Kokių grėsmių kyla internete vaikams, ką įvardija tėvai? Specialistai sako, kad tėvai turi ir patys domėtis, kokie pavojai gali užklupti tiek vaikus, tiek suaugusius, ir apie tai kalbėtis su mažaisiais interneto vartotojais.
„Tėvai spontaniškai įvardijo, kad labiausiai bijo turinio, kuris vaikams yra ne pagal jų amžių. Tai smurtinis, seksualinis turinys, nusikaltimai. Taip pat tėvai baiminasi ir patyčių, ir sukčių atakų, – nuo to niekas nėra apsaugotas. Prašėme įvardyti, kokiomis temomis tėvai yra kalbėję, – daugiausia apie tai, kad vaikai neatskleistų savo slaptažodžių, nespaustų nesaugių nuorodų. Sužinojome, kad penktadalis tėvų su savo vaikais nėra kalbėję jokia tema apie interneto saugumą“, – tyrimo duomenimis dalijasi „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė.
Apklausos parodė, kad 7 iš 10 tėvų vaikams riboja naudojimosi internetu laiką. Anot pašnekovės, tą daryti rekomenduoja ir psichologai, kad vaikai gerai vystytųsi ir neapleistų kitų savo pareigų. Tačiau, kalbant apie kibernetinį saugumą, laiko ribojimas neturi reikšmės.
„Kalbant apie kibernetinį saugumą laiko ribojimas nepadės. Čia jau reikia naudoti išmaniuosius įrankius, svarbu kalbėtis su vaikais. Kad ir kiek apsaugų naudotumėte, reikia neatmesti ir to žmogiškojo faktoriaus – sukčiai tobulėja, nuolat naudoja vis kitas nuorodas, vis kitus būdus, kaip prieiti prie žmonių. Yra net tokių pavojų, kai nepažįstami žmonės bando susipažinti, kalbinti. Nuo šių dalykų saugoti reikia kalbant, mokant, pateikiant elementarių gyvenimiškų taisyklių“, – pasakoja pašnekovė.
A. Buitkutė sako, kad apie laiko internete ribojimą tėvų ir vaikų supratimas skiriasi. Moteris dalijasi, kad tik įdiegusi specialias programėles suprato, jog susitarimai su vaikais ne visuomet paisomi. Dukras auginanti pašnekovė neslepia, kad jai pačiai buvo staigmena, kai sužinojo, kiek laiko vaikai gali praleisti internete tėvams to nė nepastebint.
„Aš pati maniau, kad užtenka tik pasakyti „gal gal jau gana, dabar eikite į kiemą“, tačiau tik įdiegusi specialias programėles supratau, kiek laiko dukros praleidžia internete žaisdamos įvairius žaidimus, ir tai pranoko mano įsivaizdavimą. Skaitmeninė apsauga gali būti tikrai gera pagalbinė priemonė kalbantis su vaikais, kodėl tas ribas nustatau, – visų pirma, saugau jų miegą, nereikia visos dienos skirti internetui, yra kitų veiklų. Be to, tai pagalba vaikui išmokti savikontrolės, kol jam per sunku pačiam priimti sprendimą, kad dabar jau gana, einu užsiimti kita veikla“, – patirtimi dalijasi A. Buitkutė.
Pokalbiai su vaikais negarantuoja, kad mažųjų smalsumas nebus stipresnis už supratimą, jog pavojinga naršyti po neaiškius tinklalapius. Pašnekovė sako, kad yra sukurta nemažai priemonių ir programėlių, padedančių stebėti, ką internete veikia vaikai, be to, jos filtruoja turinį. Turinio filtravimo programėlę ypač rekomenduojama įdiegti į tą įrenginį, kurį vaikas nešasi į mokyklą ar kitą mokymo įstaigą – taip nuo smurtinio ar pornografinio turinio apsaugosite ne tik savo, bet ir kitus vaikus.
„Kibernetinis saugumas yra labai plati tema – nuo slaptažodžių saugumo iki sukčių atakų. Ekspertai sako, kad vienos apsaugos neužtenka. Jei turite kompiuterį, tikrai verta turėti ir antivirusinę programą. Interneto apauga gali padėti apsisaugoti nuo nesaugių svetainių ir nesaugių nuorodų. Slaptažodžių tvarkyklė padėtų kiekvienai paskyrai susikurti unikalų ir sudėtingą slaptažodį. Yra daugybė patarimų, kaip pasirūpinti tiek savo, tiek vaikų saugumu, bet, svarbiausia, – domėtis ir šviestis. Informacijos yra, tiesiog mes dažnai numojame ranka – galbūt nieko nenutiks. Tikrai verta pasidomėti ir dėl savęs, ir dėl savo vaikų“, – sako A. Buitkutė.
Pašnekovė pataria su vaikais dalytis tikrais įvykiais, parodyti, kaip atrodo sukčių žinutės, kurių išties nemažai skelbiama viešai. Be to, vaikai seka tėvų pavyzdžiu, tad būtent tėvai turi nustatyti laiką, kai dėmesį reikia skirti vaikams.
