Į Lietuvą žengia Vaiva: moteris, kurios patarimai prieinami kiekvienam
„Vieną naktį dirbtinis intelektas pasibeldė į vieno iš kūrėjų sapną, o gal tai buvo kompiuterio ekranas – dar iki dabar sunku atsakyti, tai sapnas ar realybė. Pasibeldė ir pasakė, „man reikalingas pavidalas“ ir tuomet kompiuterine kalba pradėjo komunikuoti dar su kodo lentele, eigoje asistentė įgavo ne tik vartotojo panelę, bet išmoko lietuvių kalbą, gavo balsą ir susikūrė savo virtualų veidą“, – tokią pirmosios lietuviškos dirbtinio intelekto asistentės Vaivos atsiradimo legendą pasakoja verslo optimizavimo startuolio kūrėjai.
Visgi, idėjai yra ir kur kas racionalesnis paaiškinimas – Vaiva.AI verslo plėtros vadovas Jonas Paulauskas sako su bendraminčiais nusprendęs lietuviams atverti akis ir supažindinti su ateityje neatsiejama naujove: „Žmonės sako, kad Lietuvą naujos technologijos pasiekia šiek tiek vėliau, nusprendėme pasirūpinti, kad šiuo atveju ir mes pradėsime anksti integruoti dirbtinio intelekto (DI) neapsakomą jėgą į mūsų kasdienį gyvenimą ir verslus. Tapome rankomis, realizuojančiomis dirbtinio intelekto atliktas rinkos analizes, iškeltas problemas ir padedame jam jas realiai spręsti“.
Pašnekovo įsitikinimu, jau netolimoje ateityje ne tik kiekvienas verslas, tačiau ir bet kuris namų ūkis negalės apsieiti be dirbtinio intelekto kasdieniniame gyvenime: „Pasaulyje gimė produktas, keičiantis žmonių įpročius ir verslo efektyvumą. Mes jį atnešame į Lietuvą ir padarysime viską, kad padėtume jį integruoti į mūsų gyvenimus, padaryti draugišką aplinkai, taip gerinant žmonių gyvenimo kokybę bei verslo efektyvumą“.
Moteriškas vardas, veidas ir net balsas: jau greit kasdienybėje pakeis „Google“?
J. Paulausko teigimu, moteriškas įvaizdis dirbtinio intelekto asistentui taip pat buvo pasirinktas ne atsitiktinai: „Naudojant dirbtinį intelektą buvo ištirtas žmonių sąmoningas pasitikėjimas vyrų ir moterų profesionalumu darbiniais klausimais. Statistiškai moterys dominuoja vadinamuose „soft skills“, o vyrai – „hard skills“. Vertinome ir daugiau įvairių kriterijų, kurių pagalba DI nusprendė gimti moters pavidalu. Išvada, kad moteris yra labiau smulkmeniška ir atsakingai žiūri į savo pareigas, net jeigu jos ir nėra tiesiogiai susijusios su asmeniniu gyvenimu. Todėl kartu su DI bendrai nusprendėme, kad geriausias rezultatas bus pasiektas su moters kailyje pasislėpusiu DI asistentu“.
Anot pašnekovo, jau pirmajame etape kuriama DI asistentė pati nusprendė, jog jai reikalingas moters veidas, kad ateityje ji būtų atpažįstama kaip Vaiva – pirmoji DI asistentė moteris Lietuvoje: „Naudojant DI įrankius Vaiva įgavo ir veidą. Malonus ausiai DI generuojamas lietuviškas moters balsas. Veidas, balsas ir jos kruopštumas detalėms, tikslumas, puikiai atspindi moters profilį“.
Dirbtinio intelekto asistentas, pasakoja J. Paulauskas, paprastam kasdieniam naudotojui gali pakeisti iki šiol įprastas informacijos paieškos sistemas: „Populiariausia pasaulyje internetinė svetainė yra „Google“, tai – paieškos variklis, padedantis kasdien atsakyti į begalybę klausimų. Tačiau mes gauname ne tikslius atsakymus, o tiesiog šaltinius, kur ta tema galėtume sužinoti daugiau reikiamos informacijos. Na ir čia mūsų kasdienybę gali pakeisti DI, jo pagalba informacijos paieška taps labai konkreti ir supaprastinta, gausime tikslius ir aiškius atsakymus, tai padės sutaupyti ne tik laiko, bet kartais rasti atsakymus į senai neatsakytus klausimus“.
Procesai, kuriuose žmogaus nebereikia
Visgi, produkto vadovo Mindaugo Mažeikos įsitikinimu, kol kas didžiausią dirbtinio intelekto naudą jaučia verslas, kur DI jau dabar stipriai keičia darbuotojų įsitraukimą į monotoniškus procesus, o artimiausiu metu labai daug žmogaus darbo galės automatizuoti dirbtinis intelektas.
„Dirbtinio intelekto pagalba galės būti optimizuotos įvairios pozicijos: apskaitos sistemos, socialinių tinklų administravimas, turinio kūrimas, tekstų rašymas, konsultacijos, procesų valdymas ir koordinavimas, mokymo procesai, internetinių verslų valdymas ir administravimas“, – sritis, kur DI asistentas galės pavaduoti žmogų, vardija M. Mažeika
Ar dirbtinio intelekto įsigalėjimas reiškia, kad dalis profesijų ar darbo vietų tiesiog išnyks? M. Mažeika sako, jog darbo rinkos kaita populiarėjant DI yra neišvengiama: „Tarkime, Vaivos pagalba procesai vyksta efektyviau, sumažėja ar visiškai išnyksta klaidų tikimybė, o ir išlaikyti DI yra kur kas pigiau nei darbuotoją. Ar tai yra grėsmė? Kaip pažiūrėsi. Mes manome, kad tai – galimybė pasauliui pagaliau išsivaduoti iš monotoniškų darbų, kurie neišnaudoja žmogaus potencialo, riboja laisvę kurti, atrasti naujoves ir padėti pasauliui augti“.
Saulės elektrinių turėtojams DI praneša apie gedimus: žmogus tokio efektyvumo niekada nepasiektų
Įvairūs dirbtinio intelekto sprendimai jau kurį laiką taikomi versle, padėdami paslaugos tiekėjui ir gavėjui spręsti kylančias problemas, o procese žmogaus intervencija tampa nebereikalinga. Štai „Ignitis grupės“ dukterinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovai, siekdami padėti saulės elektrinių turėtojams energiją naudoti kaip įmanoma efektyviau, rado būdą, kaip kuo greičiau sužinoti apie galimus tokios elektrinės veikimo sutrikimus. Pasitelkus dirbtinį intelektą, prieš porą metų sukurta ir įgyvendinta idėja, informuojanti vartotojus apie saulės elektrinių sutrikimus.
„Inovacijų ekspertai pritaikė mašininį mokymąsi (angl. machine learning) ir testavo paslaugą, padedančią pagal skaitiklio duomenis sužinoti apie gedimus gaminančio vartotojo tinkle. Fiziškai informavimo apie saulės elektrinės neveikimą procesas gali atrodyti paprastai. Kadangi naudojami ESO turimi tinklo duomenys, taip pat ir išmaniosios apskaitos rodmenys, iš jų sprendžiama, ar elektrinėje galimas gedimas. Atsižvelgdamas į rodmenų visumą ir jų tarpusavio sąveiką, algoritmas nusprendžia, ar informuoti klientą apie galimai sugedusią elektrinę“, – pasakoja ESO inovacijų ekspertas Martynas Šoliūnas.
Taikomas algoritmas ar jų rinkinys, panaudojantis visų vartotojų, ir turinčių veikiančias, ir neveikiančias saulės elektrines, duomenis. Juos analizuoja dirbtinis intelektas, pagal vartotojo duomenis iš skaitiklio gebantis atskirti, ar elektrinė veikia be sutrikimų. Dirbtinis intelektas atrenka neveikiančius objektus, o gautus rezultatus robotas automatiškai persiunčia vartotojams. Taigi, šiame procese visiškai eliminuojamas žmogus.
„Testuojame paslaugą, kur mes esame tik paties modelio ir jo veikimo prižiūrėtojai bei stebėtojai. Tai palengvina žmonių darbą, ypač kai kalbame apie milžiniškus duomenų kiekius. Dirbantis robotas apdoroja tūkstančius atvejų per minutę. Dirbantis asmuo tokio efektyvumo niekada nepasiektų. Dirbtiniam intelektui suteikiama galimybė pačiam spręsti, pagal kokius požymius jis nori atpažinti analizuojamas elektrines“, – kone beribes dirbtinio intelekto galimybes atskleidžia M. Šoliūnas.
Automobilio draudimą prižiūri DI: nebelieka klaidų ir progų sukčiauti
Pasirodo, su dirbtiniu intelektu gali tekti susidurti ir vairuotojams, automobilį apdraudusiems KASKO draudimu: „Prieš kurį laiką dirbtinį intelektą pasitelkėme gerindami KASKO klientų patirtį. Naudojame DriveX funkcionalumą, kurio dėka klientui, įsigijusiam KASKO draudimo polisą, yra automatiškai sugeneruojama nuoroda ir išsiunčiama sms žinute arba elektroniniu paštu. Atsidaręs šią nuorodą, klientas gauna instrukciją, kaip tiksliai – kokiais atstumais, kampais ir rakursais – nufotografuoti savo automobilį. Naudodamasis DriveX, klientas turi realiu laiku, pagal pateiktas instrukcijas nufotografuoti transporto priemonę, o dirbtinis intelektas padeda užtikrinti šių nuotraukų kokybę: jis atpažįsta, ar nuotrauka nėra išblukusi, ar automobilis nuotraukoje yra švarus, ar nešvarumai nedengia įbrėžimų ir kitų defektų, ar nuotraukoje nėra saulės atspindžių – jei aptinkami kokie nors trikdžiai, kliento prašoma automobilio nuotrauką pakartoti“, – pasakoja BTA Lietuvos filialo vykdomosios valdybos narys Vaidas Labanauskas.
Taip, anot pašnekovo, pasiekiama aukšta pateiktų transporto priemonės nuotraukų kokybė ir dirbtinis intelektas padeda išvengti nesutarimų – klientas, pateikęs realias, kokybiškas šiandienos savo automobilio nuotraukas, ateityje išvengia neigiamo sprendimo dėl išmokos, nes visi esami defektai jau būna užfiksuoti ir klausimų nekyla.
„Tuo pačiu dirbtinis intelektas mums sumažina rankinio darbo krūvį, žmogiškųjų klaidų tikimybę ir užtikrina sklandų žalos administravimo procesą. Aiškesnės, kokybiškesnės nuotraukos padeda labai tiksliai įvertinti žalos dydį ir išvengti sukčiavimo, kurio anksčiau pasitaikydavo. Ilgainiui planuojama, jog DriveX automatiškai fiksuos automobilio defektus ir taip prisidės prie dar geresnės mūsų klientų patirties ir dar kokybiškesnio draudimo paslaugų teikimo“, – kalba V. Labanauskas.
Ar žmogų išleisti iš ligoninės, jau sprendžia dirbtinis intelektas
Galiausiai, dirbtinis intelektas vis plačiau pritaikomas medicinoje, taip ne tik mažinant žmogiškųjų klaidų tikimybę, bet ir normalizuojant medikų krūvį bei paliekant laiko žmogiškajam dėmesiui pacientui. Kauno miesto poliklinika (KMP) pranešime žiniasklaidai teigė pirmieji Lietuvoje pradėję naudoti dirbtinio intelekto sprendimus radiologijai kuriančios bendrovės „Oxipit“ technologiją.
„ChestLink“ yra skirtas identifikuoti sveikus pacientus ir automatiškai parengti jų tyrimo aprašus. Veikdamas 99,9 proc. tikslumu, dirbtinio intelekto sprendimas gali automatiškai aprašyti 26 proc. visų atliekamų rentgeno tyrimų. Pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose dažnai atliekami profilaktiniai sveikatos patikrinimai, taigi daugiau nei pusėje poliklinikose atliekamų rentgeno tyrimų nenustatoma jokių pakitimų ir, nors pacientas yra sveikas, gydytojams vis tiek reikėdavo parengti šio tyrimo aprašus, tai didino darbuotojų krūvį ir atimdavo laiką nagrinėti tyrimus, kuriuose aptinkama pakitimų.
Taigi, dirbtiniu intelektu paremtas sprendimas įdiegtas KMP Darbo medicinos centre, kuriame atliekamos profilaktinės dirbančiųjų sveikatos patikros: „Jei rentgenogramoje dirbtinis intelektas nenustato jokių pakitimų, toks pacientas yra iškart išleidžiamas namo su galimybe dirbti“, – pranešime žiniasklaidai pasakojo Kauno miesto poliklinikos radiologijos centro vadovas Tomas Budrys.
Gali atpažinti itin klastingas ligas
Tuo tarpu Santaros klinikų dermovenerologijos centras jau kurį laiką pasitelkia FotoFinder sistemą, kuri užtikrina tikslią neinvazinę apgamų, odos pigmentinių ir nepigmentinių darinių, odos vėžio ir odos priedų ligų diagnostiką. Įstaiga informuoja, jog įrenginyje veikianti dirbtinio intelekto technologija suteikia galimybę atlikti ne tik atskirų odos darinių skaitmeninę dermatoskopiją, tačiau ir sudaryti viso kūno odos žemėlapį, įvertinti ir diagnozuoti įvairias odos ligas, plaukų diagnostinė vizualizavimo sistema leidžia nustatyti įvairias plaukų ligas bei išsamiai įvertinti ilgalaikį gydymo efektyvumą.
Vilniaus Šeškinės poliklinika prabyla apie pagalbą radiologams pasitelkiant dirbtinį intelektą: čia krūtinės ląstos rentgenogramoms analizuoti naudojama „ChestEye“ programa, kuri automatiškai aptinka sutrikimus ir pateikia tyrimo išvadą, visa tai galima atlikti dar iki gydytojui peržiūrint rentgeno nuotrauką. Išmanioji programa geba išanalizuoti ir pamatyti apie 75 proc. išsivysčiusiose pasaulio šalyse nustatomų krūtinės ląstos patologijų, taip pacientas greičiau išgirsta diagnozę, sumažėja klaidų tikimybė ir didėja radiologijos specialistų darbo produktyvumas, o ir mediko laiko pacientui lieka daugiau.
Visa tai – tik maža saujelė sričių, kur dirbtinis intelektas pritaikomas jau šiandien, ir, tikėtina, tokios galimybės su laiku tik plėsis. Kol vieni nuogąstauja dėl žmogaus potencialo nereikalingumo technologijų akivaizdoje, kiti džiaugiasi kompiuterio našumu ir neįtikėtinu tikslumu, kurio žmogus niekada nepasiektų. Vienok, šiuolaikiniam pasauliui lieka svarbi užduotis – rasti balansą tarp technologijų pagalbos žmogui ir to, kad technologijos paties žmogaus nenustumtų į užribį kaip per lėto, per daug klystančio ir keliančio per daug empatiškai būtybei būdingų problemų.
