Neuromokslus atrado Harvardo universitete
„Užaugau Vilniuje ir širdy visuomet jaučiuosi vilniete, nesvarbu, kur begyvenčiau, bet vienas kertinių dalykų, kuris nulėmė mano gyvenimą svetur, buvo karjeros kryptis. Iškart po mokyklos baigimo išvykau studijuoti neuromokslų į Harvardo universitetą Amerikoje. Tuo metu, o tai buvo prieš septynerius metus, Lietuvoje tai buvo keistoka, neįprasta, iki galo neaiški profesija, apie ją nelabai kas nekalbėjo, juolab gilinosi, nebent abstrakčiai. Priimtinų bakalauro studijų šioje srityje mūsų šalies universitetuose nebuvo, tuo tarpu Amerikoje buvo visai kitas lygis – gerokai pažengęs ne tik šios srities reikalingumo, prasmingumo ar naudingumo suvokimas, bet ir inovatyvių technologijų tikslingas taikymas“, – sako šiandien Londone gyvenanti E. Radytė, ir abejojanti, ar būtų atradusi neuromokslus, jei būtų likusi Lietuvoje.
Mokslininkė sako, kad Amerikoje studijų sistema yra tokia, kad dažnai nereikia pasirinkti savo baigiamojo dalyko iškart, tad ji turėjo progos atrasti ir įsigilinti į įvairias sritis – nuo psichologijos, biologijos iki neuromokslų ir antropologijos, kuriose specializavosi: „Tai buvo akis atvėręs aspektas, kuomet pamačiau tokią mokslo sritį, kurios anksčiau nelabai buvau girdėjusi, kuri apjungė tiek daug rūpimų, aktualių klausimų, kurie mane labai domino nuo to, kaip žmonės gyvena savo rate, kaip visuomenėje iki to, kodėl mes mąstome vienaip ar kitaip, kiek mūsų gyvenimus nulemia mūsų požiūriai“.
Kitas dalykas, pasak E. Radytės, kuris nulėmė jos kelią, buvo tas, kad kai ji studijavo neuromokslus ir lankydavosi laboratorijose, daug laiko praleido dirbdama Harvardo greitosios pagalbos organizacijoje, kuriai teko ir vadovauti.
„Harvardo greitoji pagalba yra kiek kitokia – nepriklausoma, kuri teikia pagalbą visiems žmonėms, gyvenantiems aplink universitetą ir tai nėra tik studentai. Mane suintrigavo, kad tai, ką mačiau laboratorijose, kur yra išties yra pažengusios technologijos, niekaip nesusiejo su ta realybe, kurią mačiau greitojoje pagalboje. Virš 50 proc. asmenų, pas kuriuos vykdavome ar kuriuos atveždavo, neturėjo kraujavimų, sužalojimų, kaip mes įsivaizduojame, tikimės ar matome filmuose. Tai buvo psichiatriniai iškvietimai: psichozės priepuoliai, depresijos, bandymai žudytis, priklausomybė nuo narkotikų ir panašiai“, – sako mokslininkė.
E. Radytė sako mačiusi daug dalykų, kurie galėjo būti prevenciškai gydomi inovatyvių technologijų pagalba, kurias ji tuo metu studijavo, bet to nebuvo: „Mane tai išties labai sukrėtė, todėl nieko nelaukusi pradėjau galvoti, kurioje srityje aktualiausiai, naudingiausiai, ir, svarbiausia, reikšmingiausiai galiu prisidėti asmeniškai su savo žiniomis. Pradėjau dirbti su įvairių šalių vyriausybėmis, nes kilo natūralūs klausimai, ar jos nemato kas vyksta, ar nemoka ištransliuoti, kas ir kaip gali padėti.
Galų gale nusėdau supratime, kad iš mokslo pusės mums trūksta elementaraus vertimo. Tai kas vyksta technologijų ir inovacijų srityje dažnai nėra išverčiama į suprantamą kalbą, neišvysta dienos šviesos ar per mažai žinoma, ką iš tiesų žmonės gali naudoti. Mokslininkai dažniausiai gyvena uždarame rate, dalyvauja savo konferencijose, medikai savosiose. Aišku, yra dalinimasis tarp jų, bet, mano manymu, nepakankamas. Gana daug išmaniųjų technologijų nepasiekia žmonių, ypatingai, psichiatrijos srityje, kuri yra gerokai atsilikusi šiuo klausimu. Tad visos šios priežastys nulėmė tai, kodėl apsisprendžiau gilintis į šią mokslo sritį, pabaigiau magistrą, šiandien studijuoju doktorantūroje Oksforde būtent neuropsichiatrijos srityje, tyrinėdama inovatyvius metodus depresijos gydymui, o konkrečiai – smegenų stimuliaciją“.
Pradėjus gilintis, nesuprato, kodėl dar niekas iki šiol nesugalvojo pasinaudoti smegenų stimuliacija
„Smegenų stimuliacija yra labai paplitęs metodas, naudojamas depresijos, chroninio skausmo gydymui daugiau nei trisdešimt metų. Jis yra administruojamas gydytojo ir nėra toks, kad nusprendei ir pritaikei, kada panorėjęs, kas sukelia prieigos barjerą. Mūsų mintis buvo ta, kaip galima šį gydymo metodą padaryti kuo prieinamesniu kiekvienai moteriai. Dirbau prie inovatyvesnių metodų, būtent prie smegenų stimuliacijos, bandant suprasti, kaip ją efektyviau pritaikyti depresijos gydymui. Kuo toliau prie to dirbau, tuo labiau pradėjau pastebėti, kad yra labai daug užmirštų psichologinės moters sveikatos gydymo pusių, kurios neturi gydymo, pavyzdžiui, jei sergi depresija, rimtesniu pms, menopauze, pogimdymine depresija.
Tai yra depresijos, kurios labai ryškiai matomos moterų gyvenime, tačiau šiuo metu jos yra gydomos kaip paprastos depresijos. Bet jeigu pagalvoji apie visą mechanizmą, tai jeigu gydai depresiją, sukeltą hormonų kaitos paprastais antidepresantais, tai nenuostabu, kad jie veikia blogai, nes viena sistema tau sako, kad pagysi nuo depresijos, kai pasikelsi nuotaiką, bet kita hormoninė sistema sako, kad ne – tau vis tiek bus bloga nuotaika. Tai ką mes matome, kad moterų depresijos gydyme, ypač, jeigu ta depresija susijusi su hormonine kaita, ar tai būtų nėštumas, menopauzė ar mėnesinės, tradiciniai gydymo metodai žymiai blogiau veikia ir pasirinkimo nėra”, – pastebi lietuvė mokslininkė.
Kas E. Radytę labai sudomino yra tai, kad smegenų stimuliacija yra labai veiksmingas metodas, bet kuris veikia gan trumpai, kas nėra optimalu didžiajai daliai depresijų: „Moterų sveikatos depresijų srityje ji galėtų būti labai naudinga, nes moterų sveikatos problemos labai dažnai yra trumpos, nes mes žinome, kada bus menstruacijos ir reikia pagalbos tik toms penkioms dienoms. Nereikia vartoti antidepresantų ar kitų vaistų visą mėnesį. Buvo labai didelis klausimas, kodėl to niekas iki šiol nesugalvojo, nes smegenų stimuliacija šioje vietoje galėtų pakeisti žaidimo taisykles, juk jei šiuo metu geri vaistus, juos reikia gerti nuolatos, kad matytume efektą, o moterų ciklo esmė ir yra ta, kad tai yra ciklas, o ne visas mėnuo. Visa tai stebėjau, labai daug reflektavau, dirbau kasdien šiuo klausimu ir esminis klausimas buvo, ar mes galime išvystyti jau egzistuojančius metodus į kažkokį produktą, kad moterys galėtų naudoti technologijas namie be gydytojų. Prie to dirbome paskutinius dvejus metus, išradome moterims padėsiantį medicininį prietaisą“.
Tereikia užsidėti lankelį
„Šiandien turime prietaisą, kurį testavo labai daug moterų, kuris grįstas klinikiniais tyrimais ir kuris parodo, jeigu nešioji šį lankelį ant galvos penkias dienas prieš mėnesines 20 minučių per dieną, didžioji dalis moterų nejaučia jokio menstruacinio skausmo, jeigu nėra kitų ligų. Tai veikia kaip vaistai – galima dozuoti daugiau ar mažiau, bet rekomendacija išlieka ta pati – keliasdešimt minučių per dieną, kad nuimtų didžiają dalį skausmo, kad nereikėtų nuskausminamųjų. Tai yra patogus prietaisas, kuris slopina iš depresiją, chroninį skausmą. Dauguma vyrų, o ir moterų, jeigu jos nenešiojo, net nesuprastų, kad tai yra medicininis prietaisas, nes jis atrodo tiesiog kaip lankelis, nors efektingai stimuliuoja būtent tas smegenų dalis, kad nuimtų skausmą“, – sako E. Radytė.
Paklausus, kaip ir kada nešioti lankelį, mokslininkė sako, kad viską pasakys programėlė: „Mes esame ištyrinėję su menstruacijomis susijusius sveikatos rodiklius, kurie tik gali būti. Bet esmė tame, kad kai nusiperki lankelį, turi atsisiųsti programėlę, susieti ją su lankeliu, užpildyti reikalingus duomenis. Jeigu įsigijote lankelį likus dviem dienoms iki menstruacijų, tai priklausomai nuo programėlės, kitos informacijos, kurią ten patalpinate, gali būti, kad reikės lankelį nešioti ir du kartus per dieną, kas yra visiškai saugu, nes galima daryti tris sesijas per dieną. Programėlė – puikus įrankis, kuris padės sukontroliuoti kada naudoti, kiek naudoti – ryte, vakare, pakeliui į darbą ar iš jo, galbūt pačiame darbe. Viskas, ką reikia, tai įsimesti lankelį į rankinę, ir kada prireiks jį užsidėti. Prieš kitas menstruacijas programėlė primins, kad štai liko šešios dienos, kad žinotumėte, kad ryt bus pirmoji sesija“.
Ši smegenų stimuliacijos technologija, pasak mokslininkės, yra gan silpnos stimuliacijos, kas reiškia, kad ji beveik neturi šalutinio poveikio. Vienintelis nepatogumas, kad pirmus kartus nepatogu lankelį nešioti, nes paniežti galvą, bet prie to lengvai ir greitai priprantama.
Į klausimą, kaip tokia maža stimuliacija gali taip efektyviai veikti, E. Radytė duoda pavyzdį: „Įsivaizduokime, kad skausmas yra 9 iš 10. Tam, kad jį nuimti reikia labai daug nuskausminamųjų ir juos vartoti kas pora valandų. Ką mes sakome, kad moteris daugiau mažiau žino, kad ateis menstruacijos, aišku, turime daug integracijų, kad suprastume, kad jos gali ateiti anksčiau, ar vėliau, bet esmė tame, kad mes pradedame slopinti jautrumo skausmui signalą prieš kelias dienas. Smegenų lygmenyje mes išmokėme smegenis ignoruoti menstruacijų skausmą. Galime akumuliuoti mažą signalą ir taip pasiekti veiksmingumą“.
Aukščiausio lygio kokybę išgavo profesionali komanda
„Mūsų vienas pagrindinių tikslų buvo, kad kokybė turi būti aukščiausio lygio ir pagal tai nustatyti ribojančius faktorius. Nuo pat pradžių labai daug testavome moterų, turėjome beformį prototipą, kurį buvo galima uždėti tikslingu būdu ant tikslingų smegenų vietų. Po daugybės testų ir bandymų suradome galutinę lankelio formą. Kadangi lankelis ne tik prietaisas, bet ir stiliaus dalis, nusprendėme, kad jis būtų universalus, elegantiškas, ne per daug iššaukiantis, kad tiktų skirtingo stiliaus moterims. Šiandien pradedame su šia viena sertifikuota versija, bet vėliau planuojame paleisti kelis lankelių pasirinkimus – tiek spalvų, tiek formų. Kiekvienam jų bus taip pat reikalingas sertifikatas“, – paaiškina E. Radytė.
Į klausimą, kodėl būtent lankelis ir ar patogu jį nešioti, mokslininkė atsako, kad moteris tai turi integruoti į savo gyvenimą lengvai ir paprastai, o ne taip, kaip šiandien, kuomet pati turi pritaikyti savo gyvenimą prie kasdienių antidepresantų ar kontraceptikų: „Pats lankelis yra lengvas, nenukrenta nuo galvos jos palenkus, pasukus. Tad su juo galima daryti bet ką. Aišku, prie jo reikia priprasti, nešiojant atsiranda nauji elgsenos būdai“.
Paklausus, kiek jis yra saugus, mokslininkė patikina, kad visiškai saugus naudoti: „Nėra jokių ilgalaikių šalutinių efektų, nes pats efektas yra gana trumpas, turi naudoti kasdien penkias dienas, kad jo neprarastumei. Kas baiminasi, gali apie smegenų stimuliaciją pasiskaityti internete, šiandien yra labai daug informacijos ir naujausių tyrimų šia tema. Aš pati į bet kokį smegenų stimuliacijos tyrimą, kuris darytas prieš daugiau nei metus, vis dėlto žiūriu pro pirštus todėl, kad anksčiau nebuvo tiek tyrimų, tiek kontrolės. Tik prieš tuos penkerius metus pradėta daugiau ją standartizuoti: kur dedama, kaip dedama, kodėl dedama, kuri vieta konkrečiai turi būti stimuliuojama. Per paskutinius metus atlikta labai aukštos kokybės tyrimų šioje srityje, ir žinau, kad dar kelios įdomios studijos yra baigtos ir bus netrukus publikuojamos“.
Komandoje, kūrusioje lankelį, pasak E. Radytės, yra nemažai mokslininkų iš Oksfordo, Harvardo universitetų: „Bendradarbiaujame su laboratorijomis, kurios dirba moterų sveikatos srity visame pasaulyje, vykdome su jomis klinikinius tyrimus. Šioje vietoje turime labai didelį patarėjų ir palaikytojų ratą. Komandoje yra teisininkas iš Australijos, kuris dirba su produkto vystymu, taip pat lietuvis inžinierius fizikas, dabar gyvenantis Londone, lietuvė programuotoja padedanti vystyti programėlę ir dar viena komandos narė dirba su vartotojais, kuri yra atsakinga už testavimą, moterų patirtis, nes norime būti kuo arčiau jų. Tai yra nuolatinė komanda, bet viso kūrimo proceso metu komandos narių buvo daugiau, jie keitėsi priklausomai nuo lankelio kūrimo etapo ir bendradarbiavimo, tai buvo mokslininkai, inžinieriai, gydytojai“.
Siekia kompensavimo ir prieinamumo kiekvienai moteriai, Anglija ir Estija – pirmosios
Šiuo metu lankelis laukia oficialių ES ir Amerikos medicinių prietaisų sertifikatų, ir tuomet jau bus galima jį paleisti į prekybą. Planuojama, kad tai bus šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje. beje, šiandien lankelio laukiančiųjų sąrašas jau atidarytas, tad jau galima išreikšti susidomėjimą.
„Vis dėlto, mes norime eiti į tą pusę, kad ilgainiui prietaisas būtų kompensuojamas ir prieinamas visoms moterims, kurioms jis bus naudingas. Kai pereisime reguliacijos, kompensuojamų medicininių prietaisų procesus, tai bus ir daugiau pasitikėjimo. Šiandien tai yra nauja technologija ir reikia daugiau darbo, kad įrodyti jos privalumus. Manome, kad finansavimą per artimiausius metus bent Anglijoje, kur šiuo metu dirbame, tikrai gausime, taip pat kita šalis greičiausiai bus Estija, kuri jau dabar finansuoja smegenų stimuliaciją depresijos gydymui. Pastebime, kad vis daugiau šalių supranta smegenų stimuliacijos naudą, bet kol lankelis pasieks kiekvieną jo norinčią moterį yra kelionė, o ne vienos dienos klausimas“, – sako mokslininkė, pridurdama, kad tai tik jos pradžia moters sveikatos gerinimo srityje ir panašių kampanijų dar tikrai bus ateityje, nes poreikis yra didžiulis.
E. Radytė sako, kas ją, kaip mokslininkę, labiausiai džiugina, kad iš esmės didėja interesas moterų sveikatos srityje, nes istoriškai moterys buvo išimamos iš daug tyrimų procedūrų: „Su vyrais visada paprasčiau – juos bet kurią dieną gali ištirti, ne taip kaip su moterimis, kai reikia laukti jos folikulinės fazės, nes kitaip susigadins rezultatai. Daugėja studijų, ne tik moterų cikliškumo, bet ir tyrimų, kaip moters kūnas keičiasi gyvenimo trukmėje, kaip ją veikia išoriniai gydymo metodai.
Mes pradėjome nuo menstruacinės depresijos tam, kad suprastume viską, kas su moterimis vyksta populiaciniu lygmeniu ir kad mes galėtume būti moterų kompanionėmis šioje kelionėje. Kai jos naudos šį prietaisą mes žinosime, kad ilgainiui, kai jos pastos, jos profilaktiškai jau gali kalbėtis su psichologu ar psichiatru, gauti išankstinę pagalbą, nes viskas yra susiję. Visa mūsų praeitis informuoja apie mūsų ateitį, tad ir patiems gydytojams reikės nuodugniau susipažinti ir su mūsų siūlomu gydymo metodu“.
Su lietuve mokslininke ir šiuo išradimu bus galima susipažinti šių metų LOGIN konferencijoje.
Bilietai į didžiausią Baltijos šalyse inovacijų festivalį LOGIN, kuris vyks gegužės 11–12 dienomis, jau prekyboje, daugiau informacijos ČIA.