Inovacijų ir technologijų festivalyje „Login“ surengtoje diskusijoje dalyvavę ekspertai pažymėjo, kad elektroninės prekybos augimas yra ilgalaikis reiškinys. Norėdami pasinaudoti augančiu prekybos internetu populiarumu, verslininkai turėtų pagalvoti ne tik apie savo elektroninės parduotuvės kūrimą.
Prognozuoja tolesnį augimą
Itin spartų elektroninės prekybos augimą SEB bankas stebėjo Lietuvoje įvedus karantiną: kovą atsiskaitymų perkant interneto parduotuvėse apyvarta augo 25 proc., balandį ji didėjo dar 24 procentais. Vasarą, karantiną atšaukus, prasidėjus atostogų sezonui ir gyventojams grįžus į įprastas parduotuves, atsiskaitymų skaičius kiek sumažėjo, tačiau atsiskaitymų perkant internetu apyvarta birželį vis dar augo 9 procentais.
„Viruso protrūkis ir Lietuvoje įvestas karantinas lėmė elektroninės prekybos šuolį. Nors pandemija jį paskatino, prognozuojame, kad šis pokytis yra ilgalaikis ir, virusui atslūgus, elektroninės prekybos mastas nemažės. Šalies įmonėms, ypač toms, kurios siūlo prekes ir paslaugas vartotojams, būtina į tai atsižvelgti ir plėtrą elektroninėje erdvėje laikyti vienu svarbiausių veiklos prioritetų“, – teigia SEB banko valdybos narė, SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad, nors Lietuvos BVP antrą metų ketvirtį traukėsi 3,8 proc., toks nuosmukis buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje. SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad metinis Lietuvos BVP pokytis trečią ketvirtį turėtų taip pat būti vienas geriausių Europoje. Taigi nesitikima, kad vartojimas Lietuvoje mažės, ir į tai prekybininkai taip pat turėtų atsižvelgti.
Vertindamas elektroninės prekybos augimo tendencijas ir siekdamas šalies bendrovėms padėti įveikti karantino sukeltus iššūkius, SEB bankas šį pavasarį pristatė elektroninės prekybos mokėjimo priemonę, leidžiančią įmonėms greitai ir patogiai iš pirkėjų gauti pinigus internetu. Į savo internetinės prekybos sistemą įsidiegęs elektroninės prekybos mokėjimo paslaugą, verslas gali pirkėjams pasiūlyti tris atsiskaitymo būdus: VISA ir „Mastercard“ kortelėmis, inicijuoti mokėjimą iš pirkėjų sąskaitų pagrindiniuose Baltijos šalių bankuose ar priimti įmokas per mokėjimų sistemą „PayPal“.
Būtinos žinios
Elektroninės prekybos mastą toliau augsiant prognozuoja ir verslininkai. VšĮ „Versli Lietuva“ iniciatyvoje „Internete karantino nėra“ dalyvaujančių įmonių apklausos duomenimis, ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų prognozuoja, kad elektroninė prekyba po karantino augs iki 10 proc., beveik pusė (43 proc.) tikisi 10–20 proc. augimo, beveik šeštadalis (15 proc.) nusiteikę dar pozityviau – planuoja 21–30 proc. elektroninio pardavimo masto didėjimą. Dar šeštadalis (16 proc.) mano, kad elektroninė prekyba šoktels daugiau negu 30 procentų.
„Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė Daina Kleponė pažymėjo, kad elektroninė prekyba galėtų tapti dar vienu Lietuvos ekonomikos varikliu. Vis dėlto, kad taip atsitiktų, būtina ne tik infrastruktūra internetinio verslo plėtrai, bet ir žinios.
„Mažoms ir vidutinėms įmonėms, savo veiklą į internetą perkeliantiems prekybininkams ir paslaugų teikėjams itin reikia skaitmeninės rinkodaros žinių. Norint parduoti savo prekę skaitmeninėje erdvėje, svarbu išmanyti, kaip čia elgiasi ir kaip sprendimus priima pirkėjai, kaip juos pasiekti ir kaip pasiūlyti savo prekes ar paslaugas. Taigi verslininkams tam tikra prasme reikėtų vėl kibti į studijas, šįsyk – skaitmeninės rinkodaros“, – sako D. Kleponė.
Siekdama padėti įmonėms atremti pandemijos sukeltą grėsmę verslui, „Versli Lietuva“ dar pirmąją karantino savaitę ėmėsi įgyvendinti iniciatyvą „Internete karantino nėra“ ir padėti mažoms bei vidutinio dydžio įmonėms, savarankiškai dirbantiems verslininkams perkelti savo veiklą į internetą. Į vieną domeną www.internetekarantinonera.lt susibūrė apie 1 200 elektroninių parduotuvių.
Prie iniciatyvos prisijungė ir daugiau negu 100 mentorių, per 30 partnerių, parengusių išskirtinius elektroninės prekybos ir verslo skaitmeninimui skirtus pasiūlymus. Klausimai, kuriais įmones konsultavo ekspertai ir mentoriai, buvo labai įvairūs: elektroninės parduotuvės pardavimo masto didinimas, rinkodaros strategija, kainodara, procesų organizavimas, skaitmeninės rinkodaros priemonių naudojimas, paslaugų perkėlimas į skaitmeninę erdvę.
„Pastebime, kad prekybininkams neretai trūksta žinių, kaip tinkamai pateikti savo prekių asortimentą interneto parduotuvėje. Kartais tereikia visai nedaug: vadovautis gerąja praktika ir atlikti vos kelis pagrindinius veiksmus, nes tinkamai pristačius prekes pardavimas dažnai padidėja. Matome, kad prekybininkai, turintys žinių ir patirties, paprastai pasiekia kur kas geresnių rezultatų“, – komentavo „Pigu.lt“ prekybos centro internete rinkodaros vadovas Ernestas Kačerauskas.
Didžiausia Baltijos šalyse prekybos internetu bendrovė „Pigu.lt“ dar pernai paskelbė tampanti prekybos centru internete ir ėmė telkti verslą, žinomus prekių ženklus ir įvairaus dydžio įmones, padėdama joms pasiekti klientus. Anot E. Kačerausko, pandemija ir karantinas iniciatyvai suteikė milžinišką postūmį: kiekvieną mėnesį „Pigu“ įmonių grupė Baltijos šalyse registravo šimtus įmonių, besidominčių galimybe prekiauti internetu.
„Pigu.lt“ atstovas pažymėjo, kad bendrovė ir toliau ketina investuoti į infrastruktūros ir prekybos centro internete plėtrą. Jau dabar šiame centre savo prekes siūlo daugiau kaip 1 000 prekybininkų, kurių gretos ir asortimentas sparčiai auga. Tai liudija, kad prekybininkai reaguoja į tikimybę, jog įprastos parduotuvės vėl gali būti uždarytos dėl karantino, ir investuoja į elektroninę prekybą.
Rizikuoja nespėti į nuvažiuojantį traukinį
Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, kad žinios būtinos ne tik verslininkams. „Verslios Lietuvos“ po karantino atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad net 41 proc. apklaustųjų iš viso neperka internetu. Taigi daliai Lietuvos gyventojų vis dar trūksta naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžių, vis dar bijoma pokyčių ir inovacijų. Kartu tai rodo didžiulę neišnaudotą elektroninės prekybos rinką vidaus rinkoje.
Verslas į tai atsižvelgia. „Pokalbiuose apie elektroninę prekybą neretai nutylima, kad prekes gyventojai ne tik perka: apie trečdalis įsigytų prekių yra grąžinamos. Taigi būtina ne tik sudaryti galimybę pirkėjams tai daryti patogiai, bet ir su jais kalbėti, informuoti ir priminti drąsiai pirkti internetu, nes nepatikusią prekę galima nesudėtingai grąžinti“, – pažymėjo bendrovės „Omniva LT“ vadovas Simonas Bielskis.
Didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdanti įmonė rugsėjį pristatė naują elektroninės prekybos paslaugą – išorinę prekių grąžinimo platformą, kuria naudodamiesi vartotojai galės lengvai ir greitai grąžinti internetu įsigytus pirkinius. Anot S. Bielskio, ir pandemija, ir bendros šalies bei tarptautinės elektroninės prekybos tendencijos bendrovę skatina spartinti plėtrą užtikrinant, kad prekės tarp verslininkų ir vartotojų keliautų patogiai, saugiai ir greitai.
„Rinkoje girdėti kalbų, kad elektroninės prekybos bumas, kurį paskatino pandemija, baigsis virusui atsitraukus. Būtina pabrėžti, kad bumas prasidėjo ne per karantiną, o gerokai anksčiau, prieš 5–7 metus. Taigi tie prekybininkai, kurie tiesiog ramiai laukia žmonių grįžimo į fizines parduotuves, labai rizikuoja“, – sako „Omniva LT“ vadovas.
