Pažangios pasaulio valstybės ir tarptautinės verslo korporacijos ilgą laiką ieško sprendimų, kaip sumažinti neigiamą aplinkos poveikį žmogui. Daugeliui yra žinoma, kad oro tarša ir rūkymas sukelia kvėpavimo sistemos ligas, karšta saulė yra didelis išbandymas širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, sukelia odos vėžį. Visgi, stebuklingos tabletės, kuri apsaugotų mūsų organizmą nuo žalingo aplinkos poveikio, nėra. Negana to, įvairios priklausomybės, pavyzdžiui, nuo nikotino, dar labiau apsunkina sprendimų paieškas.
Kai visapusiškai efektyvių atsakymų nėra, įvairių sričių ekspertai vis garsiau kalba apie sveikatos žalos mažinimo koncepciją ir jos taikymo pavyzdžius, kurie jau padėjo išsaugoti milijonus gyvybių, o dar daugiau žmonių išvengė skaudžių pasekmių.
Automobilių pramonės pokyčiai, siekiant sušvelninti klimato kaitą
Kad automobilių išmetamos dujos turi įtakos oro kokybei, Lietuvoje parodė pandemijos patirtis. Per karantiną buvo fiksuojami kur kas mažesni transporto srautai gatvėse, o oro kokybė pagerėjo. Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus, toks žemas užterštumo lygis nebuvo užfiksuotas nuo pat oro kokybės monitoringo tinklo veiklos pradžios 2003 m. Tačiau gyvenimui vis labiau grįžtant į vėžes, transporto sukeliamas oro užterštumas dėl didėja. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad dėl užteršto oro sukeltų sveikatos problemų kasmet pasaulyje miršta apie 7 milijonus žmonių.
PSO duomenimis, įvairiose šalyse vien automobiliai lemia apie 30–50 proc. oro taršos. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje kelių transporto sektorius išmeta 62 proc. viso per metus išmetamo azoto oksidų, 14 proc. anglies monoksido ir 23 proc. kietųjų dalelių kiekio.
Nuo 2005 m. transporto poveikis klimatui, tai yra atmosferos tarša šiltnamio dujomis, didėjo 49 proc. Negana to, tikroji automobilių tarša Lietuvoje imta matuoti tik pernai liepą, kai pradėjo veikti specialūs matuokliai. Jų surenkami duomenys atskleidė, kokios būklės automobiliai važinėja miestų gatvėse, o išpjautų katalizatorių, išimtų filtrų pasekmės oro kokybei matomos realiuoju laiku iki mažiausių dalelių.
Problemą pripažįstantys didieji Lietuvos miestai stebi užsienio pavyzdžius, kur dyzeliniams automobiliams draudžiama įvažiuoti į tam tikras teritorijas. Aplinkos ministerija palaiko ir didesnius mokesčius taršių automobilių savininkams. Akivaizdu, kad per vieną dieną atsisakyti visų taršių transporto priemonių ir pereiti prie elektromobilių ir kitų gamtai draugiškų alternatyvų – neįmanoma. Pokyčiai vyksta lėtai, o spartesnei sėkmei būtinas aktyvus visų suinteresuotųjų šalių įsitraukimas.
Suprasdami savo atsakomybę iniciatyvą rodo ir automobilių gamintojai. Daugiausia automobilių per metus pagaminantis „Volkswagen“ koncernas yra paskelbęs įsipareigojimą į elektrinių automobilių kūrimą bei gamybą investuoti net 33 milijardus eurų ir pabrėžė, kad 2024 metais visi 75 gaminami automobilių modeliai bus varomi elektra, o 65 modeliai bus hibridiniai. Kita Vokietijos bendrovė „BMW“ teigia, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas – ne tik uždavinys gaminti ekologiškus automobilius, bet ir visos tiekimo grandinės transformacija. Apskaičiuota, kad net trečdalį automobilio paliekamo CO2 pėdsako sudaro žaliavų, iš kurių pagaminama transporto priemonė, gavybos, apdirbimo bei gamybos procesai.
Pristatydamas elektra varomą „Volkswagen“ modelį ID.3, kompanijos valdybos narys Thomas Ulbrichas patikino, jog galima drąsiai teigti, kad elektromobiliai tapo prieinami visiems. Vokietijos vyriausybė žada įkrovimo stotelių tinklą Vokietijoje per dešimtmetį išplėsti iki 1 mln vietų, kuriose vairuotojai savo transporto priemones galės įkrauti elektros energija. Taršių automobilių atsisakantys ir elektromobilius perkantys Vokietijos gyventojai gauna valstybės subsidiją. Panaši praktika taikoma ir Lietuvoje. Kol kas elektromobiliai sudaro tik 7 proc. visos pasaulinės keleivinių automobilių rinkos dalį.
Kadangi elektromobilių pardavimai auga, tuo pačiu verslas ir valstybės turės plėtoti atsinaujinančių elektros energijos išteklių pajėgumus, kad automobilius varanti elektra būtų švari – gaminama iš vėjo, saulės ar vandens.
Svilinanti kaitra: australų pamokos, kaip sumažinti UV spindulių žalą
Šylantis klimatas lemia, kad vis dažniau susiduriame orų ekstremumais. Štai, Australijos vakarinėje dalyje esančiame Onslou mieste šiemet užfiksuotas karščio rekordas – sausio 13 dieną temperatūra siekė 50,7 laipsnio pagal Celsijų. Geriausias sprendimas tokiu oru – niekur neiti iš namų, gerti daug skysčių ir vėsintis. Tačiau tai ne visada įmanoma, o ir patys australai nenori, kad karštis paralyžiuotų jų gyvenimą.
Australijoje žiemos mėnesiais labiausiai kepinanti saulė sukelia skaudžių pasekmių – sergamumas odos vėžiu šioje šalyje yra pats didžiausias pasaulyje. Melanomos ir ne melanomos tipo odos vėžys Australijoje kasmet sudaro apie 80 proc. visų naujai nustatomų vėžio atvejų. Apskaičiuota, kad onkologinių ligų gydymas ir pacientų priežiūra valstybės sveikatos apsaugos sistemai kasmet kainuoja per 1,1 mlrd. JAV dolerių.
Šalies vyriausybė bei valstijų ir teritorijų valdžia nuolat plėtoja priemones, kaip apsaugoti piliečius nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių (UV) poveikio. Svarbus vaidmuo tenka visuomenės informavimui – moksliniais tyrimais patvirtintų faktų sklaidai ir Australijos vėžio tarybos parengtoms instrukcijoms, kaip elgtis, kai UV indeksas viršija 3.
Tarybos ekspertai gyventojams ir turistams rekomenduoja dėvėti kūną nuo saulės apsaugančius drabužius ir plačiabrylę skrybėlę, nešioti akinius nuo saulės, nuolat tepti odą apsauginiais kremais (30 ir didesnio SPF) ir kiek įmanoma dažniau bei ilgiau būti šešėlyje. Australijoje viešosios erdvės, poilsio zonos, mokyklos ir kitos įstaigos, įmonių pastatai keičiami taip, kad žmonėms įgyvendinti rekomendacijas būtų paprasčiau. Į tai atsižvelgia miestų plėtros projektuotojai, architektai, NT vystytojai.
Taip pat Australijos vėžio taryba pabrėžia, jog būtina plėtoti odos vėžio prevencijos programas ir atlikti daugiau aukšto lygmens mokslinių tyrimų. Kad būtų sumažinta ligų grėsmė ir žala, taryba siūlo aktyviai bendradarbiauti įvairioms valstybės ir savivaldos institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, bendruomenėms ir akademinėms institucijoms.
Taryba pripažįsta, kad odos vėžio išvengti neįmanoma, tačiau yra įsitikinusi, kad ant kūno kas dvi valandas ištepti maždaug 35 mililitrai kremo nuo saulės, gali stipriai sumažinti ilgalaikę UV žalą sveikatai. Sportuojant, plaukiojant ant maudantis vandenyje apsauginiu kremu reiktų teptis dar dažniau, rekomenduoja vietiniai sveikatos apsaugos specialistai.
Moksliniai tyrimai keičia kosmetikos pramonę
Apie neigiamą UV spindulių poveikį veido odai kalba dažnas veido kremų gamintojas. Sausa, perdžiūvusi veido oda ir raukšlės – ryškiausios kaitrios saulės pasekmės. Rinkoje yra gausybė kremų, serumų ir kitų priemonių, kurių reklamose teigiama, kad produktai yra veiksminga priemonė nuo raukšlių. Tačiau šioje srityje dirbantys mokslininkai teigia, kad dauguma rinkodaroje vartojamų teiginių nėra įrodyta mokslinių klinikinių tyrimų.
Tarptautiniai ekspertai pastebi, jog gamintojai skiria daug išteklių ir dideles pajėgas kuriamų produktų tyrimams, kai iš tiesų turėtų išsamiau nagrinėti rinkoje jau seniai esančius gaminius.
Būtent visiems prieinamo kremo tyrimas, kurį prieš 15 metų atliko profesoriaus Chriso Griffithso vadovaujama komanda iš Mančesterio universiteto (Jungtinė Karalystė), prilygo sensacijai: po klinikinių tyrimų paaiškėjo, kad populiariame prekybos tinkle pardavinėjamas kremas iš tikrųjų veiksmingai keičia jį naudojusių žmonių odą – sumažina aplinkos žalą, pagerina išvaizdą. Kai mokslininkų išvadas paskelbė BBC laida „Horizon“, prekybos tinklą tiesiog apgulė pirkėjai.
Mančesterio universiteto mokslininkai atrado, kad veiklioji medžiaga proretinolis, vitamino A forma, atlieka svarbią papildomą funkciją greta pirminės savo paskirties – aknės gydymo. Papildomą efektą atskleidė moterys, kurios nurodė, kad naudojant kremą sumažėjo veido raukšlės – retinoidai padeda stabdyti odos senėjimą, nes skatina odos fibroblastus (t. y. puriojo jungiamojo audinio ląsteles) gaminti daugiau kolageno ir fibrillino – baltymų, sudarančių ekstraląstelinę matricą.
Anot dermatologo Ch. Griffithso, dėl aplinkos poveikio organizmui senstant ekstraląstelinė matrica prarandama, todėl susidaro raukšlės. Retinoidai padeda atkurti ekstraląstelinę matricą, oda tampa elastingesnė ir atsparesnė tempimui, o raukšlės ima mažėti – kartu sumažinama žala, kurią sukelia saulės UV spinduliai, cigarečių dūmai ir kiti išorės veiksniai, ardantys kolageną. Klinikiniai tyrimai patvirtino koreliaciją tarp kolageno ir fibrilino praradimo ir raukšlėjimosi intensyvumo.
Ch. Griffithso atlikti tyrimai skyrėsi nuo kitų, nes atitiko visus klinikiniams tyrimams keliamus reikalavimus. Tuo tarpu iki tol vartotojai neturėjo realių įrodymų, nes, pavyzdžiui, tirtų moterų imtys būdavo per mažos, neišpildomos ir kitos svarbios metodinės sąlygos.
Tačiau atradus veiksmingą sprendimą, kilo iššūkių dėl teisinio reguliavimo: kaip iš naujo nustatyti ribą, kai kosmetikos priemonė tampa vaistu? Mokslininkai pastebi, kad kalbant apie žalos mažinimą naujų reguliavimo normų klausimas iškyla kone visuomet, nes atsiranda nauji standartai. Pavyzdžiui, praėjusiame amžiuje V formos saugos diržai automobiliuose kurį laiką irgi buvo neprivalomi, bet vėliau tapo standartu, padėjusiu nuo traumų ir mirčių apsaugoti milijonus žmonių. Taigi, žalos mažinimas nėra naujas reiškinys, tačiau taikant šią koncepciją nuolat kyla panašių iššūkių.
Vieną iš svarbiausių išsprendė Ch. Griffithso komanda – britų tyrimas žymi naują kosmetikos pramonės erą, kurioje teiginiai apie produktą turi būti pagrįsti moksliniais klinikiniais tyrimais. Dermatologijos profesoriaus tyrimo metodiką jau perėmė daugelis didžiųjų kosmetikos gamintojų.
Žingsniai, siekiant sumažinti rūkymo žalą
Rūkymo srityje pasekmės yra ne tik prastesnė odos būklė, bet ir didesnė rizika susirgti plaučių ir kvėpavimo sistemos ligomis, gręsiantys širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimai ir įvairių rūšių vėžys.
Medikai ir visuomenės sveikatos specialistai apie tai kalba metų metais. Vis dėlto Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2025 m. rūkančiųjų skaičius pasaulyje išliks panašus kaip ir dabar – nuo nikotino bus priklausomi daugiau kaip 1 milijardas žmonių. Kartu tai reiškia, kad nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet mirs apie 8 mln. žmonių.
Savo ruožtu moksliniai tyrimai patvirtina, jog pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis – tai daug kenksmingų cheminių medžiagų, kurios susidaro dūmuose tabakui degant. Būtent nauji ir kitokie būdai gauti nikotino gali būti išeitis, siekiant sumažinti mirštančiųjų ir sergančiųjų skaičių. Tyrimus atliekantys mokslininkai kelia hipotezę: mažiau įkvepiamų kenksmingų medžiagų, vadinasi, mažesnė tikimybė patirti žalą sveikatai, kurią gali sukelti degieji tabako gaminiai.
Su tabako vartojimu susijusių vyrų mirčių atvejų skaičius 100 tūkst. asmenų Švedijoje siekia 72, ES vidurkis – 128. Kitose ES valstybėse prekyba snusu yra draudžiama, tik Švedijai yra suteikta išimtis.
Nuo nikotino priklausomi asmenys kaip cigarečių alternatyvą dar vartoja nikotino pagalvėles, kuriose nėra tabako. Gaminys yra bekvapis, nedažo dantų, galima pasirinkti skirtingą nikotino kiekį. Tik nikotinas ir jokio tabako – tai ir elektroninių cigarečių gamintojų sumanymas. Beveik prieš 20 metų Kinijoje sukurta elektroninė cigaretė iki šiol veikia tuo pačiu principu – tiesiogiai kaitindama skystį, kuris gali būti talpinamas uždaroje arba atviroje pildyklėje.
Elektroninių cigarečių rūšių ir gamintojų yra labai daug, tad medikai yra atkreipę dėmesį, kad Europoje elektroninių cigarečių garinimo skysčiuose yra leidžiama maksimali 10 ml nikotino dozė. Garintojai yra įspėjami nevartoti didesnės nikotino koncentracijos skysčių.
Savo ruožtu dar viena įprastų cigarečių alternatyva, tabako kaitinimo sistema, nepalieka erdvės vartotojų improvizacijoms keičiant nikotino koncentraciją. Tabako kaitinimo sistemos kūrėjų tikslas buvo tiesiog pašalinti degimą – nikotinas išsiskiria tabaką pakaitinus, bet nepasiekus degimo temperatūros.
Prieš komercializuojant ir paleidžiant į rinką šią inovaciją, mokslininkai turėjo nustatyti, ar tabako kaitinimo metu išsiskiriančiame aerozolyje yra degimo procesui būdingų junginių, kiek ir kokių sveikatai kenksmingų medžiagų jame galima rasti.
Įvairūs tyrimai įrodė, jog sistemoje kaitinamas tabakas nepasiekia degimo temperatūros ir nepradeda degti, o tabako kaitinimo metu neprasideda degimo procesui būdingi reiškiniai. Būtent cigarečių degimas lemia daug kartų didesnius sveikatai kenksmingų, toksinių medžiagų kiekius, lyginant su kaitinamojo tabako gaminiais.
Kaitinant tabaką išsiskiria ne dūmai, o aerozolis. Apskritai, kaitinimo metu išsiskiriančiame aerozolyje kenksmingų cheminių medžiagų lygis yra vidutiniškai 95 proc. mažesnis, lyginant su cigarečių dūmais. Vis dėlto mokslininkai iškart įspėja, jog tai nebūtinai reiškia, kad rizika sumažėja 95 procentais.
Taip pat pabrėžiama, kad kaitinamojo tabako gaminiuose, kaip ir snuse, nikotino maišeliuose ar elektroninėse cigaretėse esantis nikotinas sukelia priklausomybę.
Iš viso nuo 2008 m. pasaulyje kaitinamojo tabako tema buvo publikuoti per 425 moksliniai straipsniai, taip pat atlikta per 50 nepriklausomų studijų, kurias inicijavo vyriausybiniai tyrimų centrai, sveikatos apsaugos ir visuomenės sveikatos institucijos.
Visuomenės sveikatos institucijos Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Kanadoje, Čekijoje jau taiko naujas praktikas, kuriomis siekiama ne tik sumažinti rūkančiųjų skaičių, bet ir padėti sumažinti rūkymo žalą tiems, kurie neketina mesti rūkyti. Pavyzdžiui, JK rūkantiesiems siūlomos elektroninės cigaretės, kurias jau netgi ir gydytojai galės išrašyti tiems, kurie nori mesti rūkyti. Naujoji Zelandija praėjusių metų pabaigoje paskelbė uždrausianti jauniems žmonėms išvis kada savo gyvenime pirkti cigarečių. Tiesa, šis draudimas negalioja elektroniniams nikotino įrenginiams. Didžioji Britanija, kaip ir Naujoji Zelandija, yra užsibrėžusios tikslą iki 2030 m. tapti nerūkančiomis šalimis, o Kanada ir Švedija – sumažinti rūkalių kiekį iki mažiau nei 5 proc. savo gyventojų. Tą padaryti jau pavyko Švedijai.
Tačiau tradicinėms cigaretėms alternatyvūs gaminiai jokiu būdu neturėtų patekti į nerūkančiųjų ar jaunimo rankas, mat žalos mažinimas čia – tiems suaugusiems, kurie negali ar neketina atsisakyti rūkymo.
