Štai kaip turėtų atrodyti mėnesinis šeimos biudžetas – be jo susitaupyti dažnam nepavyksta

Gyvenimui pažėrus netikėtumų, gerai apgalvotas šeimos biudžetas ir santaupos atlieka itin svarbų vaidmenį. Dažnam šią pamoką priminė ir pasaulį užklupusi pandemija, paskatinusi atidžiau stebėti savo išlaidas ir pradėti taupyti. Apie tai, kaip reikėtų valdyti savo finansus ir kokias klaidas darome dažniausiai, „Delfi“ tiesioginės transliacijos metu kalbėjome su finansų ekspertėmis.

Gyventojų taupymo įpročiuose – pokyčiai

Nors finansų ekspertai dažnai pabrėžia šeimos biudžeto planavimo svarbą, didelė dalis gyventojų to daryti neskuba. Kaip rodo „INVL Asset Management“ užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, šeimos biudžetą planuoja tik kas ketvirtas respondentas.

INVL asmeninių ir šeimos finansų ekspertė Dalia Kolmatsui pastebi, kad šis skaičius nesikeičia jau trejus metus. Tiesa, šiais metais atliktoje apklausoje atsirado ir pokyčių, tačiau ne visi jie džiugina.

„Šiais metais paaiškėjo, kad žmonės pradėjo planuoti biudžetą žymiai trumpesniam laikotarpiui, ir, ko gero, labiau susirūpinę dėl savo išgyvenimo ir dėl to, kaip susitvarkyti su finansais artimiausioje perspektyvoje. Daugiau nei pusė, 55 proc., dėlioja savo planus 2 metų laikotarpiui“, – pokytį įžvelgia D. Kolmatsui.

Ankstesnių metų tyrimuose gyventojai, turintys finansinį planą ateinantiems dešimčiai metų, sudarydavo daugiau nei trečdalį apklaustųjų. D. Kolmatsui pažymi, kad šiemet atliktame tyrime tokie gyventojai tesudarė 12 proc.

„Ar žmonės išsigando tos ilgalaikės perspektyvos, ar jie labiau susifokusavo į tai, ko rekėtų siekti trumpesnėje perspektyvoje – čia yra didelis klausimas. Tačiau tyrimas parodė ir tai, kad rekordinis skaičius žmonių, t. y. 70 proc., pasakė, kad jie taupo. Manau, tai labai gerai – pirmas žingsnis į šeimos biudžeto planavimą“, – sako D. Kolmatsui.

Dažnas net nežino, kam ir kiek išleidžia

Stebėdama gyventojų šeimos biudžeto planavimo įpročius, INVL asmeninių ir šeimos finansų ekspertė įžvelgia dvi dažniausiai pasikartojančias klaidas, į kurias gyventojams pataria atkreipti dėmesį. Viena iš pagrindinių klaidų ji įvardija tai, kad žmonės nebūna išsamiai aptarę esminių bendro biudžeto planavimo taisyklių – iš to kyla konfliktai dėl didesnių pirkinių, išlaidų pomėgiams ir pramogoms.

„Pirmiausia tai reikėtų pakalbėti, ar šeima susitarusi dėl šeimos biudžeto planavimo, pajamų ir išlaidų paskirstymo modelio. Kur atsiranda du žmonės, ten atsiranda ir įvairios galimybės susitarti. Gali būti taip, kad tik vienas žmogus atneša pajamas į šeimą, galbūt dviese, galbūt tos pajamos nevienodos, galbūt yra laikotarpių, kai reikia išeiti atostogų,vaikus auginti. Tai pirmiausia reikėtų susitarti, kaip apskritai pinigai ateina į mūsų šeimą, ir kaip išeina“, – pataria D. Kolmatsui.

Antra klaida ekspertė vadina situacijas, kuomet nėra išanalizuojamos išlaidos. „Žmonės ne visada žino, kam ir kiek išleidžia. Jei reikėtų detaliai suskaičiuoti, kiek išleidžiu maistui, kiek būstui, ir kaip tos sumos skiriasi priklausomai nuo sezoniškumo, ar mes iš tiesų skirstome biudžetą pagal klasikines taisykles – daugelis šeimų turbūt atsakytų neigiamai, ir tai yra didžiausia problema“, – pabrėžia ekspertė.

Anot D. Kolmatsui, pradėti planuoti šeimos biudžetą reikėtų nuo susitarimo, kokios pajamos ir išlaidos numatomos tam tikrame laikotarpyje. Išlaidas ekspertė pataria išskirstyti vadovaujantis formule, leidžiančia užtikrinti stabilų santaupų augimą.

„Būtinosioms išlaidoms turėtume planuoti skirti apie 50 proc. savo pajamų, 30 proc. turėtume skirti didesniems pirkiniams, pramogoms, laisvalaikiui, ir apie 20 proc. visų gaunamų pajamų turėtų būti skirta taupymui ir investavimui“, – teigia ekspertė.

Požiūrį į finansus reikėtų aptarti kuo anksčiau

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė taip pat pastebi, jog pandemija tapo įrodymu, kodėl reikalingas šeimos biudžeto planavimas. Anot jos, pirmiausia tai tapo pamoka, kad nenumatyti atvejai gali tapti laikino pajamų sumažėjimo ar netekimo priežastimi, o „Swedbank“ apklausos taip pat parodė, kad nemaža dalis gyventojų susirūpino, ar jiems apskritai pavyks padengti savo finansinių įsipareigojimų išlaidas.

„Pandemija parodė, kad ilgalaikėje perspektyvoje daug kas gali pasikeisti. Gali atsiverti keliai naujam būstui, kelionėms ir svajonių išsipildymui, bet taip pat gali ir atsitikti nenumatyti dalykai, kuomet žmonės gali laikinai netekti pajamų arba jos gali sumažėti. Būtent tam ir reikalinga ilgalaikė perspektyva. Gyvendami šia diena, sunkiai galėsime susidoroti su nenumatytais atvejais. O jų, kaip parodė pandemija, iš tiesų atsitinka“, – sako J. Cvilikienė.

Anot jos, šeimos biudžeto planavimą gali apkartinti nesutampančios žmonių nuostatos, susijusios su išlaidų planavimu, todėl jas aptarti reikia kuo anksčiau. Pavyzdžiui, suma, kuri vienam iš partnerių atrodo niekinė, kitam atrodys labai didelė.

„Mes net turime tokį posakį, kaip finansinė neištikimybė. Iš kur ji atsiranda – tai vėlgi, kažkokie nutylėti, nuslėpti dalykai poroje, kas po truputėlį graužia ir santykius, ir kelia konfliktus. Šeimai skiriantis, susitarimai, santaupos ar įsipareigojimai, apie kuriuos nežino kitas sutuoktinis, gali tapti išties labai skaudūs. Sakykime, gal vienas iš šeimos narių nesidomėjo ir nežinojo, kad yra paimta kažkokia paskola ar kažkoks užstatas, o jam teks už tai atsakyti. Todėl tai yra tikrai labai svarbi tema, kuriai reikia rasti laiko, įsigilinti, susitarti. Tai yra esminiai dalykai, apie ką būtų nuostabu pagalvoti dar prieš kuriant šeimą“, – pabrėžia J. Cvilikienė.

Atsakomybėmis reikia pasidalinti

J. Cvilikienė pastebi, kad finansų planavimas per pastaruosius dešimtmečius yra labai pasikeitęs, o atskirų sąskaitų turėjimas sukelia kitokių iššūkių, nei anksčiau gaunamas atlyginimas grynaisiais.

„Drįsčiau teigti, kad vis tik dauguma suaugusių žmonių šiuo metu turi atskiras sąskaitas. Retai turbūt jau kur matytume vaizdą, kurį mačiau savo tėvų namuose, kuomet atlyginimai būdavo atnešami grynais pinigais, sudedami į vieną krūvelę, ir mano mama, buhalterė dėliodavo šias pajamas į skirtingas krūveles, ir sakydavo: čia taupymui, čia maistui. Šiandien mūsų vaikams yra nepaprastai sudėtinga suvokti, kaip vis tik šeimoje yra valdomi pinigai, dėl to, nes tai yra elektroniniai pinigai“, – pastebi ji.

Tad kaip planuoti bendras išlaidas, kai pajamos gaunamos atskirose sąskaitose? Su šiuo klausimu tenka susidurti kiekvienai šeimai, kurioje pajamas gauna ne vienas asmuo. Anot J. Cvilikienės, šeimoje geriausia bendras išlaidas paskirstyti taip, kad abu partneriai turėtų savų atsakomybių.

„Vienas galbūt moka įmokas už būstą, kitas atitinkamai apmoka šildymo sąskaitas, maistą, rūpinasi darželiais. Išsidalinus atsakomybes ir įvedus aiškumo, tikrai lieka ir laisvų lėšų, dėl kurių tikrai nereikėtų atsiskaityti. Peržengus tą ribą, pavyzdžiui, visus pinigus sąskaitoje turint vienam, galime jau kalbėti ir apie finansinį smurtą. Tad tikrai vertėtų apie tai kalbėtis, jeigu tai kelia nerimą“, – sako J. Cvilikienė.

Daugiau apie šeimos biudžeto planavimą, taupymą ir investavimą – „Delfi“ transliacijos įraše.