Lobistai Lietuvoje veikia maksimaliai skaidriai
Šiuo metu Vyriausios tarnybinės etikos komisijos lobistinės veiklos registre lobistinę veiklą yra deklaravę 318 fizinių ir juridinių asmenų. G. Andrašiūnienė, kuruojanti technologijų, žiniasklaidos, transporto ir kitas verslo sritis teigia, kad lobistinė veikla Lietuvoje yra itin griežtai reguliuojama, todėl savo veiklą vykdantys lobistai dirba skaidriai ir atvirai: „Lietuvoje lobistai registruojasi Vyriausios tarnybinės etikos komisijos registre, turi leidimą vykdyti lobistinę veiklą. Be to, dėl kiekvieno teisės akto, su kuriuo dirbame, teikiame deklaraciją, kuri yra vieša. Deklaracijoje nurodome lobistinės veiklos užsakovą ir nuostatas, kurias siūlome koreguoti. Galime drąsiai sakyti, kad lobistinės veiklos skaidrumas Lietuvoje yra maksimaliai didelis“.
Neretai, o ypač jaunam verslui, stebėti kaip kinta, kokios naujienos atsiranda teisėkūros srityje, identifikuoti, megzti ir palaikyti ryšius su svarbiausiais sprendimų priėmėjais tiesiog neužtenka laiko ir žmogiškųjų resursų. Tokiais atvejais gelbsti asociacijos arba lobistai. Asociacijos, jungdamos panašios verslo srities profesionalus, suformuoja bendrus argumentus, tendencijas, iššūkius, svarbius tai verslo grupei ir juos atstovauja. Tuo tarpu lobistai, dirdami ir su asociacijomis, ir tiesiogiai su verslo įmonėmis, gali įsigilinti į konkrečius atvejus. Be to, lobistai stebi ir analizuoja teisinį reguliavimą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose, pavyzdžiui, Europos sąjungos šalyse ir iš čia semiasi argumentų siūlomiems teisės aktų pakeitimams.
„Kuriant verslą, labai svarbu išmanyti visą konkrečios verslo srities kontekstą – ne tik tai, kas šiandien surašyta teisės aktuose, bet ir tai, kaip ta verslo sritis buvo reguliuojama anksčiau, kokie yra kitų šalių pavyzdžiai. Taip pat reikia nuolatos domėtis besikeičiančiu politikos lauku, žinoti kokie žmonės priima kokius sprendimus ir kodėl. Tik tuomet būsi pakankamai pasiruošęs kurti santykį, inicijuoti dialogą, informuoti sprendimo priėmėjus apie patiriamus savo verslo iššūkius bei suformuluosi konkrečius siūlymus“, - sako G. Andrašiūnienė.
Vienintelis lobistų ginklas – argumentai
Pagrindinė lobistų veiklos funkcija – tinkamai atstovauti tam tikros visuomenės grupės interesus. Tai gali būti startuolių kūrėjai, pieno perdirbėjai, alkoholio gamintojai ar neįgaliųjų asociacijos. Veiklos principas išlieka tas pats – pastebėjus įstatymo ar kitų teisės aktų trūkumus, surinkti informaciją, įsigilinti į panašius atvejus Europos sąjungos valstybių teisės srityje, iškristalizuoti problemas ir siūlyti galimus sprendimo būdus.
„Surinkę informaciją, įsigilinę į kitų šalių patirtis einame kalbėtis su sprendimų priėmėjas, pavyzdžiui – su Seimo nariais. Bandome atkreipti dėmesį į tuos teisės aktų aspektus, kurie yra tobulintini, kuriuos galima būtų suformuluoti geriau. Mūsų darbas – pristatyti argumentus. O sprendimų priėmėjų darbas – patikrinti informaciją, gautą iš skirtingų šaltinių ir priimti geriausią sprendimą, - pasakoja G. Andrašiūnienė, – Lobistai nieko „nepramušinėja“, bet argumentuoja. Jei argumentai nėra svarūs, tai nesvarbu, ar mes būsime gražūs ir pūkuoti, draugai ar pažįstami, mes nepasieksime nieko. Esame tiltas tarp verslo, kitų visuomenės grupių ir sprendimų priėmėjų. Be to, perimdami atsakomybę atstovauti interesus, mes, lobistai, sutaupome verslui laiko ir energijos bei pasiekiame gerų rezultatų“.
Anot G. Andrašiūnienės, viešumoje vis dar pasitaikantys atvejai, kai kuris nors Seimo narys giriasi niekad su niekuo nesusitinkantis ir nesikalbantis, iš tiesų reiškia ne ką kitą, o politiko negalėjimą įsiklausyti į savo rinkėjų interesus: „Man atrodo, demokratinėje visuomenėje tokie politikų veiksmai nėra sveikintini, nes jie parodo negebėjimą įsiklausyti. Juk interesų grupės ir yra ta pati visuomenė. Verslas yra visuomenės dalis. Mamos su vaikais taip pat yra visuomenės dalis. Dviratininkai ar pėstieji – irgi“, - sako G. Andrašiūnienė.
Siekiant tvaraus santykio tarp politikų ir visuomenės
Vis tik, išankstinių nuostatų apie lobistų veiklą dar tikrai yra daug – ne tik pati lobisto profesija apipinta gandais, bet ir pats veiklos principas – atstovauti visuomenės grupių interesus kartais suvokiamas kaip kažkas negero. „Neretai demonizuojame pačias interesų grupes, lyg atstovauti interesą būtų kažkas negerai. Bet pati visuomenė yra sudaryta iš įvairių interesų grupių ir tam tikrais gyvenimo etapais tos grupės veikia skirtingai. Alkoholio gamintojas, lošimų organizatorius turės vienokius interesus, o skaitmeninių knygų leidėjas – kitokius. Nė vienas interesas nėra blogas, jis turi teisę būti išgirstas ir atlieptas. Tai tiesiog skirtingi požiūriai į tai, kur valstybė šiandien turi išleisti pinigus – ar švietimui, ar paslaugoms, ar startuolių paramai“, – aiškina G. Andrašiūnienė.
Ir nors dažnai, turėdami gerą idėją ar matydami akivaizdžią problemą mes pasikalbame tik siaurame draugų rate, G. Andrašiūnienė įsitikinusi – verta belstis į aukščiausias duris. Skambinti, rašyti, kviesti į susitikimus, bendrauti, diskutuoti, kelti klausimus politikams gali ir patys piliečiai, ir asociacijų atstovai, ir lobistai.
„Kartais žmonės prisibijo būti išgirsti ir nors turi gerų idėjų, nepristato jų politikams. Norėtųsi, kad santykis tarp politikų ir visuomenės būtų tvaresnis – juk esame išsilavinę ir turime daugybę gerų minčių, kaip būtų galima mūsų šalį padaryti patrauklesne ir geresne gyventi, – įsitikinusi lobistė, – Teisės aktai yra lyg žaidimo taisyklės, pagal kurias mes visi žaidžiame – piliečiai, darbuotojai, verslų atstovai. Reikia, kad tos taisyklės būtų kuo paprastesnės, kuo aiškesnės, kad jos būtų sąžiningos visiems. Džiaugiuosi, kad vykdydama lobistinę veiklą, prisidedu prie inovatyvios, pažangios šalies kūrimo“.