Kainos išaugusios trečdaliu, grynais už sodybas moka pusė jas perkančiųjų
„Kaimo parduotuvėse prieš karantiną jokių eilių nebuvo, dabar – jos didžiausios“, – juokiasi Renata Boguševičienė, NT agentūros „Renatos namai“ vadovė, dirbanti Aukštaitijos regione (Utenos, Ignalinos, Anykščių, Zarasų, Molėtų, Ukmergės, Rokiškio rajonuose).
Pats sodybų pirkimo bumas, pasak pašnekovės, prasidėjo po pirmojo karantino praėjus porai mėnesių. „Buvo galima numatyti, link kur pajudės NT kryptis pagal tuo metu buvusią situaciją. Turbūt pastebėjote, kad NT skelbimuose išnyko net ir visos brangios sodybos, sukilo kainos. Jeigu ir toliau bus tokia ekonominė ir politinė situacija, manau, kad ta tendencija išliks labai ilgam. Spėju, kad bumas tęsis ir toliau – apie du metus dar tikrai. Nors prognozuojama krizė, reikia atsižvelgti ir į tai, kad karantino sąlygos nelengvėja, bet atvirkščiai sunkėja. Apskritai žiūrint, viskas brangsta, šildymo kainos taip pat, žmonės ieškos ekonominio būsto varianto“, – įsitikinusi R. Boguševičienė.
NT agentūros vadovė sako, kad jeigu žmogus gyvena žemiau vidutinio lygio, tai įprastai ieško sodybos iki 15 tūkst. eurų, aukštesnes pajamas gaunantys – iki 60 tūkstančių, turtingi žmonės – nuo 100–300 tūkst.
„Jeigu nori kokybės, pušyno, komunikacijų, gero privažiavimo, vandens telkinio, tai faktas, kad tas sklypas mažiau 100 tūkst. nekainuos. Kad ir paėmus paprastą sodybą už 40 tūkst., juk priklauso kokio gylio yra vandens gręžinys, kokia pakrantė, ar ją reikės tvarkyti, ar nereikės, labai daug kriterijų yra, nuo kurių priklauso kaina“, – sako R. Boguševičienė.
Pasak NT agentūros vadovės, šiandien reikia turėti 35 tūkst. eurų, norint nusipirkti eilinę sodybą šeimai ne prie vandens telkinio. Norintiems įsikurti prie ežero tai kainuos nuo 100 tūkst. Jeigu yra pušynas, smėlėta pakrantė, pakankamai didelė upė, kuomet galima statyti, bet nėra investuota pernelyg daug, tai tokios vietos kaina apie 80–85 tūkst.
„Netoli Vilniaus iki 30 tūkst. eurų kainuojančių sodybų pirkti nebėra. Anksčiau 100 km atstumu nuo sostinės galėjome pasiūlyti labai seną sodybą, bet su pakrante, kurią buvo galima ją nusipirkti už maždaug 50 tūkst. Molėtuose seną sodybą buvo galima įsigyti už 70–80 tūkstančių. Tokių dalykų šiandien nebėra, bet dar tikrai yra neblogų vietų, tik reikia kantrių ieškotojų“, – sako R. Boguševičienė.
NT agentūros vadovė pabrėžia, kad vidutinio prabangumo sodybos prieš bumą kainavo iki 250–300 tūkst. eurų. „Šiandien, jeigu mes kalbame apie tokios pačios kokybės sodybas, tai jos kainuoja jau nuo 350 tūkst. Poreikis sukėlė tokias kainas. Sodybų kainos vidutiniškai pakilo apie 30 proc., yra kur daugiau, yra kur mažiau. Bet jeigu seniau už prastos kokybės sodybą Rokiškio rajone prašydavo 8 tūkst., tai dabar jau – 15 tūkst. Arba Utenos rajone paprastesnė sodyba kainavo 15–20 tūkst., tai šiandien 25–27 tūkst. Skirtingai nuo rajono kilo ir kainos. Už sodybas atsiskaitoma apylygiai: pusė moka grynais, pusė skolinasi iš bankų“, – pastebi R. Boguševičienė.
Pasak pašnekovės, žemės ūkio paskirties sklypų kaina Lietuvoje nėra išbaigta europiniu lygiu, nes lygintis su kitomis ES šalimis dar negalime: „Pradedant Skandinavija, baigiant Vokietija, tai ten kainos yra didesnės. Kai prasidėjo karantinas, žemę supirkinėdavo didesni ūkininkai, investuotojai po 2–2,5 tūkst. eurų už hektarą, pavyzdžiui, Utenos rajone. Šiandien jo kaina yra 3 tūkst. Matome, kad ne toks didelis susvyravimas rinkoje, kaip sodybų, bet kainos tolygiai kyla“.
Sodus regionuose, pasak pašnekovės, perka, bet ne taip stipriai kaip sodybas. Kainų svyravimas čia pakankamai didelis. Didesnis sklypas – didesnė kaina, kampinis sklypas – didesnė kaina, geresnis namas, pritaikytas žiemai, ar ne ir pan. Utenos rajone nepritaikytas žiemai namas, 6 arų sklypas kainuoti iki 15 tūkst. Jeigu bus 12 arų sklypas ir žiemai pritaikyta gyventi, gali kainuoti ir 85 tūkst. eurų. Vilniaus sodų rinkoje kainos visai kitos.
„Žiūrint iš regionų pusės, tai kam pirkti sodą, kuriame būsi apsupty kitų, o ne sodybą, kur būsi laisvas ir turėsiu kokius du kaimynus. Kaina ta pati, o gyvenimo kokybė skiriasi. Sklypo dydis irgi turi reikšmės, kuomet vietoje 6, galima turėti 40 arų. Bet yra visokių žmonių, yra vienišų, kurie nenori vieni gyventi, o sode visai kitas gyvenimas – ir kaimynų daugiau, su kuriais visuomet yra apie ką pakalbėti, ir jautiesi saugus tuomet galbūt labiau“, – sako R. Boguševičienė.
Ketvirtadalis pirkėjų sodybas perka kaip pirmąjį būstą
Daugiau nei 23 metus NT rinkoje dirbanti R. Boguševičienė sako, kad jeigu žmogus turi gerą darbą, pelningą verslą, jis nusiperka sodybą ir jos nenuomoja, nes neturi tam nei laiko, nei noro: „Sodyba naudojasi tik šeima ir jų artimieji, į ją atvažiuoja bet kada – žiemą ar vasarą. Kiti žmonės norėdami, kad sodyba atsipirktų, pasiskaičiuoja, kada jie bus, o kada ne, ir tuo laiku ją nuomoja. Sodybas tik sau perka apie 70 proc. žmonių, mažesnė dalis tų, kurie perka sau ir smulkiam verslui vystyti, nors jų tikrai nemažai, o visiškai verslui perka 3–7 proc., kuomet samdomi žmones ir pan. Bet čia jau kalbame apie tikrai dideles sodybas ar ūkį“.
Didžiausia grėsmė perkančiam sodybą, pasak pašnekovės, yra ta, kiek žmogus realiai žiūri į situaciją: „Reikia konkretaus plano, ką jis darys toje sodyboje, ar jis atvažiuos pailsėti ir sugrįš į miestą, ar jis sieja ją su savo ateitimi ir norės ten persikelti gyventi senatvėje ir panašiai. Svarbu suprasti, kad sodyba yra toks dalykas, kurio šiaip sau turėti nereikia“.
NT ekspertė sako, kad jai neretai tenka susidurti su klientais, kurie turi nerealių lūkesčių: „Perka žmonės seną sodybą, įsivaizduoja, kad įkurs labai didelį ūkį, bet pagal savo gaunamas lėšas jie to padaryti negali. Tad visuomet reiktų realiai pasverti savo galimybes ir jas suderinti su lūkesčiais. Aišku, yra labai daug gražių pavyzdžių, kai šeimos įsikuria, pradeda ką nors naujo, įsigyvena ir pritampa. Bet kad taip nutiktų, reikia pasiskaičiuoti, pagalvoti, numatyti daugiau į priekį. Ne tik, kad štai nusiperku ir turiu, bet koks to objekto potencialas, ką dar galima su juo padaryti, kaip išnaudoti. Galbūt turint sodybą prie upės, padaryti baidarių nuomos centrą, kempingą plaukiantiems upe ir panašiai“.
Perkančių sodybas ne kaip antrą, bet kaip pirmą savo būstą, pasak R. Boguševičienės, jau yra nemažai ir tas procentas yra pakilęs per paskutiniuosius kelis metus.
Paklausus, kaip sodyboms sekasi konkuruoti su graibstomais pajūryje būstais, pašnekovė sako, kad pajūris yra tokia pat stabili investicija kaip ir sodyba, tik kad skirtingas paveikslas prieš akis matosi. Pajūris labiau nei sodybos, daugiau siejasi daugiau su kurortu, turizmu, tarptautinio verslo vystymu.
Kai klientai jos paklausia, pirkti sodybą ar būstą pajūryje, R. Boguševičienė sako paklausianti jų atgal, ar jie norite turėti savo paplūdimį ar bendrą? „Yra žmonės, kurie mėgsta, kai aplink juos yra daugiau žmonių, jie jaučiasi saugiau, komfortabiliau, jiems patinka dideli vandenys, tokie peizažai ir panašiai. Bet yra žmonės, kuriems kaip tik patinka jaukumas, uždarumas, individualumas. Nuo žmonių charakterio savybių priklauso, nuo jų skonio, noro. O iš tikrųjų tai gerai į abi puses judėti“, – šypsosi R. Boguševičienė.
Prieš perkant sodybą verta pasverti visus už ir prieš
Nekilnojamo turto (NT) vystytojas Arnas Liceskas sako, kad geros vietos labai greitai išgraibstomos, o sodybų pirkėjų yra labai įvairių ir jų norai irgi labai skirtingi: „Vieni sodybas perka kaip išsvajotą pabėgimą iš miesto, kiti netgi vien dėl mados, kad kiti turi ar kad šiandien reikia turėti sodybą, dar kiti perka, kad galėtų joje leisti vasaras, dar kiti perka kaip investiciją, kad paskui parduoti ir panašiai“.
A. Liseckas sako pastebintis, kad tie, kurie nusiperka sodybą prie vandens telkinio, kuri tinkama gyventi vasarą, į kurią vėliau nori atvykti ir vėsesniu laiku, ne visada pagalvoja, kad šaltuoju periodu prie vandens telkinių yra ir šaltesnė temperatūra, vyrauja stipresni vėjai ir tai tikrai jaučiasi. Ko nepasakytumei apie uždarą miško sodybą, kur tikrai būtų šilčiau ir nebūtų tokių žvarbių vėjų, kad galima ilgiau sau leisti mėgautis vakarais terasoje. Prieš perkant sodybą patariama kelis kartus rimtai apsvarstyti, dėl ko ji perkama, kaip reikės joje gyventi, kas, kaip ir kada ja rūpinsis.
„Dažnai žmonės įsivaizduoja, kad nusipirkus sodybą, jie ten truputį paremontuos arba pasistatys taip vadinamą konteinerį ar nedidelį nebrangų namuką. Deja, realybė yra visai kita. Statyti naują sodybą, lyginant su šalia miesto naujos statybos kainomis, yra brangu, nes niekas nenori važiuoti dirbti, sudėtinga susirasti kvalifikuotų specialistų, sunku, nepatogu ir brangu transportuoti statybines medžiagas“, – pastebi A. Liseckas.
Pastatyti konteinerį, pasak pašnekovo, irgi nėra taip paprasta, nes visų pirma sunku rasti nusipirkti konteinerį, rinkoje yra labai maža jų pasiūla arba labai greit dingsta atsiradę normalūs pagaminti variantai, o gaminti savo užtrunkama. „Jeigu su konteineriais susiduriama pirmą kartą, tai žmonės išties pasimeta, nes nuo nusimatyto 5 tūkst. eurų biudžeto, jis padidėja iki 17 ar 20 tūkst. Tuomet viskas sustoja. Konteineris reiškia, kad greičiausiai sodyboje nėra komunikacijų ir tas konteineris su dideliu stiklu ir lova į gražų vaizdą nebūtinai reiškia, kad elektra jiems nuolat nedings ir į tualetą teks eiti lauke, tad patogumo ten gali likti labai mažai, išleidus tiek pinigų“, – sako A. Liseckas.
NT vystytojas sako, kad kai žmonės perka sodybą jau su iš pažiūros prastos ar vidutinės būklės namu, pakankamai sudėtinga greitai įvertinti tikrąją jo būklę: „Pasikvietus statybų ar techninės priežiūros specialistą, kuris įvertintų būklę ir pasakytų, kiek reiktų investuoti, galima labai stipriai apsirinkti, kiek iš tikrųjų reikės tų lėšų. Mažiau susidūrę su tokiomis rekonstrukcijomis žmonės tikrai nemažai nudega ir dėl to, kad pradeda po truputį vienur, kitur paremontuoti, kažkur langus pakeičia, kažkur pataupo. Realybėje gaunasi, kad turtu pradeda mažiau naudotis, nes tas namas, kaip paaiškėja eigoje, yra mažai tinkamas ir tampa nebe toks geidžiamas. Netgi tokie paprasti dalykai, kaip uodų spiečiai ir pilnos pievos erkių jų sodybose būna irgi nustebina žmones. Visuomet patariu prieš įsigyjant tokio tipo turtą daugiau jį pasinuomoti ir tik tada svarstyti apie sodybos pirkimą“.
Gali atsipirkti investicija į apleistą sodybą
A. Liseckas sako, kad šiandien sodybos ar sodybų žemės sklypų pasiūla yra vis dar pakankama, skelbimų yra, turtas perkamas ir parduodamas, tačiau tikrai gerų variantų arba „perliukų“ rinkoje labai greit nelieka, ypač – jei namas tinkamas gyventi ar sodyba yra gražioje vietoje. Būna, kad ir patys nekilnojamo turto srityje dirbantys žmonės, besispecializuojantys sodybų rinkoje, patys jas perka ir paskui parduoda.
„Jeigu sodybą perki kaip butą ir nieko nedarant laukti, kol ji pabrangs, tai galima tikėtis tokio pat pabrangimo, kaip pabrangsta vidutiniškai visas nekilnojamas turtas per metus. Tokią ataskaitą pateikia nekilnojamo turto agentūros „Ober-Haus“ tyrimų biuras, informacijos galima rasti ir bankų apžvalgose. Ar šiandien galima kažko ypatingo iš sodybų tikėtis, tai sakyčiau, kad ne. Sodybos brango 50–100 proc. po pirmosios pandemijos ir po antrosios. Dabar kažkokio ypatingo pabrangimo nevyksta“, – sako A. Liseckas.
NT vystytojas, kaip galimybę sukurti pridėtinę vertę, išskiria apleistas sodybas, jeigu šalia jų yra vandens telkinys ar ji stovi kažkokioje ypatingoje kraštovaizdžio vietoje (gražus miškas, properša, ar sodyba stovi ant šlaito). „Tai turi kažkas tikrai išskirtinio ir įdomaus, ypač, jei sodyba yra geidžiamosiose vietose, pavyzdžiui, Ignalinoje, Zarasuose ar Molėtuose. Jeigu nėra privažiavimo, reikia jį padaryti, sutvarkyti iki galo dokumentus. Tokių sodybų skelbimuose dažnai rašoma, kad elektra yra kažkur šalia, tai, kad nebūtų kažkur, o būtų vietoje, reiktų ją įvesti. Žemės sklypas su senu namu, bet su pagerintu privažiavimu, elektra, sutvarkytais dokumentais ar, pagaliau, nupjauta žole būtų jau visas kitas reikalas ir būtų pridėtinė vertė jį parduodant“, – sako A. Liseckas.
Verta investuoti į sodus, esančius arti miesto
„Šiai dienai sodai, kurie yra šalia miesto, yra ypač pabrangę, nes žemės sklypai, kurie skirti vienbučiams, dvibučiams statyti, buvo labai greitai išpirkti smulkių ar vidutinių NT vystytojų, kurių jie pritrūko dėl didžiulio perkamumo tokių namų. O naujų sklypų nespėjo tinkamai paruošti, kad išsiimti statybos leidimą“, – paaiškina A. Liseckas.
Sodai, pasak pašnekovo, turi nemažai privalumų: arti miesto, visada turi elektrą, galima greitai susiderinti šulinį ar gręžinį, vietines nuotekas, turi privažiavimą, galima pigiau ir greičiau pasistatyti namą: „Nors sodų nenori lyginti su sodybomis, kurios yra nuotolinio, savaitgalinio, atostogų tipo projektas, jie yra kaip alternatyva namų valdos sklypui šalia miesto su visomis komunikacijomis“.
Renkantis sodą, A. Liseckas pataria įvertinti ir kitus dalykus ir ar jie netrukdys: „Soduose yra standartiniai sklypai, arti kaimynai, vis dar daug kaimynų turi daržus ir šiltamius, gyvena mediniuose nameliuose, o ne gyvenamuosiuose namuose su prižiūrėta aplinka, kad elektros įvadas bus nedidelis (kokie 8 kW kas šiandien dienai reiktų 12–15 kW kaip minimum vienbučiui gyvenamajam namui, kad komfortiškai išpildyti visus poreikius), taip pat siauri keliai, pati aplinka ir pan. Jeigu visi šie dalykai tinka, tai sodai yra labai gerai. Sodų perspektyva iš investicijų pusės yra pakankamai palanki, bet įvardinčiau tik gal atitinkamus sodų regionus, kurie yra arčiau miesto, tad jie tikrai turi potencialą brangti daugiau, nei NT vidurkis rinkoje“.
Prieš perkant sodą, A. Liseckas pataria gerai peržiūrėti dokumentus, kad būtų tinkamai subraižytas sklypas, nes pasitaiko iš senų laikų netikslingų dokumentų. „Pavyzdžiui, kaimyno namas gali būti pastatytas pakankamai arti žemės sklypo ribos, nebuvo sutvarkyti dokumentai ir jau jums statant namą, laikantis strandartinio trijų metrų atstumo, jo gali nepakakti ir teks atstumti namą toliau. Sodo sklypai nedideli, tad norintiems statyti namą, reiktų atidžiau į tai pažiūrėti“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Taip pat, pasak NT vystytojo, soduose dažnai norima statyti karkasinį namą, tad reikia žinoti, kad jam keliami kitokie reikalavimai, nei mūriniam namui: reikia išlaikyti saugius priešgaisrinius atstumus ir jeigu šalia yra įregistruoti namai, gali būti nepatogumų pastatyti didelį namą, jeigu tokio norėsite.
„Sodą, kaip ir bet kokį namų valdos sklypą, perkant jau apgyvendintoje teritorijoje, prieš darant galutinį sprendimą siūlau apeiti ir išsiklausinėti jau ten gyvenančius žmones, kaip jiems gyvenasi, kokie trūkumai, privalumai, ar dažnai dingsta elektra, ar jos užtenka, kokie iš esmės šalia gyvenantys kaimynai, ar daug kas kūrena senas krosnis ir žiemą paskęsta degėsių dūmų rūke ir pan. Yra tokių niuansų soduose, kur tikrai gali iškilti ir ko neiškils naujai suprojektuotame gyvenamųjų namų kvartale, kur parduodami paruošti sklypai. Tad tikrai geriau apeiti ir pasiklausinėti, kad susidaryti realų vaizdą ir tada apsvarsčius visus už ir prieš nuspręsti, pirkti ar ne“, – pataria neskubėti pirkti turto, gerai jo neišanalizavus, A. Liseckas.
