Tvariais principais grįsto investavimo augimas

Iš nišinės investavimo strategijos tvariais principais grįstas investavimas pavirto į kelių trilijonų dolerių vertą sektorių. Jungtinių Tautų konferencija prekybos ir vystymo klausimais (UNCTAD) įvertino, jog tvarumo tematikos produktai pasaulio kapitalo rinkose sudarė 3,2 trilijono dolerių, t. y., tvarūs fondai sudarė – 1,7 trilijono JAV dolerių, žaliosios obligacijos – 1 trilijoną dolerių, socialinės obligacijos – 212 mlrd. dolerių.

„Todėl įmonei, kuri siekia pritraukti investicijų finansuojant tvaresnius sprendimus, yra žymiai paprasčiau nei tokiems sektoriams kaip azartiniai lošimai, tabako produktų gamyba ir pardavimas, ginklų bei šaudmenų gamyba ir pardavimas. Pasaulinės tendencijos rodo, jog turto valdytojai atsisako investuoti į šiuos sektorius, nes jie daro žalingą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai bei neatitinka pagrindinių ESG veiksnių“, – sako „INVL Asset Management“ Tvarios veiklos vadovė Ernesta Každailytė.

Šioje vietoje, pasak pašnekovės, instituciniai investuotojai turi galimybes daryti įtaką tvariems pokyčiams: „Pirmiausia, jie gali investuoti turimą kapitalą, kuris gali turėti lemiamos įtakos įmonei ar rinkai formuojant tvarias praktikas. Antra, instituciniai investuotojai, aktyviai dalyvaudami įmonės valdyme (valdant didesnius akcijų paketus), per tam tikras įmonės valdymo struktūras gali daryti įtaką įmonės politikose ar strateginiuose sprendimuose“.

Foto: Shutterstock

Nepaisant to, jog susidomėjimas ESG kriterijais besivadovaujančiomis investicijomis augs ilgajame laikotarpyje, E. Každailytė sako, kad „tvarių investicijų rinka“ turėtų išnaudoti visas galimybes vystymuisi. Tvarumo integracija neturėtų apsiriboti vien tik ESG ar SRI produktais. Vietoj to rinkos dalyviai turėtų užtikrinti minimalių ESG standartų įgyvendinimą, siekiant teigiamo poveikio darniam vystymuisi. Kitaip sakant, yra geriau, kai milijonai daro nors po mažą žingsnelį įdiegiant tvarumo principus negu tik keli šimtai tai atlieka tobulai.

Kiek apsimoka investuoti į tvarius sprendimus?

„Pirmiausia reikėtų klausti, ne kiek apsimoka investuoti į tvarius sprendimus, bet ar apsimoka? Rinkoje galima išgirsti, perskaityti viena kitai prieštaraujančių nuomonių, kokia gali būti tvarumo principais besivadovaujančių investicijų grąža ir ar šios investicijos gali uždirbti didesnę premiją? Šį klausimą dar kartą kėlė ir Scientific Beta savo publikuotoje ataskaitoje, kurioje užsimenama, jog aukštesnis ESG reitingas neprideda papildomos vertės, kuri dar nebūtų buvusi įskaičiuota prie kitų veiksnių“, – sako E. Každailytė.

Tačiau, pasak pašnekovės, New York universiteto (NYU) profesorių ir tyrėjų iš Rockefellerių turto valdymo įmonės ataskaita rodo, kad geresni finansiniai rezultatai, susiję su ESG, tampa labiau pastebimi ilgesniu laikotarpiu. Ataskaitoje pabrėžiama, kad įmonių investicijos į aplinkos apsaugą nepagerino trumpalaikių finansinių rezultatų, „bet turėjo teigiamą poveikį ilguoju laikotarpiu“.

„Matome, kad nuomonės skiriasi, todėl kiekvienas verslas atlieka savo analizę ir priima atitinkamą sprendimą. Svarbiausia, ką reikia pabrėžti - tai, kad tvarus investavimas užtikrina, jog įmonės būtų vertinamos ne tik pagal trumpalaikę finansinę grąžą, o būtų atsižvelgiama ir į jų indėlį, siekiant visuomeninių ir aplinkosauginių tikslų, tačiau tai nereiškia, jog finansinė grąža tampa antraeiliu dalyku“, – pastebi E. Každailytė.

Pasak tvarios veiklos ekspertės, ekonomikos teorija sako, kad verslo tikslas yra sukurti pelningą žmonių problemos sprendimą. Visgi, svarbu suprasti, jog tuo pačiu verslas neturėtų pelnytis iš kuriamų problemų visuomenei. Tad vienas pagrindinių verslo, kuris įvertina savo sukuriamą poveikį aplinkos apsaugai ar socialinei gerovei, pranašumų yra apsisaugojimas nuo nuostolingų ar įmonės reputacijai žalingų incidentų. Tuo pačiu didesnį dėmesį tvarumui skiriančios įmonės turi ir geresnį konkurencinį pranašumą. Bendrovė, kuri ne tik laiku moka atlyginimą, bet ir prisideda prie teigiamų pokyčių visuomenėje, gali lengviau pritraukti naujus darbuotojus, jų produktas tampa patrauklesnis rinkoje.

Nauji reikalavimai pagerino situaciją Lietuvoje, bet problemų dar liko

Kalbant apie Lietuvoje finansines paslaugas teikiančias įmones, reikia atsižvelgti į naujausius Europos Sąjungos reikalavimus. Nuo šių metų kovo pradėtas taikyti reglamentas, kuris įpareigoja galutiniam investuotojui atskleisti informaciją apie su tvarumu susijusias rizikas, jų poveikį ir paaiškinti, ką investicijų valdytojas darys, kad tokias rizikas suvaldytų. Reglamentu siekiama paskatinti finansų rinkos dalyvius skirti daugiau dėmesio investicijoms į tvarius projektus ir klimato kaitos mažinimo programas.

„Galima sakyti, jog nauji reikalavimai iš dalies gerina skiriamą dėmesį tvarumo sąvokai finansų sektoriuje. Tai matyti ir iš turto valdytojų skelbiamų atsakingo investavimo politikų, spaudos pranešimų bei portfelio sudėties pasikeitimų. Vis didesnė dalis Baltijos biržoje kotiruojamų įmonių skelbia jau ne tik valdymo ataskaitas, bet ir socialinės atskaitomybės ataskaitas, kuriomis parodo savo įsipareigojimą ieškoti tvaresnių sprendimų“, – sako E. Každailytė.

Pasak tvarumo ekspertės, per pastarąjį dešimtmetį nuveikta daug darbų tiek iš turto valdytojų pusės, tiek finansų institucijų, tiek reguliuotojų ir politikos formuotojų, tačiau vis dar egzistuoja kelios problemos, kurias būtina išspręsti, siekiant tvarumo principais besivadovaujančių investicijų plėtros. „Rinka turi išspręsti problemas, susijusias su ekomanipuliavimu (angl. greenwashing) ir geografiniu disbalansu, nes dažniausiai didžioji dalis turto į ESG kriterijais besivadovaujančias įmones nukreipiamos išsivysčiusiose šalyse, kai tvaraus vystymosi problemos daugiau sutinkamos besivystančiose rinkose“, – atkreipia dėmesį E. Každailytė.

Foto: Shutterstock

Tvariu šiandien būti madinga ir populiaru

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko, kuris gegužės mėnesį pristatė pirmą Lietuvoje tvariai investuojantį pensijų fondą, vyriausiasis ekonomistas sako, kad šiandien populiaru būti tvariu: „Nors tvarumo temos glaudžiai susijusios su klimato kaitos tema, tvarumo sąvoka yra šiek tiek platesnė, apimanti ir socialinę atsakomybę, ir įmonės valdyseną. Visgi, pagrindinis akcentas šiandien dedamas ties klimato kaita, aplinkosauga, žalumu ir ypatingai tai populiaru Europoje. Dėl to apie 70 - 80 proc. visų tvarių fondų yra būtent ES. Skandinavijos šalys – vienos iš lyderiaujančių šioje srityje, ten yra nemažai fondų, o ir pačios tvarumo temos jau pakankamai seniai gvildenamos. JAV fondų nėra tiek daug, bet taip pat auga jų populiarumas, Azijoje dar mažiau, bet iš esmės visame pasaulyje jaučiamas augimas ir dėmesys šiai sričiai“.

Ž. Mauricas sako, kad beveik visos įmonės, kurios yra listinguojamos, į veiklą ir savo aprašus įtraukia žalumą bei tvarumą kaip įmonės marketinginę dalį: „Vieni medžius sodina, kiti šiukšles rūšiuoja, treti skatina elektromobiliais važinėti ar žalius produktus gamina. Nors ES žengė žingsnį, patikrinti, kiek tai veikia ir ar ši esmės veikia, dar pakankamai sudėtinga. Žalias – nežalias, tvarus – netvarus šiandien yra labiau nuomonė, nei faktas, o faktas pagrinde tame, kad žiūrima į tam tikrus sektorius. Tarkime, įmonės, dalyvaujančios iškastinio kuro sektoriuje, dažnu atveju labai investuoja į naujas technologijas, gal net daugiausiai investuoja, kad ir į tuos pačius elektromobilius. Tad sunku pasakyti kartais, kas prie ko čia daugiau prisideda. Nėra taip viskas paprasta“.

Pasak Ž. Maurico, nors Europa išsikėlė ambicingus tikslus ir šiandien išties daug kalbama apie tvarumą, jis sako drįstantis teigti, kad tai yra daugiau mados reikalas. „Be mados, aišku, kai kuriems fondams tai yra netgi išsigelbėjimo šiaudas. Ypatingai pasyvaus investavimo fondams dėl labai didelio populiarumo augimo. Tokie fondai yra pigesni, reikia mokėti mažesnius komisinius, aišku, investicijų valdytojo vaidmuo yra labai mažas, tai jie realiai tik seka rinkos indeksus. Tvarūs fondai – tai tam tikra prasme būdas likti svarbiems ir pasiūlyti papildomą pridėtinę vertę būtent portfelio valdytojams, kurie jį valdo aktyviai“.

Foto: Shutterstock

Dar vienas iššūkis, pasak ekonomisto, yra, kad tvarių fondų egzistuoja mažiau nei tokiais besiskelbiančių: „Tie fondai gal ir nėra labai žali ar tvarūs, bet jie paprasčiausiai tokiais pasiskelbia, tai čia jau yra ekomanipuliavimas. Bendrai kalbant, tai tie fondai, kurie yra žali, jie yra žali dėl to, kad neinvestuoja į tam tikruose sektoriuose veikiančias įmones, pavyzdžiui į alkoholio, tabako, ginklų, iškastinio kuro industriją, įmones, kur buvo pasireiškusios neigiama prasme, kaip, tarkime, turinti gamybos linijų šalyse, kur darbe išnaudojami vaikai ir panašiai“.

Ar tikrai Europa tvaresnė nei kiti kontingentai?

„Lietuvoje dar tik pradžia. Bet manau, kad viskas greitai keisis ir įmonės, kurios, tarkime, yra listinguojamos akcijų biržoje, kreips didesnį dėmesį į tvarumą, kaip ir investuotojai, ieškantys pelningų įmonių. Jeigu norėsi būti ir išlikti patrauklus, pritraukti kapitalo, tai turėsi kažką parašyti ta tema, o norint parašyti, turėsi kažką padaryti, nes negali tiesiog rašyti apie nieką. Tai įmonės ir daro, pavyzdžiui, investuoja į saulės elektrinių parką, geoterminį šildymą, finansuoja kokius nors tyrimus, remia startuolius, kurie prisideda prie ekologijų kūrimo, klimato kaitos mažinimo. Iniciatyvų yra labai daug ir jos tampa vis svarbesniu akcentu įmonėms“, – pastebi Ž. Mauricas.

Didžiausia grėsmė, kurią mato ekonomistas, kad teoriškai visi atrodys žali ir tvarūs, bet praktiškai po kurio laiko pasimatys, jog Europa nė kiek netvaresnė nei JAV. „Mes kuriame eurostandartus, juokiamės iš amerikietiškų automobilių, kokie jie taršūs, bet štai, tarkime, „Tesla“ atsirado Amerikoje. Gaunasi paradoksas, kad, jeigu ne „Tesla“, tai mes iki šiol būtume žaidę su savo dyzeliniais automobiliais, kurių JAV praktiškai nėra. Amerikoje kai kurie miestai išties švaresni nei Europoje, Kinija irgi sugebėjo kai kur aplenkti, pavyzdžiui, dviratės motorinės priemonės yra uždraustos penkmetį, gal ir daugiau didžiuosiuose miestuose. Nėra motorolerių, gali važinėti tik elektriniai. Europoje apie tai iki šiol dar nekyla klausimų. Tad kur čia žalumas ir tvarumas - klausimas. Kad ES turime daugiausiai tvarių fondų, tai dar nereiškia, kad esame tvariausi pasaulyje“, – sako Ž. Mauricas.

Tvarių įmonių privilegijos: nuo investicijų pritraukimo iki lengvatinių banko paskolų

Paklausus, kaip tvariai įmonei pritraukti investuotojus, Ž. Mauricas sako, kad investuotojai visų pirma žiūri įmonės pelningumą, plėtros galimybes, o tvarumas yra sudedamoji dalis: „Jeigu įmonė nebus tvari, tai ir tos įmonės vertė bus nedidelė. Taip pat klausimas, kokie yra to tvarumo kriterijai. Kadangi akcentas yra klimato kaita, tai svarbesnę rolę vaidina žalumos, investicijos į žaliąją energetiką, jos naudojimas. Įmonės dar ką daro, tai paskelbia, kad perka tik žalią energiją. Bet tų tvarumo kriterijų yra daugiau. Tai ir santykis su darbuotojais, ypatingai, jeigu gamybos grandinė išsibarsčiusi trečiose šalyse, kad nebūtų išnaudojami dirbantys. Taip pat svarbi tema yra atliekų tvarkymas, kad įmonės nedeleguotų jų tvarkymo toms pačioms trečioms šalims, kurios taip paverčiamos šiukšlynais“.

Pasak ekonomisto, kadangi tik šiemet ES atsirado realūs kriterijai, taisyklės, kurios vis dar kuriasi, bet padės geriau susigaudyti šiose tvarumo ir investicijų į tvarumą džiunglėse, tai galbūt sumažės ir bandymų apsimesti žaliais ar tvariais. „Taip pat svarbu, kad nebūtų per daug biurorkratijos. Visgi, tie žingsniai daromi ir bendra tendencija yra ta, kad šiandien tvarumas Europoje yra visiškai ant bangos ir iki 2025 metų jau prognozuojama, kad pusė visų fondų bus tvarūs“, – sako Ž. Mauricas.

Tai, kad žmonės daugiau dėmesio skiria tvarumui, anot ekonomisto, yra geros tendencijos: „Čia kaip parduotuvėje, kuomet etiketėje skaitai, iš ko pagamintas produktas, kokia jo kilmė, idealiu atveju pasižiūri tinklalapį tos įmonės, kuri gamina. Tai čia panašūs logiški dalykai. Nėra taip, kad pasižiūri į balansą ir investuoji į save vadinančią tvaria įmonę. Dar pasidomi, iš kur tas balansas atsiranda, kaip susikuria vertė, kaip atsiranda pelnas“.

Žygimantas Mauricas ir Ernesta Každailytė dalyvaus DELFI asmeninių finansų konferencijoje „Mano investicija“, lapkričio 23–25 dienomis, vyksiančioje Online.