76 procentų lietuvių svajoja apie savo verslą: tyrimai parodė, kas trukdo įgyvendinti svajones

Dažnai pasigirsta teiginių, kad egzistuoja dvi Lietuvos – Vilnius ir likusi Lietuva. Ar tai tiesa? Ar stipriai skiriasi verslas sostinėje nuo verslų, kuriamų kituose šalies regionuose ir ar jie gali konkuruoti tarpusavyje?

Inovacijų agentūros atstovė Patricija Reut sako, kad stebint duomenis, matoma liūdnoka statistikos pusė – Lietuvoje verslas kuriamas iš būtinybės.

„Pagal naujausius duomenis, net 66 procentai Lietuvos verslų įkuriam tam, kad sukurti darbo vietą

sau, o ne tam, kad atrado nišą darbo rinkoje. Regionuose, ne daugiau nei sostinėje, verslai kuriasi iš paskatos susikurti darbą sau. Ką matome, regionuose žmonės turi būti verslesni, nes nėra tokios didelės darbdavių pasiūlos, nėra tarptautinių kompanijų, kurios siūlo patrauklias darbo vietas. Žmonės verčiasi individualia veikla, steigia mažąsias bendrijas ir, dažniausiai, sprendžia savo vietos problemas – mažesnė orientacija į eksportą, daugiau dėmesio savo lokalios vietos sprendimą“, – apie dažniausia verslo kilmę pasakoja P. Reut.

Tarptautinių tyrimų duomenims, norinčiųjų kurti verslą sąraše Lietuva yra pirmaujančiųjų gretose – net 76 procentai šalies gyventojai norėtų turėti savo verslą. Tačiau pažvelgus į kitą apklausos dalį – savo gebėjimais ir žiniomis pasitiki mažuma.

„Norim, bet bijome ir baimė yra pagrindinė priežastis. Būtent baimė patirti nesėkmę – tai viena pagrindinių priežasčių steigti verslą. Yra ir dar kelios priežastys, kurias nurodo mūsų klientai, tai ribota prieiga prie finansavimo ir klientų trūkumas. Ypatingai, jei verslą kuri regione, klientų ratas, žinoma, yra labai ribotas“, – dalijasi informacija pašnekovė.

Inovacijų agentūros atstovė Gintarė Kuncaitytė sako, kad kalbos apie dvi Lietuvos turi pagrindo.

„Kalbant apie naująjį finansavimą, tai Lietuva suskirstyta į du regionus. Sostinės regione, pagal Europos Sąjungos vidurkį, vienam gyventojui BVP (Bendrasis vidaus produktas) siekia net 122 procentus O Vidurio ir vakarų Lietuvoje BVP svyruoja nuo 46 iki 84 procentų. Dėl to stengiamasi didžiąją dalį investicijų nukreipti į Vidurio ir vakarų Lietuvą ir sumažinti tuos ekonominius ir socialinius netolygumus“, – sako G. Kuncaitytė.

Vyriausybei pritarus Vidaus reikalų ministerijos parengtam projektui sudaryti du planavimo regionus, Inovacijų agentūra administruos daugiau nei 500 milijonų eurų Europos Sąjungos fondų investicijų ir per 80 procentų šių investicijų yra nukreipta į Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną.

„Kabant apie Vidurio ir vakarų regioną labiausia matomas atotrūkis matomas inovacijų, įmonių skaitmenizavimo srityje. Europos Sąjungos inovacijų reitinguose Vilniaus inovacijų ekosistema užima 95 vietą – tai priskiriama stiprių inovatoirų grupei. Vidurio ir vakarų Lietuva yra besiformuojanti inovacijų grupėje ir užima tik 176 vietą iš 241-no regiono. Mes su visa Inovacijų agentūros kolegomis labai aktyviai važinėjame po regionus, pasakojama apie finansines galimybes šiuo metu, apie inovacijų reikšmę ir naudą verslui, nes kartais tikrai matai, kad įmonės daro eksperimentinę plėtrą savo veikloje, tačiau to neatpažįsta. Mes apie tai ir pasakojame, kad reikia tokias išlaidas deklaruoti ir tam yra taikomos tam tikros lengvatos“, – apie komandos veiklą pasakoja G. Kuncaitytė.

Pašnekovė sako, kad yra ir gerų signalų – pasibaigus vienam iš kvietimų teikti paraiškas, kuriomis buvo kviečiame kurti inovatyvius produktus, pasitelkiant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą – sulaukta didžiulio aktyvumo.

P. Reut sako, kad skatindami kurti ir plėstis regionų verslus Inovacijų agentūra yra įsteigusi žmonės apjungiančius centrus.

„Visa sėkmė slypi Lietuvos talentuose, gebėjime būti matomiems. Trylikoje regionų esame įkūrę bendadarbysės centrus – „Spiečius“, kuriuos verslas gali gauti pilną paslaugų paketą: nuo akceleravimo programų iki verslo konsultacijų, nuo mentoriaus pagalbos iki e. komercijos programų“, – vardija pašnekovė ir priduria, kad pagalbos plėsti verslą išties nemažai, tad tereikia ja pasinaudoti.