Kokių sričių įmonės žada Lietuvos proveržį globaliose rinkose?

Inovacijų agentūros apžvalga parodė, kad Sumanios specializacijos prioritetinėse srityse veikiančios įmonės turi didelį potencialą ir demonstruoja daug žadančius rezultatus. Jų pridėtinė vertė ir darbuotojų skaičius auga daug greičiau nei Lietuvos ekonomikoje bendrai. Nors šių įmonių progresas didelis, pasiekti pasaulinius tempus trukdo pastaraisiais metais lėtėjantis jų eksporto ir apyvartos augimas.

Kaip rašoma pranešime spaudai, pagal Sumanios specializacijos strategiją prioritetinėmis sritimis laikomos: sveikatos technologijos ir biotechnologijos; nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; informacinės ir ryšių technologijos. Inovacijų agentūra atliko apžvalgą, kurioje analizavo šiose prioritetinėse srityse veikiančių įmonių, nuo 2014 m. gavusių finansavimą mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veikloms, įvairius ekonominius rodiklius. Juos pateikė Valstybės duomenų agentūra.

Sumanios specializacijos sričių įmonės auga sparčiau

Pasak Jonės Kalendienės, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovės, sumanios specializacijos prioritetinėse srityse veikiančių įmonių pridėtinė vertė nuo 2014 m. iki 2020 m. išaugo 2,1 karto.

„Jų pridėtinė vertė augo net 1,6 karto sparčiau nei bendrai visų Lietuvos bendrovių pridėtinė vertė tuo pačiu laikotarpiu. Žinoma, tokiam augimo tempui didelę įtaką turėjo aukštas šių įmonių produktyvumas, gebėjimas greitai prisitaikyti prie pokyčių, įsisavinti paramą, inovatyvios įmonės yra atsparesnės kaštų didėjimui bei kitiems iššūkiams“, – pranešime spaudai sako J. Kalendienė.

Didelis proveržis pastebimas ir darbo rinkoje. Darbuotojų skaičius Sumanios specializacijos prioritetus atitinkančiose įmonėse nuo 2014 m. iki 2020 m. padidėjo 55 proc., o visoje Lietuvoje bendras darbuotojų skaičiaus augimas siekė vos 7,5 proc.

Šios įmonės daug labiau linkusios samdyti tyrėjus. Nuo 2014 m. iki 2021 m. jų skaičius išaugo 3,1 karto. 2021 m. sumanios specializacijos prioritetus atitinkančiose įmonėse dirbantys tyrėjai sudarė net daugiau nei pusę – 57 proc. – visų Lietuvos versluose užimtų tyrėjų.

Pastebėta, kad analizuojamos imties įmonės taip pat yra labiau linkusios investuoti į mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklas. Tam 2020 m. jos skyrė 16,8 proc. apyvartos, kai Lietuvos vidurkis siekė tik 3,2 proc. apyvartos.

Keletas rodiklių lėtėja

Vis dėlto, yra keli signalai, kurie rodo, kad būtina ir toliau aktyviai stiprinti šiose srityse veikiančias įmones. Tai – lėtėjantis eksportas ir generuojama apyvarta. Lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje Sumanios specializacijos įmonių prekių dalis sumažėjo nuo 16,6 proc. 2020 m. iki 15,3 proc. 2021 m. Nors sumanios specializacijos įmonių apyvarta 2014–2020 m. išaugo 41,4 proc., paskutiniais šio laikotarpio metais (2018–2020 m.) augimas buvo nežymus.

„Daugelis tarptautinių indeksų rodo, kad sparčiai tobulėja ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio aukštos pridėtinės vertės sektoriai, tad nors mūsų šalyje jų augimas spartus, pasaulyje tempai dar didesni. Turime vos kelis Lietuvos Sumanios specializacijos rodiklius, kurie lėtėja arba yra nestabilūs, tačiau jie indikuoja, kad norint išlaikyti konkurencingumą, būtinos papildomos investicijos į mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimą Lietuvos versle“, – sako Aleksandras Izgorodinas, ekonomistas, rengęs Sumanios specializacijos stebėsenos ataskaitą.

Tikimasi, kad Sumanios specializacijos sričių įmonėms augti padės tarptautiškumo ir bendradarbiavimo skatinimas. Numatyta, kad įgyvendinant strategiją, Inovacijų agentūra teiks finansines paramos priemones ir vykdys kitas reikalingas iniciatyvas. Tarp jų – verslininkystės fasilitavimo programa, skirta vienyti prioritetinių sektorių ekosistemų dalyvius ir skatinti bendrą įmonių augimą, verslo akseleravimo programos, konsultacijos bei kitos reikalingos veiklos.

Atliekant Sumanios specializacijos įmonių, gavusių finansavimą mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veikloms, analizę, pagal savo veiklos specifiką jos buvo priskirtos trims sumanios specializacijos prioritetams: sveikatos technologijų ir biotechnologijų srityje analizuotos 127 įmonės; naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų srityje – 120 įmonių; informacinių ir ryšių technologijų srityje – 120 įmonių. Iš viso – 367 įmonės.