Kokias esmines klaidas pastebite, kalbant apie savo finansų valdymą?
Turbūt pagrindinė klaida, jog žmonės apskritai mažai dėmesio skiria savo finansams, pinigų valdymui ir finansiniam raštingumui didinti. Kaip elgtis su pinigais žmonių praktiškai nemoko nei mokykloje, nei universitete, nors su pinigais susiduriame kiekvieną dieną visą savo gyvenimą.
Neturėdami žinių, žmonės su pinigais elgiasi taip, kaip išeina ar kaip mokė tėvai, kurių, deja, dažnu atveju irgi niekas nemokė, kaip su jais tinkamai elgtis. Visa tai priveda prie to, kad žmonės neplanuoja savo finansų, išlaidų, neskirsto pinigų, nemoka atsidėti, taupyti, neturi rezervo, ima brangias ir daug kainuojančias paskolas. Neturėdami žinių, kaip ir kur investuoti, dažnu atveju, praranda pinigus. Visa tai išspręsti gali padėti seminarai, mokymai, konferencijos apie finansus, pinigų valdymą, skolinimąsi, investavimą bei asmeninės konsultacijos su finansų konsultantais.
Gavę algą žmonės neretai atsipalaiduoja ir sau leidžia daugiau paišlaidauti. Kaip susilaikyti nuo nereikalingų pirkinių iškart po atlyginimo gavimo?
Planuoti savo išlaidas ir nelaikyti pinigų vienoje sąskaitoje. Dažniausia problema yra ta, kad žmonės uždirbtus pinigus laiko vienoje sąskaitoje ir jų neskirsto. Pasitikrinus sąskaitos likutį, matome, kad sąskaitoje yra nemažai pinigų ir nesąmoningai, bet pervertiname savo jėgas ir išleidžiame daugiau pinigų nei norėtume, nes visi pinigai skirtingoms išlaidoms yra tiesiog vienoje krūvoje. Įsivaizduokite, jog maisto prekių parduotuvėje nebūtų skyrių ir viskas būtu sumesta į vieną krūvą: tiek mėsos, tiek pieno, tiek duonos, tiek buities prekės būtų toje pačioje vietoje, tai būtų tikra betvarkė. Arba drabužių parduotuvėje nebūtų skyrių ir viskas būtų sumesta į krūvą, būtų nepatogu ir neefektyvu. Deja, žmonės dažnu atveju taip elgiasi su pinigais, viską laiko vienoje vietoje. Tik mažėjant pinigų kiekiui sąskaitoje, pradedam mąstyti apie būsimas išlaidas ir jas optimizuoti, kad išgyventi iki kitos algos. Sprendimas gan paprastas, uždirbtus pinigus reikėtų pasiskirstyti į atitinkamas kategorijas, o dar geriau turėtų sąskaitas skirtingoms išlaidoms, kaip būtinosios išlaidos, pramogos ir pirkiniai sau, taupymas nenumatytiems atvejams. Paskirsčius pinigus, bus ženkliai aiškiau pasiplanuoti savo išlaidas ir pirkinius, nusimatyti kiek, kam dar galima išleisti pinigų ir mažiau stresuoti, jog pritrūks pinigų.
Kaip reiktų tinkamai paskirstyti gautą atlyginimą?
Viskas labai priklauso nuo jau turimų žmogaus įsipareigojimų, kreditų, skolų ir kitų būtinųjų išlaidų. Kartais būtinosios išlaidos gali sudaryti net ir 80–90 proc. žmogaus uždirbamų pinigų, jei pinigų nėra uždirbama pakankamai arba jie nebuvo valdyti ir skirstyti tinkamai. Esu konsultavęs žmones, kurie uždirba dideles pajamas ir vis tiek gyvena nuo algos iki algos ir esu konsultavęs žmonių, kurie uždirba vidutines ir mažesnes pajams ir sugeba apsipirkti, susitaupyti ir net investuoti. Jeigu žmogus neturi įpročių tinkamai susitvarkyti ir susiskirstyti uždirbamų 800 eurų, jis nesusitvarkys ir turės tas pačias problemas ir uždirbdamas 3000. Paimkime pavyzdį, jog žmogus uždirba 1000 eurų. Tokiu atveju jo būtinosios išlaidos (maistas, komunaliniai ir kiti mokesčiai, būtinieji drabužiai, degalai ir panašiai) turėtų sudaryti apie 50–60 proc., 10–15 proc. jis turėtų skirti pramogoms, 10–15 proc. skirti rezervui, kol jį sutaupys, 10–20 proc. skirti taupymui didesniems pirkiniams, tokiems, kaip mašina, buitinė technika ar kita technika, atostogos ir kiti dalykai, ką iš vienos algos įsigyti bus sunku. Na, ir bent jau 10 proc. skirti investavimui, o augant pajamoms skirti daugiau ir stengtis labai nedidinti savo poreikių ir būtinųjų išlaidų, ką dažnu atveju žmonėms, deja, sunku padaryti.
Kiek iš esmės reiktų atsidėti nuo savo algos, kad jaustumeisi saugus, tarkime, netekęs darbo?
Vėl gi grįžtam į tai, kad žmonės neplanuoja savo finansų ir dažnu atveju patys sau išsikasa duobę, galvodami jog gyvenimas jiems nenutiks. Tai yra jiems nesuskaus dantis, nesuges automobilis, nereikės naujų žieminių batų ar striukės, naujų padangų žiemai ar vasarai, niekada nesuges buitinė ar kita technika namuose, nesuduš telefonas ir jiems nereiks atostogų, o jei prireiks iš kažkur stebuklingai atsiras pinigų. Deja, visi šie dalykai mums nutinka ir mes turime jiems pasiruošti iš anksto, nes priešingu atveju teks griebtis paskolų, o tada išbristi iš šio užburto rato taps labai sunku. Nėra ką kalbėti, jei žmogus norėtų keisti darbą arba iš vis jo netektų. Visiems tokiems atvejams būtina turėti bent jau 2–6 mėnesių būtinųjų išlaidų arba atlyginimo rezervą. Atsidėti nuo savo uždirbamų pinigų žmogus turėtų bent jau 15 proc., jei nepavyksta tiek, bent jau 5–10 proc., tol kol sutaupys mažiausiai 2 mėnesių rezervą. Jei sutaupys 6 mėnesių, turės dar daugiau saugumo ir pasirinkimų, jei nutiktų nenumatyti dalykai. Grąžinus brangias paskolas ir susitaupius rezervą galima pradėti įdarbinti ir investuoti pinigus, kad ateityje net ir nustojus dirbti, būtų iš ko gyventi ir nereikėtų tenkintis vargana valstybine pensija, išparduoti užgyvento turto ar prašyti vaikų, kad padėtų ir išlaikytų.
Kaip skolintis atsakingai ir nepervertinti savo galimybių?
Dažnu atveju mus padeda kredito davėjai, kurie vadovaujasi valstybės nustatytomis atsakingo skolinimosi taisyklėmis ir neleidžia žmogui, kuris dažnai pervertina savo finansines galimybes skolintis neatsakingai. Pavyzdys: žmogaus ar šeimos imančios kreditą, kredito įmoka su vidutinėmis 4,64 proc. palūkanomis, negali viršyti 40 proc. uždirbamų pajamų. Tarkime, jeigu žmogus uždirba 1000 eurų, jo maksimali įmoka gali būti 400 eurų už mokamą kreditą, kad jis būtų suteiktas. Priešingu atveju kreditas nėra suteikiamas arba mažinama suma, kuri gali būti paskolinta. Dažnu atveju žmonės pervertina savo jėgas ir nori gražesnių, prabangesnių namų ar automobilio ne pagal savo kišenę ir skolinasi maksimumą t. y., mano jau įvardintos ribos ir taip, švelniai tariant, „užsimauna“ sau finansinę kilpą ant kaklo ir atsitikus nenumatytiems atvejams ar netekus darbo, neturint jau minėto rezervo, vos suduria galą su galu, grimzta į dar didesnes skolas ir vietoj norėto džiaugsmo turi labai daug nerimo ir streso.
Kita dažna problema yra, jog žmonės apskritai neskaito kredito sutarčių, nesupranta iš ko susideda kredito įmoka ir palūkanos ir kad jos gali keistis. Palūkanos dažnu atveju susideda iš maržos (proc., kiek uždirba kredito davėjas) ir kintamos Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos Euribor. Tai yra tarpbankinė palūkanų norma, už kurią euro zonoje bankai yra pasirengę paskolinti lėšų eurais kitiems bankams. Jei Euribor reikšmė yra neigiama, ji laikoma lygi nuliui. Būtent taip yra šiandien, žmonės bankams moka tik banko marža, nes Euriboras yra skaičiuojamas kaip 0 proc. ir kai jis pakils žmonės už ta patį kreditą turės mokėti iki 2 kartų daugiau nei mokėjo, kaip tai buvo 2007-2008 metais, apie ką dažnas besiskolinantis jau pamiršo arba yra jaunas ir naivus ir tokių dalykų net nežino. Taigi, prieš skolinantis reikėtų įsivertinti savo finansus, susikaupti bent jau kažkokį rezervą ir nepervertinti savo jėgų ir galbūt įsigyti kažką už pigiau, kas nesukels finansinių sunkumų įvykus pokyčiams.
Ką manote apie greituosius kreditus, kuriais žmonės pakankamai dažnai naudojasi? Kada jie apsimoka, jeigu apsimoka, ir kada stipriai prašaunama?
Greitieji kreditai yra absoliuti rinkos šiukšlė ir, mano manymu, yra visiškai nereikalingi ir tik varo finansiškai neišprususius lietuvius į skurdą. Pagal tai, kiek šalyje yra imamų greitųjų kreditų yra matuojamas šalies finansinis neišprusimas. Turbūt nesurasčiau priežasčių, kada apsimoka imti greitąjį kreditą, nes to daryti neapsimoka niekada dėl labai aukštų palūkanų ir didelių sutarties sudarymo kaštų. Dažnu atveju žmonės ima vieną kreditą, kad padengtų kitą ir taip užsisuka „žiurkių rate“, iš kurio išbristi, jeigu kažkas nepadės, gali būti neįmanoma. Taip ir pradirba daugybę metų amžinoje skoloje, kuo, žinoma, labai džiaugiasi kredito gavėjai, uždirbdami kosminius pelnus iš patiklių, skambia reklama patikėjusių naivių žmonių, kurie galvoja, jog skolinosi pigiai, nors iš tiesų taip nėra. Apie tai esu padaręs ne vieną edukacinį vaizdo įrašą savo „Youtube“ kanale. Palyginimui, šiai dienai būsto kredito palūkanos yra apie 1,9–3 proc., mašinos lizingo 1,5–5 proc, vartojamojo kredito 8-16 proc., greitųjų kreditų nuo 33 iki 115 proc. per metus. Tai reiškia, kad žmogus pasiėmęs greitąjį kreditą pvz., 1000 eurų, po metų priklausomai nuo sąlygų turėtų grąžinti 2000 eurų ir daugiau, kai tuo tarpu pasiėmęs 1000 eurų vartojamą kreditą tarkim su 16 proc. palūkanomis metams, turėtų grąžinti 1160 eurų. Skolintis už daugiau nei 15–20 proc., mano manymu, yra labai brangu ir to reikėtų, kaip įmanoma labiau vengti.
Dabar labai daug investuojama į butus, kurie paskui nuomojami. Ar šiandien tai vis dar gera investicija?
Lietuviai myli nekilnojamą turtą, nes dažnu atveju kitų investicijų nesupranta ir tą puikiai parodo statistika. Lietuvoje tik keli procentai žmonių atlieka bent jau vieną vertybinių popierių sandorį per metus, kai Europos vidurkis siekia daugiau nei 65 proc. Tai parodo mūsų tautos finansinį neišprusimą investavime ir kodėl turime tokį didelį susidomėjimą investavimu į NT. Žinoma, anksčiau Lietuvoje nebuvo nei labai gerų sąlygų nei priemonių kitokioms investicijoms, todėl nuo seno ši investicija vis dar labai populiari tarp lietuvių, nors įvertinus visus dalykus investicinė grąža graži lieka tik ant „popieriaus“. Investuojantys į nekilnojamą turtą dažnai neįsivertina patiriamų išlaidų, t. y., kad reikės sumokėti 15 proc. GPM mokestį nuo gautų nuomos pajamų, kas kažkiek laiko reikės padaryti einamąjį remontą, atnaujinti buitinę techniką ir baldus jeigu norėsime, jog nuomos kaina nekristų ir butas būtų patrauklus rinkoje, kas vėl gi tenka nuomotojui.
Reikėtų įsivertinti ir tai, kad Lietuvoje nekilnojamas turtas nuo 150 tūkst. eurų apmokestinamas NT mokesčiu, kuris nuolat didėja, turint vis daugiau nekilnojamo turto. Ką kalbėti apie prastovas, kai keičiasi nuomininkai ir butas kažkurį laiką nebūna nuomojamas, apie nuomininkų paiešką, įvairias kitas kilusias bėdas, kurias vėl gi turi spręsti nuomotojas. Skiriamo laiko dažnai neįvertiname, nors tai irgi labai svarbu investuojant pinigus. Džiugu, jog laikai po truputi keičiasi ir vietoj fizinio NT pirkimo ir nuomavimo, žmonės dažniau renkasi investicijas į NT fondus, P2P investavimą, indeksinius akcijų fondus, investicinius fondus ar kriptovaliutas, kurioms dažnu atveju reikia skirti mažiau laiko, o ir investicines grąžas galima gauti didesnes.
Dar daugiau turinio apie asmeninių finansų valdymą, taupymą, investavimą, rizikas ir kitas aktualias temas bus galima išgirsti nuotolinėje nemokamoje asmeninių finansų konferencijoje „Mano investicija“. Konferencija vyks lapkričio 23–25 d. tiesiogiai portale „Delfi“. Su pranešėjais ir visa konferencijos programa galima susipažinti
Konferencijos dalyviai galės susidėlioti programą, pagal juos dominančias temas: bus galimybė kiekvieno pranešimo laiką atskirai įsidėti į savo asmeninį kalendorių, o jeigu nespės pamatyti dominančių temų, tai po konferencijos visus vaizdo įrašus ras „Delfi Plius“ platformoje.