SEB banko atliktame tyrime dalyvavo ne tik Lietuvos gyventojai – apklausos vyko ir kitose Baltijos šalyse.
Anot pašnekovės, mažas pajamas gaunančios ar jų visai neturinčios moterys užkerta kelią sau senatvėje gauti didesnę pensiją, tad dėl ilgalaikės finansinės priklausomybės problema išlieka ir ateityje. S. Gutauskaitė-Bubnelienė pastebi, kad esant finansiniams sunkumams neretai kyla ir daugiau problemų.
„Norėčiau akcentuoti, kad ne pačios moterys save įspraudžia į tokią situaciją. Tai susiję su tuo, kaip mes visuomenėje susitariame, ir daugeliu atvejų, ypač turint vaikų, šeimą, tarsi atrodo logiška kurį laiką moteriai prižiūrėti vaikus, likti namuose, negalvojant apie tai, kad, žiūrint iš ilgesnės perspektyvos, joms tai bus neigiama patirtis. Statistika tą ir rodo – moterys skursta kur kas dažniau. Ir net kalbant apie tai, kad Lietuvoje vyrai trumpiau gyvena net dešimčia metų, moterys būna labiau ligotos ir jų gyvenimas vargingesnis. Tai yra pasekmės, nes moterys nesukaupia kapitalo. Taip nutinka dėl visuomenės nuostatų. Statistika rodo, kad moterys kone dvigubai dažniau įsitraukia į vaikų ar kitų šeimos narių priežiūrą, kone trigubai dažniau negu vyrai gamina valgyti, užsiima namų ruošos dalykais. Finansinės išraiškos šitam fenomenui mes vis dar nesuteikiame, o galbūt reikėtų“, – sako M. Jurkutė.
Lietuvoje vis dar gajūs stereotipai, tą patvirtino ir SEB banko atlikti tyrimai.
„Moterys, augindama, prižiūrėdama vaiką, „išleidžia“ vidutiniškai dvejus metus ir tris mėnesius, imant Baltijos šalių vidurkį. Lietuva atrodo lygiai taip pat, ir net 70 procentų moterų išeina ilgalaikių vaiko priežiūros atostogų. Pavyzdžiui, Estijoje tik 10 procentų vyrų buvo pasiėmę vaiko priežiūros atostogas, Latvijoje – 20 procentų, na, o lietuvių – tik 14 procentų. Vyrų skaičius gana mažas ir vaiko priežiūros atostogose jie būna tik vienus metus. Atsitraukimas iš darbo rinkos turi įtakos ir kompetencijai, ir sugrįžimui į darbo rinką, jau nekalbu apie tą finansinę įtaką, kai nuo daug mažesnių pajamų kaupi savo pensiją ir suma bus daug mažesnė“, – tyrimo duomenų atskleistą situaciją nupasakoja S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
SEB banko vadovė įvardija ir dar vieną pavojų, kuris tyko moterų, turinčių finansinę priklausomybę nuo sutuoktinio ar gyvenimo draugo.
„Kai mes paklausiame, kas atsitiktų, jei staiga Jūsų sutuoktinio pajamų nebeliktų, tai paaiškėja, kad net 45 procentai moterų perimtų dalį arba net visas partnerio ar sutuoktinio skolas. Ta finansinė našta būtų kaip savotiškas užgriuvęs krioklys. Netaisant to, kad 26 procentai yra priklausomos, bet dar beveik tiek pat būtų tokių, kurios prisiimtų papildomą finansinę naštą“, – dar vieną nerimą keliantį faktą pateikia SEB banko vadovė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė sako, kad viena iš išeičių, jei vyrai labiau įsitrauktų į vaikų priežiūrą, – taip galėtų užtikrinti didesnį balansą šeimoje. Beje, moters finansinė priklausomybė turi labai didelę įtaką jos fiziniam ir psichologiniam pažeidžiamumui.
„Moterų skatinimas darbinėje srityje, karjeros srityje, – tą gali daryti žmonės tiek individualiai, tiek organizaciniu ar net politiniu mastu. Gerinti vaiko priežiūros paslaugų prieinamumą – mes turime labai ilgą vaiko priežiūros laikotarpį, bet po jo nėra tiek paslaugų, kad visiems užtektų. Nėra trumpalaikių paslaugų – pavyzdžiui, jei norisi nueiti į susitikimą ir vaiką kur nors palikti kelioms valandoms. Tokių paslaugų absoliučiai nėra. Valstybė, savivaldybės galėtų dėti pastangas, kad tokių paslaugų būtų ir vaikus būtų kur palikti. Paminėčiau, kad situacija baugina dar ir dėl to, jog, remiantis statistika, viena iš trijų moterų patiria smurtą artimoje aplinkoje – nuo savo intymaus partnerio. Praktika rodo, kad moterys, kurios yra finansiškai priklausomos nuo savo vyrų, labai dažnai neturi kur išeiti ir dažnai renkasi ilgą gyvenimą su smurtaujančiu vyru, nes jos finansiškai neapsaugotos ir labai pažeidžiamos“, – jautrią temą paliečia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė M. Jurkutė.
Banko vadovė sako, kad įstatymai yra tik vienas svarbus kelias, tačiau itin reikšmingas ir pačios moters ryžtas.
„Jei moteris planuoja ir svajoja apie savo nuosavą verslą, kai hobis gali virsti verslu, ji tiesiog turi žengti tą žingsnį. Jei planuojamos bendro namų ūkio ar šeimos išlaidos, pajamos, turi įsitraukti priimant sprendimus, nebūti nuošalyje. Ir, aišku, jei turi kokių nors ambicijų, – neatsakyti karjeros, ieškoti šeimoje ar su partneriu bendrų sprendimų, kaip pasidalinti tiek šeimyninėmis atsakomybėmis, tiek buities darbais, taip pat ir karjeros planais. Labai svarbu, kad kiekviena moteris būtų tvirta ir nebijotų apie tai kalbėti,. Baimės turbūt prasideda nuo nuostatų, nuo įvairiausių įsivaizdavimų ir užsisklendimo savyje“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Praėjusiais metais pagal lyčių lygybę Lietuva užėmė 20-ą poziciją tarp 27 Europos Sąjungos valstybių. Nuo ko reikėtų pradėti keisti stereotipus, kad karjera skirta tik vyrams, o moterys turi kurstyti namų židinį?
„Neabejotinai reikėtų pradėti nuo mokyklų, kartu labai svarbu, kad nebūtų skirties tarp to, kas vyksta šeimoje ir kas vyksta mokyklose. Net jei švietimo sistemoje ir būtų labai aiškus mokymas apie tai, kad lygiavertė partnerystė ir pagarbūs santykiai yra svarbu, visgi vyrams šeimoje reikia daugiau įsitraukti ir rodyti pavyzdį. Nesakyčiau, kad tik moterys turi būti drąsesnės, skatinčiau ir vyrus palaikyti bei tartis, planuoti. Mūsų tyrimai rodo, kad su moterimis, turinčiomis mažų vaikų, labai retai kada susėdama ir kalbama, kaip atrodys šeimos gyvenimas, kaip atrodys mūsų karjeros, kai turėsime vaikų. Tokių pokalbių iš esmės net nebūna. Reikėtų pradėti nuo to, ir tiek vyrai, tiek moterys, mano vertinimu, yra lygiaverčiai tą inicijuoti. Vyrams gal net dažniau reikėtų tą padaryti parodant, kad normos turi keistis“, – sako M. Jurkutė.
Banko vadovė S. Gutauskaitė-Bubnelienė pritaria, kad moterims itin svarbus antrosios pusės, bendruomenės palaikymas, ir siūlo pesimistiškai į situaciją nežiūrėti.
„Yra pozityvių ženklų: mūsų tyrimas parodė, kad jau trys moterys iš dešimties planuoja imtis nuosavo verslo. Sakyčiau, tai tikrai geri pirmieji pokyčiai, kuriuos mes jau matome, ir palaikydami, kalbėdami šia tema galime toliau vystyti tobulėjimą. Yra gerų pavyzdžių, kai moterys jau aktyviai įsitraukusios į verslą. Mūsų SEB banko klientų duomenų analizė parodė, kad 34 procentai moterų dalyvauja įvairių įmonių valdybų veikloje, yra sprendžiamųjų organų narės. Aišku, yra tam tikrų niuansų, kad jos daugiau dalyvauja įmonių, kurios dirba paslaugų sektoriuje, valdybos veikloje, socialinės veiklos organizacijose, bet, sakyčiau, tai geri ženklai“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
