Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja klimato, aplinkos ir skaitmeninimo klausimais Agnė Buraitytė sako, kad apie stereotipų sąsają su klimato kaita žmonės paprastai nė nesusimąsto, tačiau šie dalykai turi itin glaudų sąlytį.
„Dažnai net nepagalvojame apie tai, kad mūsų socialinės normos, tai, kaip mes buvome auginami kaip berniukai ir mergaitės, kokias vertybes puoselėjame kaip vyrai ir moterys, turi įtakos mūsų vartojimui ir klimato kaitai. Labiausiai tai paliečia moteris ir mergaites. Dažnai vertybės, kurias siejame su moteriškumu, tokios kaip rūpestis, empatija, perteikiamos ir į vartojimo sritį. Tiems žmonėms, kurie rodo daugiau empatijos, dažnai labiau rūpi klimato kaita, jie labiau linkę domėtis šiuo klausimu ir yra linkę imtis veiksmų – pavyzdžiui, rūšiuoti, naudotis viešuoju transportu“, – sako A. Buraitytė.
Šiaurės tarybos lyčių lygybės centro atlikti tyrimai rodo, kad būtent moterys labiau domisi savo veiksmų ir vartojimo įtaka gamtai. Anot pašnekovės, kasdieniame gyvenime įtaką gamtai darome rinkdamiesi ir gamindami maistą, naudodamiesi transportu ir energetika namuose. Paprastai tariant, net mūsų mityba turi labai didelę reikšmę.
„Matome, kad vyrai labiau linkę valgyti mėsą, – tai turi tiesioginę įtaką klimatui. Kai kurių tyrimų duomenimis, vyrai valgo du kartus daugiau mėsos nei moterys. Stereotipiškai vyrai turi būti tvirti, valgyti mėsą, o moterys – gražios, lieknos, rūpintis savo figūra ir vartoti daugiau daržovių“, – pasakoja Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje atstovė.
Visgi vyrai moteris lenkia ne tik bloguoju pavyzdžiu.
„Labai įdomus pavyzdys yra ir inovacijos: stereotipiškai inovacijos ir technologijos – vyrų sritis. Vyrai labiau linkę imtis tokių vienkartinių veiksmų, kaip įsigyti saulės jėgainę, nusipirkti elektrinį ar hibridinį automobilį. Moterims labiau aktualus kasdienis veiksmas – rūšiavimas, maistas, rūbai, kuriuos perkame“, – tyrimo duomenimis dalijasi A. Buraitytė.
Pašnekovė sako, kad klimato kaitą galime mažinti pradėdami nuo nedidelių kasdienių pokyčių – pavyzdžiui, vieną dieną nevalgyti mėsos, kelias dienas naudotis tik viešuoju transportu, o gal net rinktis dviratį ar vaikščioti pėsčiomis.
„Atrodo, maži pokyčiai, bei kai juos daro visi kartu, tai turi didelį poveikį. Visa tai susideda. Svarbūs ir ilgalaikiai sprendimai, tačiau būtina, kad ir kasdienybėje – rūšiuojant ar renkantis daugiau vegetariško maisto – būtų daugiau vyrų ir kad drąsiau laužytumėm stereotipus“, – sako A. Buraitytė.
