, ir laikinai atsisakyti tų, kurios šiuo metu retai naudojamos, kol stabilizuosis finansinė padėtis. Taip pat vienas iš būdų sutaupyti turint paskolą, apgalvoti galimybę ją refinansuoti. Tokiu būdu į mus kreipiasi klientai turintys vartojimo kreditus kitose finansų įstaigose ir iš ten juos perkeldami pas mus susimažina mėnesio įmokas, prasiilgindami laikotarpį ar pasigerindami palūkanas“,- pasakoje E. Makarevičė.
Neinvestuoja, nes taupo
Pagrindine priežastimi, kodėl į savo finansų valdymą neįtraukia investavimo, 37 proc. apklausos dalyvių įvardino laisvų lėšų trūkumą pinigų įdarbinimui, nes juos atsideda taupymui. Tai dažniausiai daro atskirose banko sąskaitose ar indėliuose, tačiau sutaupytų pinigų taip pat nėra linkę investuoti.
Anot, „Paskolų klubo“ rinkodaros ir komunikacijos vadovo Dariaus Boriso rūpinantis savo finansine ateitimi taupymas turėtų būti neatsiejamas, tačiau reikėtų nepamiršti, kad investavimas, taip pat yra tam tikra taupymo forma, kuria protingai užsiimant, pinigų gali pavykti sukaupti kur kas daugiau. Laikui bėgant maža investuota suma, gali pavirsti reikšmingu pelnu, ko negali pasiūlyti įprastas taupymas. Tad norint kuo efektyviau padidinti savo pajamas, verta pagalvoti apie dalies pinigų įdarbinimą. Taupymas ir investavimas turėtų eiti vienas šalia kito. Jiems skirtus pinigus geriausia dalinti į dvi dalis, atsižvelgiant į savo pajamas: taupymui atidėti sumą, kuri reikalinga netolimiems planams, o skirtą vėlesnei ateičiai – naudoti investavimui.
„Žmonės dažnai linkę būti čia ir dabar arba žiūrėti keletą metų į priekį ir mano, kad investuojant pinigų augimas vyks labai ilgai. Viskas priklauso nuo to, kur investuojate, tačiau be abejonės – investavimas yra ne sprintas, o maratonas, kuriam reikia pasiruošti susipažįstant ne tik su investavimo naudomis, bet ir su rizikomis. Tačiau, žinoma, rizikos mažėjimas ir efektyvumas atsispindi tai darant ilgą laikotarpį. Kai kurioms šeimoms auginančioms vaikus, dažnai taupyti vaiko ateičiai atrodo sudėtinga, nes visko reikia esamuoju laiku. Tačiau jei kasdienybėje įmanoma išsisukti be 70 eurų valstybės skiriamų vaiko pinigų, kodėl jų neatidėti? Taupydami juos nuo kūdikystės vaikui iki pilnametystės sukaupsite apie 15 tūkst. eurų, tačiau, pavyzdžiui, atidarydami vaikui investicinę sąskaitą ir juos investuodami galite sukaupti daugiau nei 42 tūkst. eurų. Skirtumas ryškus, o pasirūpinimas vaiko savarankiško gyvenimo pradžia daug sklandesnis“, - pasakoja D. Borisas.
Investavimas atrodo per daug rizikingas
Taip pat 21 proc. apklausos respondentų verčiau renkasi taupyti nei investuoti, nes baiminasi prarasti pinigus. Žinoma, investavimas visada yra susijęs su rizika ir nereikėtų į jį nerti stačia galva, paskiriant jam visas savo santaupas. Investuotojai turėtų gerai įsivertinti įvairius rizikos aspektus, galimo pelno ir rizikos santykį, pasidomėti kaip kontroliuoti jas. Tačiau šiandien egzistuoja daugybė investicinių produktų, skirtingas rizikas toleruojantiems investuotojams – svarbiausia išsirinkti sau priimtiną. Jeigu kyla neaiškumų, žmonės neturėtų drovėtis prašyti pagalbos specialistų, kurie visada gali suteikti daugiau informacijos.
Anot pašnekovo, investavimas vis dar nemažai daliai žmonių kelia dvejonių dėl iš praeities likusių stereotipų ir nepakankamo švietimo. Dar prieš keletą dešimtmečių žmonės, kurie ryžosi investuoti pinigus Lietuvoje neretai pakliūdavo į rankas sukčiams ir dažniausiai prarasdavo pinigus. Turėdami karčios patirties, ypač vyresnio amžiaus asmenys, nepatikliai žiūri į naujas investavimo galimybes, o apie tarpusavio skolinimo platformas nėra nieko girdėję.
„Be to investavimas daug kam vis dar asocijuojasi su itin aukštas pajamas gaunančiais asmenimis ir mąstymu, kad apie investavimą galiu galvoti, tik tada, kai tam galėsiu skirti bent keturženklę sumą. Tačiau šiais laikais investuoti galima vos nuo keliasdešimt eurų. Pavyzdžiui, tarpusavio skolinimo platformose kaip „Paskolų klubas“ investuotojai finansuoja žmonių paskolas, patys pagal sau priimtiną riziką, išsirinkdami paskolos gavėjo kreditingumo reitingą. Netoleruojantys didelės rizikos turi galimybę investuoti į A+ reitingą su 100 proc. atpirkimo garantija, paskolos gavėjo nemokumo atveju. Tad jei labai gąsdina investavimas, toks produktas gali aiškiai apibrėžti riziką“, - patarimais dalinasi „Paskolų klubo“ atstovas.
Nepažįstamas ir neaiškus procesas
Kliūtimi investavimui taip pat žmonėms neretai tampa žinių stoka. 23 proc. apklausos respondentų teigia neinvestuojantys, nes nežino, kur galėtų investuoti ir apskritai, kaip veikia visas investavimo procesas.
„Nesusidūrusiems su investavimu, jis, neretu atveju, atrodo itin sudėtingas procesas, reikalaujantis aukštosios matematikos žinių. Galima sutikti, kad pažengę investuotojai moka naudotis įvairiomis formulėmis, analizuoti savo ateities rezultatus, tačiau tai ateina su patirtimi, juk kažkada jie irgi buvo pradedantieji. O tokiu tapti didelių žinių nereikia. Ypač kai šiandien visą procesą palengvina skaitmenizuotos technologijos – pavyzdžiui, kartais užtenka pasidomėti apie rizikas ir pasirinkti pasiūlymą, į kurį norite investuoti ir nusistatyti investuojamą sumą, o preliminarią grąžą apskaičiuoja kompiuteris. Be to, mes rengiame daug mokymų su išsamiais paaiškinimais, tad investavimas tampa prieinamas visiems“, - teigia D. Borisas.
Apie tyrimą
„Paskolų klubas“ kartu su „Nielsen“ inicijuota internetinė apklausa buvo vykdoma 2021 metų balandžio mėnesį. Apklausti 16–64 metų Lietuvos gyventojai. Iš viso apklausoje dalyvavo 1600 respondentų iš Lietuvos.