Augo kartu su LOGIN
Pasak ilgamečio pranešėjo, LiMA valdybos pirmininko Lino Šiautkulio, ši konferencija prieš daugelį metų Lietuvos padangėje simbolizavo technologijų aušrą, o laikas, kai ji žengė pirmuosius žingsnius, prisimenamas kaip inovacijų entuziastų šventė. Pats L. Šiautkulis puikiai mena ir pirmuosius savo pranešimus didžiausiame šio žanro renginyje Baltijos šalyse.
„Tai žmonėms buvo tokia vieta, kur jie ateidavo ir klausydavosi keldami labai didelius lūkesčius. O iš kitos pusės, ir pranešėjams pasiruošti, bent jau iš savo ir bičiulių perspektyvos galiu pasakyti, reikėdavo labai didelių pastangų. Ir tai būdavo labai didelis įvykis. Man asmeniškai LOGIN tapo tokia scena, nuo kurios ir prasidėjo mano viešojo kalbėjimo, pranešėjo karjera. Čia aš patekau visiškai atsitiktinai: kolegė mane stumtelėjo, klausė, kodėl aš neinu kalbėti. Kilo noras mesti sau iššūkį.
Tuomet parašiau Arnoldui, kuris buvo šios konferencijos įkūrėjas ir įkvėpėjas, ir gavau mėnesį didžiausio streso savo gyvenime – ilgai svarsčiau, ką man reikės pasakyti ant scenos. Kadangi tas pranešimas buvo itin sėkmingas, nors ir gavau mažiausią salę, atitinkamai sekė metai po to, tik jau didesnėje salėje. Vėl pavyko publikai pateikti įdomias įžvalgas. Todėl sėkė ir treti metai – scena ta pati, bet dar didesni iššūkiai, kuriuos pavyko įveikti. Dar kitais metais – dar didesnė scena ir panašiai. Tad man LOGIN turi labai didelę vietą širdyje kaip pranešėjo kelionės pradžia.
Eiti čia ir ruoštis, skenuoti visą įmanomą internetą, rinktis įžvalgas, kontempliuoti su kitais rinkos atstovais, dalintis įžvalgomis – abipusiai naudinga veikla, nes tai, ką tu neši ant scenos, tu tam atsakingai ruošiesi. Tai vienas iš labiausiai motyvuojančių ir įpareigojančių savišvietos kelių ir profesiniame kelyje“, – sako jis.
Neišvengiami pokyčiai
Bėgant metams šis renginys kito, augo ir keitėsi kartu su tobulėjančiomis technologijomis ir naujausiomis tendencijomis. Kaip pastebi pašnekovas L. Šiautkulis, technologijų konferencijų pradininkė Lietuvoje padėjo didžiulį pamatą, tačiau dabar gyvena iššūkių padangėje, kurioje privalu išsiskirti ir pasiūlyti patrauklų turinį lepiems vartotojams.
„Anksčiau konferencijų scena būdavo vieta, kur žiūrovas gauna ne tik turinį, bet ir performansą. Ir tu žinai, kad jeigu tu nedalyvavai toje dalyje, tai tikimybė, kad galėsi vėliau kažkur tą pranešimą pažiūrėti ar perskaityti stenogramą kokiame nors naujienų portale, buvo ganėtinai retas atvejis. Tu žinai, kad yra tas momentas. Atitinkamai tada ir pranešėjas žino, kad tai, ką pasakys ant scenos, yra jo santykyje su publika gimęs kūrinys.
Tad dabar prasukus dešimt metų į priekį, konferencijos patiria didžiulį žanro iššūkį, nes per dešimtmetį turinio kiekis n kartų padidėjo ir pasaulis tapo plokščias, kai visas turinys persikėlė į internetą. Pandemija tą dar labiau akceleravo. Kuo aš, kaip pranešėjas, klausytojui esu pranašesnis už Stanfordo universiteto profesorių, kalbantį iš kitos Atlanto pusės? Turinys tapo prieinamas visiems, o inovacijų kontekste jokio kalbos barjero nėra. Vadinasi, visos tavo idėjos, kurias nori pateikti, iš karto konkuruoja su visomis pasaulio idėjomis“, – svarsto jis.
Pasak eksperto, ir turinys perpildytame turinio pasaulyje dabar turi daug mažesnę vertę. Atsiranda ir daugiau anoniminės kritikos, kurios negali suvaldyti, nes žinai, kad tavo žodis nebus skirtas 500 žmonių, kurie sėdi priešais tave konferencijoje, o jį matys šimtai tūkstančių, kurių nepažįsti, nežinai jų motyvų, bet gauni kritiką ir patikslintus faktus.
„Ta frazė „lai faktai negadina geros istorijos“, kuo ilgą laiką buvo grindžiamas konferencijų pranešimo žanras, kad scenoje tu gali leisti sau šiek tiek nukrypti nuo faktų, jeigu tau reikia stiprios istorijos, dabar nebegalioja, nes tave iš karto užbombarduos, kad buvai netikslus vienoje ar kitoje vietoje. Todėl LOGIN pradžia buvo ypatinga, nes tai buvo ir turinio apsikeitimo vieta, ir kartu performanso žanras. Vyko gražūs mainai tarp pranešėjo ir auditorijos.
Nesakau, kad dabar turinio dalinimosi nebereikia, bet jeigu žiūrime į perspektyvą, manau, kad turinys bet kokiu atveju turi keistis ir, aišku, jis keičiasi. Informacinio tipo pranešimai, tokie, kuriuos gali sukurti „Google“ ar „ChatGPT“ pagalba, su galimybe automatiškai sugeneruoti tris temų versijas, yra žemos vertės.
Daugėja vertės autentikoje, kai žmogus dalijasi savo patirtimi, savo išgyvenimais, savo nesėkmėmis. Ir čia yra terpė, kuri dar neišnaudota, bet kartu ir labai bauginanti. Labai baisu atsidengti pranešėjui per asmeninės patirties prizmę. Aš tikiu, kad jeigu žiūrėsime į ateities konferencijas, tai būtent per asmeninę prizmę perleistas turinys ir įžvalgos taps patys vertingiausi, o ne tas, kurį gali akimirksniu gauti per savo išmaniojo įrenginio ekraną“, – kalbėdamas apie patraukliausią konferencijų turinį netolimoje ateityje sako L. Šiautkulis.
Pasak pašnekovo, tampa svarbu ne tik pateikti išskirtinį turinį, bet ir sugebėti pasakyti naudingus dalykus per gerokai trumpesnį laiką nei buvo įprasta anksčiau. Pasak jo, pranešėjams prieš dešimtmetį pavykdavo klausytojų dėmesį išlaikyti net 45–50 minučių, dabar – vos 12–15, geriausiu atveju – 20 minučių. Specialistas atviras – tai iššūkis pranešėjams, mat esmines mintis pasakyti per trumpesnį laiką reikia nemenkų įgūdžių ir didžiulio žinių bagažo.
Verslas privalo prisitaikyti
Paklaustas, kokius svarbiausius patarimus klausytojams jis išskirtų šiemet, jei tektų skaityti pranešimą, L. Šiautkulis dalijasi keliomis svarbiomis įžvalgomis. Pirmiausia, pasak jo, kadangi mes gyvename turinio apokalipsės amžiuje, o skaitmenizacijos pasaulyje tai nėra jokia revoliucija, tai – veikiau evoliucija: visko turime daug daugiau, viskas vyksta daug greičiau ir intensyviau.
„Jeigu žiūrėtume, kokia pagrindinė tendencija šiems metams, tai sakyčiau vaizdo turinys ir jo tiktokizacija. Ką tai reiškia? Turinys turi būti sukurtas kuo lengvesne forma, kuo trumpesnis ir kuo autentiškesnis, t. y. skirtas konkrečiam vartotojui. Čia yra turinys, kurį mes vartojame šiemet.
Vartotojai skaitmeninėje terpėje yra vedini impulsinio elgesio – daug mažiau sąmoningumo, racionalumo, nėra kantrybės ir dėmesys blaškomas tokio turinio, kuris sugeba stimuliuoti ir nevarginti. Rinkodarai iš to ateina labai stiprios indikacijos: susiaurėjęs dėmesio laukas iš vartotojų pusės ir jokios tolerancijos nebuvimas nuobodžiam, neaktualiam turiniui ir ypatingai turiniui, kuris nestimuliuoja, verčia ieškoti būdų, kaip kovoti dėl kliento“, – pastebi specialistas.
Skaitmeninės rinkodaros pasaulio šiųmetė užduotis – rasti būdų, kaip pailginti komunikacijos sukeliamus efektus vartotojui, nes konkurenciniame lauke visi maksimaliai suefektyvinę savo skaitmeninę rinkodarą, nukeliavę į performansą, kariauja dėl vartotojo „Google“ ir „Meta“ aukcionuose, o paklausą, kaip pastebi L. Šiautkulis, vienu ar kitu būdu labai greitai pasigriebia. Tad atsiranda iššūkis – o kaip auginti verslą toliau?
„Čia tokia tendencija, kuri prasidėjo ne tik šiemet. Reikia atsižvelgti į paprastumą, klasikinio marketingo pagrindus, lipti piltuvėlio viršun, grįžta rebrandingas, jeigu taip galima pasakyti. Daug rimčiau pradedama žvelgti į prekės ženklo stiprinimą, nes pasitikėjimas, stimulo deficito kontekste pakrikęs. Ir nepavyksta atvesti vartotojo su reklamų skydeliu „pirk čia ir dabar“. Jam reikia daugiau priežasčių tikėti tavimi. Masinis atakavimas reklaminiais skydeliais nebepadeda. Dėl to prekės ženklo svarba didėja, nes tai yra vienas iš pasitikėjimo kūrimo atributų“, – sako jis.
Kūrybingiems sekasi
Iš noro kurti pasitikėjimą kyla bendruomenės ir vadinamųjų influencerių – nuomonės formuotojų – svarba. Jie leidžia sutrumpinti pasitikėjimo kūrimo kelionę – vartotojas pasitiki bendruomene, pasitiki influenceriu ir jeigu jis rekomenduoja, reiškia vartotojas taip pat juo tiki ir tai įgauna didesnę reikšmę. Verslai taip pat turi suvokti, kad klientą pritraukus svarbu jį ir išlaikyti, nes antrą kartą jį pakviesti gali nepavykti.
„Todėl šių metų tendencija yra atisgręžimas į klientų išlaikymo strategiją, o tada jau suprantama, kad klientai yra tiek skirtingi, jog be rinkodaros automatizacijos verslai neišsivers. Tai atitinkamai yra didžiulis iššūkis ir aiškus rinkodaros automatizavimo sustiprėjimas. Čia jau mes tada išsiplėtojame iki dirbtinio intelekto ir visų kitų naujovių. Kur tik bežiūrėsime, matome jo apraiškas rinkodaroje.
Atitinkamai ir kūryba įgauna daug didesnę reikšmę, nes visi efektyvius kanalus yra išbandę, visi žino geriausius būdus, kaip pritraukti vartotoją. Ir jeigu tai daro visi, suprantama, kad visi suvienodėję. Todėl kūrybos, kuri yra orientuota į rezultatą (Creative performance, angl.), vaidmuo tampa itin aktualus. Ir aišku, nereikia pamiršti, kad visi sulendame į išmaniuosius įrenginius – vartotojo dėmesys pakrypęs į išmaniųjų įrenginių pusę. Verslai dar vis atsilieka šioje vietoje, nors labai keista, nes jau prieš penkerius metus kalbėjome apie telefonų erą. Dabar tai tapo išgyvenimo dalyku“, – sako jis.
Paklaustas, ar vis dėlto nuomonės formuotojų era dar nesibaigė, L. Šiautkulis pabrėžia – jie vis dar labai svarbūs verslams, tačiau keičiasi bendradarbiavimo formos, nes gudresnės tampa abi pusės: tiek vartotojai pradeda atskirti, kuris nuomonės formuotojas bruka produktą tiesiog dėl to, kad bruka, o kuris iš tikrųjų mato jame vertę, tiek nuomonės formuotojai labiau atsirinkinėja prekės ženklus, su kuriais jie nori dirbti, nes supranta, kad jų komunikacija tam tikra prasme atspindi ir jų reputaciją.
„Jeigu jie nebus 100 procentų užtikrinti prekės ženklu, kurį atstovauja, jų reputacija kentės. Ar vienkartiniai efektai: trumpalaikiai pardavimai, pavyzdžiui, įdėti nuolaidos kodai, pasidalinti įrašai – veikia? Taip, veikia. Ar su jais gali padaryti kažką daugiau nei vieną kartą? Vis sunkiau. Dėl to visas bendradarbiavimas su nuomonės formuotojais ir jų bendruomenėmis juda link ilgalaikio bendradarbiavimo.
Tada ilgalaikio bendradarbiavimo plotmėje atsiranda daug daugiau kampų, kaip būtų galima gražiai, nereklamiškai didinti pasitikėjimą vartotojų gretose – perleisti influencerio pasitikėjimą prekės ženklu. Tam tikra prasme čia vyksta pasitikėjimo mainai ir reputacijos perkėlimas ant prekės ženklo. Už tai influenceris gauna atlygį.
Šioje vietoje, kadangi gyvename skaidrumo epochoje ir vertybės itin sujautrėjusios visame karo kontekste ir socialinė atsakomybė tampa labai svari ir ne tik deklaratyvi, labai padidėjęs jautrumas būtent šia sritimi ir tiek verslų reputacija labai svarbi, tiek nuomonės formuotojai neturi prabangos kažko brukti, nes viskas sugrįžta su kaupu atgal“, – pokalbį užbaigia jis.
Turime prisitaikyti nežinomybėje
Pirmuosius savo pranešimus technologijų konferencijos scenoje puikiai prisimena ir skaitmeninės reklamos ir komunikacijos agentūros „SOMA Agency“ vadovas Arijus Žakas, čia pirmą kartą sudalyvavęs daugiau nei prieš dešimtmetį. Tada jis dar nebuvo įkūręs agentūros, o sėkmė profesiniame kelyje nebuvo ranka pasiekiama. Nors pašnekovas sako neprisimenantis tikslios datos, kada prasidėjo jo kelias konferencijoje, tačiau jis sutinka, kad išties augo kartu su LOGIN.
„Šiandien man LOGIN yra ta vieta, kur aš susitinku didžiąją dalį savo profesinės srities draugų, pažįstamų, kolegų ir apskritai bendraminčių, kurių nepavyksta matyti kasdieniame gyvenime. Aš tame matyčiau didžiausią vertę ir didžiausią prasmę.
Kai pagalvoju apie šią konferenciją, man galvoje kyla asociacija su šiltuoju metų laiku, kai jau prasideda pavasaris, kai saulė pradeda šviesti, kai mes stovime kažkur LITEXPO teritorijos lauke, reikia dėtis būtinai kokius nors akinius nuo saulės ar netgi kepurę ir prasideda intensyvus bendravimas su visais aplinkiniais, o tuo metu vyksta didžiausia Lietuvoje progreso konferencija, kurioje yra daugybė įdomios informacijos ir esant norui – galimybė sužinoti ir kažkokias naujienas, ir tai, kas yra svarbu, ir tai, kas aktualu. Žodžiu, kas ką nori, tas tą randa“, – sako jis.
Paklaustas, kaip iš tokios gausos turinio kiekvienam dalyviui išsinešti tik geriausius patarimus ir įsimintiniausią patirtį, A. Žakas atviras: prieš einant čia, reikia gerai paruošti namų darbus.
„Vienintelis būdas – perskaityti visą programą, susipažinti su visais lektoriais, pranešėjais ir nusimatyti, kokią programą norisi išgirsti. Kažkada esu išgirdęs labai įdomią mintį – labai dažnai žmonės važiuoja ar eina į konferencijas turėdami per daug didelius lūkesčius ir tada, kai jų nepatenkina, būna šiek tiek nusivylę.
Man atrodo, svarbiausia tokiame renginyje išgirsti vieną arba dvi idėjas, kurias galima faktiškai pritaikyti savo darbe arba tokias, kurios skatintų priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Tai jau turėtų reikšti, kad ta informacijos dozė, kurią gavai, visiškai pilnai pasiteisins. Tikėtis, kad išklausius 15 pranešimų sugebėsi pakeisti savo gyvenimą radikaliai, man atrodo yra pernelyg mistiška“, – teigia ilgametis pranešėjas.
Paklaustas, kokiais svarbiausiais patarimais jis galėtų pasidalinti šiandien, A. Žakas sako, kad šių dienų verslas ir vartotojai gyvena didžiulės nežinomybės ir svyravimų kontekste, kuriame nemaža dalimi esame įtraukti į nuolatinės baimės jausmą ir potyrį. Tokioje realybėje reikia prisitaikyti, o verslams tinkamai išnaudoti iššūkių metą. Tačiau kaip?
„Nespėjo baigtis kovidas, prasidėjo karas, kuris visapusiškai mus paveikia ir mes norime maksimaliai prisidėti, kad jis greičiau baigtųsi. Mes gyvename rekordinės infliacijos kontekste, patiriame energetinę krizę, o mūsų žiniasklaida nuolatos kalba, kad jau netrukus prasidės ekonominė krizė, kuri jau turbūt porą metų niekaip neprasideda. Įvertinus visą šią informaciją paprasti žmonės gyvena nesibaigiančios baimės kontekste. Ir tai daro didžiulę įtaką mūsų gyvenimas.
Ką iš to būtų svarbu suprasti per technologinę, marketinginę, komunikacinę prizmę? Kiekvienas prekės ženklas turėtų suprasti ir įvertinti, kokioje aplinkoje ir kokiame kontekste yra žmonės, pritaikyti visus sprendimus, kad jie jaustųsi geriau. Yra labai daug skirtingų verslų ir yra labai daug skirtingų reakcijų. Yra tam tikri verslai, kurie reaguoja puikiai ir įvertinus visą kontekstą sėkmingai auga, gerina savo rezultatus ir atliepia tai, ko visuomenei ir tikslinei auditorijai reikia, bet yra ir tokių prekės ženklų, kurie yra pauzės arba lengvo žiūrėjimo, kas čia bus toliau būsenoje, o priklausomai nuo to, kas toliau bus, jie žiūrės, kaip elgtis: ar grįžti į normalų tradicinį ritmą, ar kažką keisti.
Man atrodo, kad mūsų visų galvose yra įsišaknijusi mintis, kad tuoj bus krizė, bet vis nepagalvojame, jog jos nėra ir neaišku, ar ji bus. Gyventi krizine nuotaika, kada jos nėra, turbūt nėra pats geriausias sprendimas“, – pataria agentūros vadovas.
LOGIN jau gegužės 11–12 dienomis. Bilietai į didžiausią Baltijos šalyse inovacijų festivalį LOGIN jau prekyboje, daugiau informacijos ČIA.
