Geriausiu praėjusių metų sportininku išrinktas bėgikas sako, kad ne visada buvo toks disciplinuotas, užsispyręs ir siekiantis tikslų. Jo gyvenime buvo visko: traumų, alkoholio, vakarėlių. Vis tik, šiandien jis – vienas labiausiai nusipelniusių Lietuvos sportininkų. Kokį kelią jam teko įveikti, kad galėtų mėgautis dabartine sėkme? Bei kas yra didžiausia vyro motyvacija, kuri skatina niekada nepasiduoti? Šiandien jis atviras – gyvenime jam svarbiausia – mylima žmona ir sportas, dėl kurio tenka nemažai ir paaukoti.

Pokyčiams metas atėjo, kuomet nebetenkino vaizdas veidrodyje

Lietuvos vardą garsinančiam sportininkui – 41-eri. Ultramaratonininkas gali pasigirti tuntu apdovanojimų bei nuopelnų. Vis tik, jis įsitikinęs – kiekvienas apdovanojimas – tai atsakomybė bei pareiga.

„Mane sportas supa visą gyvenimą, mat užaugau su tėčiu, kurio profesija – treneris. Jis visada mane skatino bei ragino sportuoti. Vaikystėje daugiausiai užsiėmiau vandens kanojų irklavimu. Vis dėlto, gyvenimas susiklostė taip, kad būdamas 25-erių metų amžiaus patyriau traumą ir iš šio sporto teko pasitraukti“, – pasakoja A. Sorokinas.

Jis prisimena ir gyvenimo laikotarpį po šios traumos. Šis laikas nebuvo itin sėkmingas. Vyras iki 32 metų amžiaus gyveno gana lengvabūdišką gyvenimo būdą: nevengė alkoholio, nesveiko maisto, cigarečių, vakarėlių. Vis tik, toks gyvenimo būdas neapsėjo be pasekmių. Pašnekovas prisimena priaugęs itin daug svorio, kuris pradėjo trukdyti gyventi pilnavertį gyvenimą.

„Tuomet svėriau virš 100 kilogramų. Pamenu, nebenorėjau žiūrėti į veidrodį, jaučiausi negerai. Susinervindavau net pamatęs savo nuotrauką. Atrodydavo, kas ten per storulis nupaveiksluotas? Tad vieną gražią dieną pasakiau sau, kad tokio gyvenimo būdo man užteks. Nuo to laiko pradėjau bėgioti“, – sako būsimos konferencijos pranešėjas.

Pašnekovas pasakoja ėmęs bėgioti. Anot jo, nubėgtos distancijos greitai ilgėjo, o jau antrose dalyvautose varžybose jis įveikė 100 kilometrų. Sportininkas sako, kad tuo gyvenimo metu jam reikėjo iššūkių, o bėgimas tam puikai tiko.

Pakylimai ir nuopuoliai – neatsiejami vieni nuo kitų

Prisiminęs bėgiko karjeros pradžią A. Sorokinas pabrėžia, kad teko patirti visko: intensyvaus raumenų skausmo, nusivylimų, noro pasiduoti.

„Vis dėlto, kuomet įveiki užsibrėžtą užduotį – patiri neapsakomo gerumo jausmą. Taip ir įsimylėjau šią sporto šaką. Pamažu pradėjo gerėti rezultatai, ilgėti įveikiamos distancijos. Žinoma, patyriau ir momentų, kuomet norėjau pasiduoti, viską mesti. Tačiau sunkesni momentai praeina, o labai stengiantis ir siekiant tikslų sėkmė anksčiau ar vėliau ateina“, – įsitikinęs ultramaratonininkas.

2022 metai sportininkui buvo ypatingi. Jis ne tik pagerinu du pasaulio rekordus, tačiau Tarptautinės ultramaratoninkų asociacijos buvo išrinktas geriausiu metų sportininku. Visi šie nuopelnai, anot lietuvio, ne tik džiugina, tačiau ir įpareigoja.

„Visi apdovanojimai – tik antraplanis dalykas, ne pagrindinis mano tikslas. Nors būti įvertintam yra malonu, tai atneša ir tam tikrą atsakomybę. Esu labiau matomas visuomenėje, manęs klausosi žmonės. Jaučiu atsakomybę „nešti“ teisingą žinutę, padėti žmonėms būti labiau motyvuotiems, užsispyrusiems“, – sako jis.

Sportininkas prisipažįsta gyvenime esantis tikras intravertas. Jam nėra labai lengva kalbėti didelėms auditorijoms, bendrauti su skirtingais žmonėmis. Viešo kalbėjimo baimė, anot jo, yra lyg iššūkis, kurį sportininkas taip pat bando įveikti.

Mylimai žmonai – patys gražiausi žodžiai

Bėgikas sako, kad šiuo metu jam gyvenime svarbiausia yra žmona bei sportas. Tai, anot jo, lyg du „stulpai“, tvartai jį laikantys ant žemės.

„Kiekviename profesiniame žingsnyje mane labai palaiko žmona. Su ja mes esame sukūrę tvirtą ir darnią sąjungą, kurios dėka galiu jausti vidinę ramybę. Esu įsitikinęs, kad gyventi negalėčiau be žmonos ir be sporto. Tai – mano gyvenimo esmė“, – teigia pašnekovas.

Jis įsitikinęs – norint pasiekti užsibrėžtų tikslų žmogus turi jausti vidinę ramybę, harmoniją. Jei grįžus į namus lauks barniai su partneriu, jei teks dirbti nejaučiant brangiausio žmogaus palaikymo – pergales pasiekti bus žymiai sunkiau.

„Jei žmogus jaučia iš partnerio nuolatinę abejonę, net pavydą – siekti tikslų beveik neįmanoma. Kartais apie daug pasiekusių sportininkų partnerius kalbama mažai, tačiau juk tai žmonės, kurie taip pat itin daug prie pasiekiamų pergalių prisideda. Savo žmonai aš esu labai dėkingas“, – sako A. Sorokinas.

Pašnekovas pamini ir tai, kad jo žmona prieš varžybas neretai jaudinasi ir pergyvena daugiau nei jis pats. Vis tik, jei vyras pats jaučia nerimą, pirmiausia kreipiasi būtent į žmoną, kuri yra ir pati geriausia jo draugė, kartais – net psichologė.

„Sportininkų gyvenimas – nenuspėjamas. Kartais, likus keletui savaičių iki svarbių varžybų, net daug pasiekusius sportininkus apninka abejonės, nepasitikėjimas savimi. Yra sportininkų, kurie išgyvena net panikos atakas, nemigą, nuotaikų kaitą. Tačiau jei šalia yra žmogus, kuris sugeba padėti su šiomis emocijomis susidoroti – viskas tampa žymiai lengviau“, – įsitikinęs jis.

Sportininko kasdienybė: nusistovėjusi rutina bei nesveikų pagundų atsisakymas

Ultramaratoninkas teigia, kad norint būti išties laimingu – reikia mylėti sportą, kuriuo užsiimi. Jei patinka ši veikla, dienos rutina nekelia jokio nepasitenkinimo, o net atvirkščiai – suteikia motyvacijos bei jėgų.

„Jei sporte nori kažko pasiekti, privalai jam atsiduoti visomis jėgomis. Jei ruošiuosi varžyboms, mano diena atrodo labai paprastai – miegas, valgis, bėgimas. Kadangi esu tolimų nuotolių sportininkas, per dieną sportuoju net iki 8 valandų. Laiko niekam daugiau nelabai ir lieka“, – sako jis.

Jei turi laisvesnio laiko, A. Sorokinas sako mėgstantis žaisti kompiuterinius žaidimus. Šiam užsiėmimui reikia susikaupimo, loginio mąstymo. Vis tik, net ir savaitgaliais jis sau neleidžia „nutrūkti“ nuo režimo. Jo neišvysi valgant traškučius ar geriant alkoholį.

Pasakė, kaip auginti savo tikslų siekiančius vaikus

Pasaulyje pripažintas sportininkas teigia, kad norint, jog vaikai augtų savimi pasitikintys bei gyvenime daug pasiektų – jiems reikia suteikti laisvės. Būtent laisvai auginami vaikai gali rasti užsiėmimus, kurie jiems teiks džiaugsmą.

„Ir tai tikrai nebūtinai bus veiklos, kurios patinka tėvams. Reikia suprasti, kad kiekvienas žmogus – individualybė. Juk visi mes esame skirtingi. Norint rasti savo gyvenimo kelią reikia nebijoti eksperimentuoti, klysti, nusivilti. Įvairios patirtys ir yra tai, kas padeda rasti gyvenimo prasmę“, – pataria sportininkas.

Pasak jo, jei tėvai vaiką nuolat „spaus“, vers užsiimti kažkokia veikla bei bus labai griežti – galimai įvyks atvirkštinė situacija susikurtiems lūkesčiams. Vaikas nesijaus laimingas bei nenorės niekuo užsiimti.

Aleksandras Sorokinas

LOGIN konferencijoje sieks įkvėpti žmones

Didžiausiame Baltijos šalyse inovacijų festivalyje A. Sorokinas skaitys pranešimą jau gegužės 11 dieną. Sportininkas sako, kad svarbiausias jo tikslas – įrodyti žmonėms, kad nėra neįmanomų dalykų, o siekiant tikslų galima pasiekti neįtikėtinų pergalių.

„Esu tikras, kad kiekvienas žmogus gali žymiai daugiau, nei pats įsivaizduoja. Kartais žmones tiesiog bando „apgauti“ jų smegenys, tačiau net ir jas galima pergudrauti“ – sako ultramaratoninkas.

Jo nuomone, išmokus gyvenime į viską žvelgti disciplinuotai bei užsispyrusiai siekti net mažiausių tikslų, greitai pajaučiamas adrenalinas, kuris skatina dar daugiau daryti ir veikti.

„Kartais bėgdamas ilgą distanciją ir jausdamas didelį nuovargį pagalvoju apie žmones, kurie išgyveno koncentracijos stovyklose. Jie buvo nevalgę, išsekę, pavargę. Pagalvojus apie juos suprantu, kad aš po 6 valandų bėgimo galėsiu grįžti į jaukius namus, pavalgyti ir atsigerti. Tad šis nuovargis ir nepatogumo jausmas – labai laikini“, – pasakoja sportininkas.

LOGIN konferencija – ne vienintelis gegužę laukiantis ultramaratoninko iššūkis. Penkis planetos rekordus pagerinęs sportininkas jau gegužės 14 dieną, Vilniuje, planuoja pagerinti pasaulio 100 kilometrų bėgimo rekordą. Tai – dar vienas sportininko tikslas, kurio jis užsispyrusiai siekia.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)