Svirplių pasirinkimą lėmė keli faktoriai: maistinė vertė ženkliai skiriasi

Maždaug prieš ketverius metus Donatas Glušauskas su broliu Mariumi, prieš tai užsiėmę visai kita veikla, nutarė pasižvalgyti naujų galimybių:

„Dirbome su Rytų šalimis ir nuo mūsų mažai kas priklausė. Tai mane labai erzino, tad ieškojome kažko naujo, visiškai kito, kas priklausytų nuo mūsų, bet nenorėjome standartinės veiklos. Ėmėme domėtis maisto pramone ir kas bus paklausu ilgalaikėje perspektyvoje. Už akių užkliuvo vienos itin žinomos suomių firmos reklama, kad šie iškepė duoną su džiovintų svirplių miltais. Nutarėm mėginti. Užtruks, bet bus įdomu“, – apie pačią verslo pradžią prisimena Donatas.

Donatas Glušauskas
Foto: Organizacijos nuotr.

Čia apsisprendimai dar nesibaigė - reikėjo nutarti, kokius būtent vabzdžius savoje fermoje augins egzotikos ištroškę broliai: skiriasi ir kaina, ir maistinės savybės, ir panaudojimo būdai. Anot pašnekovo, pasaulyje egzistuoja apie tūkstantis valgomų vabzdžių rūšių, tačiau Europoje tinkamomis maisto gamybai laikomos vos penkios rūšys, o ES reglamentas sąrašą dar labiau sutrumpino. Nutarta apsistoti ties Acheta Domesticus svirpliais, mat šių vabzdžių maistinė vertė - turtingiausia: pasak D. Glušausko, būtent Acheta Domesticus svirpliuose randama daugiausia baltymų, gerųjų riebalų ir kitų žmogaus organizmui reikalingų maistinių medžiagų.

Įsikūrė vaikystės sodyboje: investicijos atsipirko per pirmuosius metus

Svirplių fermą broliai nutarė įkurdinti senelių sodyboje, kurioje vyrai leido savo vaikystę. Visgi, investicijų prireikė nemažų: pastatas reikalavo ne tik atnaujinimo, bet ir pritaikymo vabzdžiams, kurie, pasirodo, gana lepūs: būtinos specialios laikymo dėžės ir pašaras, šėryklos, gertuvės, o patalpos privalo būti labai šiltos ir gerai ventiliuojamos, drėgmės santykis ore turi būti itin tikslus bei nekintantis.

„Išsikėlėme tikslą gaminti premium kokybės produktus ir būti ne tik žaliavos augintojais, nors Lietuva – ūkininkų kraštas, bet paruošti produktą iki pakuotės, apimant auginimo, gamybos procesus, todėl investicijos buvo ženkliai didesnės.“ Tokiai fermai, kokią įrengė broliai Glušauskai, anot Donato, reikia bent 10 tūkst. eurų pradinės investicijos, o jei neturite savo patalpų – suma bus dar didesnė.

Tiesa, pasak pašnekovo, investicijos atsipirko jau per pirmuosius veiklos metus, o dabar produkcija puikuojasi ne tik įmonės internetinėje parduotuvėje, bet ir trisdešimtyje skirtingų fizinių parduotuvėlių bei žengia pirmuosius žingsnius didžiųjų prekybos tinklų lentynose.

Skonis primena saulėgrąžas ir riešutus: Lietuvoje – naujiena, pasaulyje – įprasta mitybos dalis

Pradžioje Donatas ir Marius nuvyko į Suomiją pažiūrėti, kaip augintojai čia veisia svirplius ir iš ten parsivežė keletą vabzdžių kiaušinėlių. Išsiritę svirpliai vėliau ėmė daugintis ir taip prasidėjo brolių verslas, kuris dabar veikia tokiu pajėgumu, kad Donatas sako vos spėja suktis ir būtų pats laikas plėtrai.

Foto: Organizacijos nuotr.

Svirplių skonis ir maistinės savybės, pasak pašnekovo, nemaža dalimi priklauso nuo pašaro, kuriuo svirplys minta. Įmonės „Acheta“ svirplių natūralus skonis, kalba Donatas, nėra intensyvus, jaučiasi riešutų, saulėgrąžų, nesaldžios chalvos poskoniai. Kepiniuose naudojant svirplių miltus, anot D. Glušausko, skonis nekinta, tačiau ženkliai pakyla produkto maistinė vertė. Tiesa, svarbi detalė – svirplių miltai neturi masę surišančių savybių, tad norint, kad pyragas ar blynai pavyktų, būtina įmaišyti ir tradicinių miltų.

Svirplių miltus žmonės deda ir į vaisių ar daržovių glotnučius, salotas bei kitus patiekalus. Norintiems egzotiško, bet sveiko užkandžio, gaminami ir įvairių skonių džiovintų svirplių užkandžiai, tarp kurių ir visiems gerai pažįstama bulvių traškučių klasika – grietinės bei svogūnų skonis. Regis, konservatyviems lietuviams siūlyti į pyragą įmaišyti iš vabzdžių gamintų miltų ar vietoje saulėgrąžų patiekti svirplių - itin drąsus sprendimas. Visgi, Donatas sako, kad šioje vietoje Lietuva buvo net labai atsilikusi nuo pasaulio tendencijų:

„Du milijardai pasaulio žmonių valgo tai kasdien. Amerikoje vabzdžiai naudojami maistui daugiau nei 30 metų, o jų popiliarumas stipriai kyla. Europoje jie jau naudojami apie 10 – 15 metų, o paskutiniu metu pastebimas itin didelis vartojimo augimas. Tai nebuvo inovacija, galbūt tik Lietuvoje prieš keletą metų skambėjo inovatyviai.“ Šiandien Donatas sako, kad pusę jų gaminamos produkcijos eksportuojama užsienio šalims, o kitą pusę suvartoja patys lietuviai.

Nuo ragavimo stabdo ir psichologinis barjeras, bet verslininkai turi ambicingą tikslą

Reakcijų vyras sako sulaukęs įvairių: pačioje verslo pradžioje pirkėjai į svirplių produkciją žiūrėjo kaip į pramogą ir juokelį – pirkdavo dovanoms, bernvakariams ar parodyti draugams, ką teko ragauti: „Buvo ir tų, kurie pamatę svirplius nusipurto. Vyras su žmona prieina paragauti ir žmona ima grasinti, kad nebepriims vyro į lovą, nes šis valgo visokias keistenybes. Yra ir tokių, kurie sakosi norintys paragauti, bet psichologiškai negalintys perlipti per save“, – pasakoja Donatas.

Foto: Organizacijos nuotr.

Net klientai, pradžioje bjaurėjęsi siūlomais produktais, galiausiai išeina nešini pirkiniais, o didelė dalis jų sugrįžta dar. Iš šimto žmonių, Donato teigimu, galima suskaičiuoti vos keletą, kurie taip ir neprisiruošia paskanauti egzotiškojo gaminio. Tokiems vartotojams, kurie nori svirplių maistingųjų savybių, bet baiminasi ragauti patį svirplį, įmonė gamina duonelę su svirplių miltais ar net kiaulienos dešreles – nematai, ką valgai, bet maistingos medžiagos organizmą pasiekia. Vis dėlto, Glušauskų siekis – žmones edukuoti ir skatinti mitybą su kuo mažiau mėsos, nes gyvulių auginimas maistui globaliu mastu itin alina natūralius išteklius.

Ar įmanoma auginant svirplius uždirbti milijoną? Donatas sako, tikrai taip – kol kas iki šios sumos verslininkams dar gerokai trūksta, bet ateities perspektyvos – itin daug žadančios. Visgi, broliai turi kiek kitą ambiciją – kad jų gaminami produktai ne tik nekeltų juoko, bet ir taptų kasdiene vartotojų raciono dalimi, o prekės ženklas būtų atpažįstamas vos užsiminus apie svirplius:

„Kai mums pasako apie indų ploviklį – juk galvoje pirmiausia iškyla vienas pavadinimas. Arba kai kalbama apie vaikiškas sauskelnes – daugumai mintyse sukasi tas pats žodis. Taip ir mes, norime, kad kai kažkas pradės kalbėti apie svirplių produktus – pirmiausiai tai asocijuotųsi su „Acheta“.

Dar daugiau turinio apie asmeninių finansų valdymą, taupymą, investavimą, rizikas ir kitas aktualias temas bus galima išgirsti nuotolinėje nemokamoje asmeninių finansų konferencijoje „Mano investicija“. Konferencija vyks lapkričio 23–25 d. tiesiogiai portale „Delfi“. Su pranešėjais ir visa konferencijos programa galima susipažinti www.mano-investicija.lt

Konferencijos dalyviai galės susidėlioti programą, pagal juos dominančias temas: bus galimybė kiekvieno pranešimo laiką atskirai įsidėti į savo asmeninį kalendorių, o jeigu nespės pamatyti dominančių temų, tai po konferencijos visus vaizdo įrašus ras „Delfi Plius“ platformoje.