Kliūtį paversti pranašumu
Kaip rašoma pranešime spaudai, Jone Sestakauskaite į Švediją persikėlė gyventi būdama 12 metų. Ji prisimena, jog nuo tada susižavėjo švedų lyderyste inovacijų srityje. „Ilgainiui supratau, jog tai – bendras Šiaurės šalių bruožas: suomių, danų, norvegų. Šios šalys visuomet pasiekia geriausių tvarumo rezultatų. Jos geriausiai įvertinamos Pasauliniame inovacijų indekse bei kituose pasauliniuose reitinguose, – dalijosi J. Sestakauskaite. – Ten gyvendama, supratau, kad yra keletas unikalių šiauriečių bruožų, kuriuos visi galėtume panaudoti savo kasdieniame gyvenime ir organizacijose.“
Kaip svarbius Šiaurės šalims būdingus bruožus „Neste“ tvarių partnerysčių Baltijos šalyse vadovė įvardija atvirumą, įtrauktį, žinių ir informacijos dalijimąsi bei plokščią organizacinę kultūrą, leidžiančią kiekvienam organizacijos nariui aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime, jausti atsakomybę už savo kasdienę veiklą.
„Buvęs telekomunikacijų bendrovės „Teracom Sweden” generalinis direktorius yra pasakęs, kad galima šį metodą vertinti kaip „kliūties pavertimą pranašumu“. Aš nuoširdžiai tikiu, kad daugelis norėtų tai įgyvendinti savo organizacijose, nes tai yra puikus būdas iššūkius paversti galimybėmis. Mane įkvepia, jog šiauriečiai neplanuoja tik vieno žingsnio į priekį, jie kažkodėl linkę žiūrėti toliau ir išsikelia didžiulius, sunkiai pasiekiamus tikslus, bet juos pasiekia išmintingai planuodami“, – sakė ji.
Partnerysčių svarba, siekiant tvarumo tikslų
Šiaurės šalims būdingas vertybes J. Sestakauskaite atpažino ir pradėjusi eiti tvarių partnerysčių Baltijos šalyse vadovės pareigas Suomijos įmonėje „Neste“. Net 94% savo pelno gaunanti iš produktų, sukurtų iš atsinaujinančių žaliavų, tokių kaip atsinaujinantis dyzelinas ar tvarus aviacinis kuras, įmonė ne tik siekia tapti neutralia gamyboje iki 2035 m., bet ir padeda mažinti šilntamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas savo partneriams bei klientams.
„Ne tik turime ambicingų planų sau kaip organizacijai, bet norime padėti ir kitiems išnaudoti visą savo tvarumo potencialą. Pagrindinė mūsų vizija – sukurti sveikesnę planetą savo vaikams. Bet ar galime tai pasiekti vieni? Tikrai ne. Nė viena organizacija neturi visų vidinių sprendimų, kad galėtų viena puoselėti inovacijas ir kiekvieną iššūkį, su kuriuo susiduria, paversti galimybe, – pasakojo ji. – Čia vėl atsiskleidžia skandinaviškas požiūris įtraukti visus bendram tikslui pasiekti. Taip bendradarbiavimas tarp komandų, su partneriais, tiekimo grandinės atstovais bei su kitomis suinteresuotomis šalimis tiek iš viešojo, tiek iš privataus sektoriaus, tampa mūsų inovacijų varikliu. O tarpsektorinis bendradarbiavimas tarp institucijų, verslo atstovų, organizacijų, įvairių industrijų bei sektorių atveda naujas verslo galimybes, kurios savaime neatsirastų.“
Per 2021 m. „Neste“ dar labiau sustiprino bendradarbiavimą su kitų sektorių įmonėmis ir užmezgė partnerystes su Suomijos maisto ir gėrimų įmone „Paulig“ bei greitojo maisto restoranų tinklu „Hesburger“.
„Paulig“ taip pat turi ambicingų tikslų savo tvarumo kelyje. Todėl pradėjome su jais ieškoti būdų, kaip galime padėti vieni kitiems pasiekti savo tikslus. Jų produkciją išvežioja kita įmonė – todėl šiuo atveju stengiamės padėti „Paulig“ padėti savo logistikos partneriams, – pasakojo J. Sestakauskaite. – O „Hesburger“ aliejuje verda prancūziškas bulvytes. Supratome, kad galime iš jų įsigyti naudoto kepimo aliejaus ir paversti jį dyzelinu iš atsinaujinančių šaltinių ir padėti „Hesburger“ sumažinti jų ŠESD kiekį, naudojant šį dyzeliną ir sumaniai bei tvariai planuojant savo logistiką: pristatymą ir paėmimą.”
LOGIN konferencijoje J. Sestakauskaitė pristatė dar vieną sėkmingos partnerystės pavyzdį: „Švedai ir suomiai per Kalėdas valgo kumpį. Ir, žinoma, jį kepant, skardoje lieka daug riebalų. Taigi, žmonės kasmet įsitraukia į projektą, rinkdami riebalus iš savo kumpio, pristatydami juos į specialius surinkimo punktus. Vėliau šie riebalai būna nuvežti į mūsų perdirbimo gamyklą ir perdirbti į dyzeliną. Taigi įsivaizduokite, kaip toks bendruomenės įtraukimas žmones įgalina ir paskatina imtis tolimesnių žiedinės ekonomikos veiksmų.”
Tvarumas – galimybė verslui
Dar vienas svarbus Šiaurės šalių bruožas, galintis padėti įmonėms ne tik tvariau vystyti savo veiklą, bet ir džiaugtis verslo sėkme, anot J. Sestakauskaites – nuoseklus vertybių taikymas.
„Turime kalbėti apie vertybes: ne tik apie vidines organizacijos vertybes, kurios formuoja organizacijos kultūrą ir veda mus į priekį, bet ir vertybes, kurias taikome visiems savo partneriams: tiekėjams, klientams ir kitiems. Bendradarbiaudami su įmonėmis bei organizacijomis, kurios vadovaujasi tokiais pat ambicingais tvarumo kriterijais, tvarumo tikslų pasiekimus galime paspartinti”, – sakė ji.
J. Sestakauskaite pabrėžė, jog vadovavimasis tokiais šiaurietiškais principais gali padėti vesti į priekį visą organizaciją.
„Šiandienos greitai besikeičiančiame geopolitiniame kontekste, inovacijos ir partnerystės yra raktas į verslo sėkmę. Tvarumą, aplinkosaugos požiūriu, mes galime vertinti kaip kliūtį ar iššūkį, o inovacijas – kaip galimybę ar įrankį kliūtims įveikti. Partnerystės apjungia šias sritis, taip plėsdamos mūsų verslo galimybes bei skatindamos žiedinę ekonomiką įvairiose pramonės šakose. Todėl labai norėčiau palinkėti, kad tvarumas būtų didžiulė galimybė verslui ir iš tikrųjų ne tik suprastumėte, bet ir sukurtumėte tai savo organizacijos šerdyje”, – LOGIN konferencijoje kalbėjo J. Sestakauskaite.
