Reikia pažvelgti ne tik į pažymius
Nors mokinio gabumus ir sėkmę vis dar dažnai apibrėžiame vien per pažymius, edukologė dr. Austėja Landsbergienė akcentuoja, kad tokią praktiką reikėtų permąstyti – pažymiai, žinoma, svarbūs, bet reikia orientuotis ir į mokykloje vystomus vaiko gebėjimus. Tai mąstymo gebėjimai, parodantys, ar vaikas gali kritiškai ir kūrybiškai mąstyti, socialiniai gebėjimai – bendradarbiavimas, darbas grupėje, galimybės sutarti, išspręsti problemas ir panašiai. Su jais glaudžiai persipina komunikaciniai bei savikontrolės gebėjimai.
„Deja, apie pastaruosius Lietuvoje vis dar labai mažai kalbame. Štai apie planavimą taip pat pradedame kalbėti jau įstoję į universitetą ar pradėję savo profesinę karjerą. Reikia ir taip vadinamų tiriamųjų bei komunikacinių gebėjimų. Visus juos vaikas turi įgauti dar mokykloje, nes tai gali padėti tolesniame jo gyvenime – juk dažnai nutinka ir taip, kad vidutiniškai besimokiusiems mokiniams kažkodėl gyvenime sekasi geriau, negu tiems, kurie mokėsi vien dešimtukais. Galbūt ir jūs savo aplinkoje pažįstate tokių žmonių. Manau, kad taip nutinka būtent dėl minėtų gebėjimų. Jie šiais laikais tampa vis svarbesniu ir didesniu konkurenciniu pranašumu ir daugiau prisideda prie sėkmės, nei vien tik „plikos“ žinios“, – pranešime spaudai akcentuoja pašnekovė.
Kelių jau yra
Nors sėkmingai karjerai įgauti reikalingų gebėjimų yra išties daugybė, bet jau yra sprendimų juos visus nesunkiai įgauti. Pavyzdžiui, mokiniams tam puikiai padeda debatai ir viešasis kalbėjimas. Dalyvavimas debatuose vaikus visų pirma moko bendradarbiauti aplink tam tikrą idėją susiformavusioje grupėje, kurioje kartu su bendraminčiais tenka rinkti informaciją, diskutuoti tarpusavyje ir susidėlioti argumentus. Debatų metu taip pat išmokstama draugiškos konkurencijos – juk su dabartiniais priešininkais kitąkart gali atsidurti ir vienoje komandoje. Debatai turi nemažai reikšmės mokantis lyderystės ir įtakos darymo meno – juk problemą reikia pristatyti viešai ir jos buvimu įtikinti kitus. Tokie gebėjimai yra gyvybiškai svarbūs ir pradėjus studijuoti universitete, ir kuriant šeimą.
Tuo metu viešojo kalbėjimo įgūdžiai mokiniams svarbūs dėl galimybės užmezgant kontaktus. Vadinamasis tinklų kūrimas (angl. networking) padeda ieškant projektų, naujų galimybių ir net gauti geresnes karjeros perspektyvas. Viešasis kalbėjimas leidžia kur kas kokybiškiau organizuoti renginius, iniciuoti judėjimus ir jiems vadovauti – kitaip sakant, tai formuoja idealus ir skatina už juos kovoti. Mokantis debatų meno ir gerinant viešojo kalbėjimo įgūdžius auga pasitikėjimas savimi, o svarbiausia, kad šiuos įgūdžius gali įgyti kone kiekvienas vaikas.
„Žiūrėdami į puikiai kalbančius žmones, klausydami, pavyzdžiui, Mahatma Gandhi, Nelsono Mandelos, Johno F. Kennedy ar Baracko Obamos kalbų, pagalvojame: „vau, tai puikus oratorius, kaip jis puikiai kalba“. Bet reikėtų prisiminti filmą „Karaliaus kalba“ – tai istorija apie Jungtinės Karalystės karalių George VI, kuris mikčiojo ir labai bijojo viešojo kalbėjimo, tačiau su gero mokytojo pagalba įveikė ne tik fiziologinį, bet ir psichologinį trikdį. Tai matome ir mokyklose – debatų ir viešojo kalbėjimo būrelių metu šios savybės yra išugdomos, jas įvertina tėvai ir už mokyklos ribų sutikti mokinių bendraamžiai. Apibendrinant, oratorystė tampa tokia pati svarbi kaip matematinis raštingumas ar kalbinis raštingumas“, – teigia Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja.
Kartojimas – mokslų motina
Vaikų ugdymo specialistei pritaria debatų mokytojas bei pasaulinių debatų čempionatų dalyvis Kristijonas Pajėda, kuris, kaip ir dr. A. Landsbergienė dalyvauja šių metų LOGIN festivalyje. Iš Panevėžio kilęs specialistas pats su debatais pirmąkart susidūrė dar devintoje klasėje, o dabar dalyvauja debatų čempionatuose, viešojo kalbėjimo ir debatų meno moko vaikus. Jis įsitikinęs, kad čia svarbiausias laikas, praktika ir kantrybė.
„Norėdamas pasiekti piką, turi praktikuotis reguliariai, išmokti „sugerti“ prastesnius kartus – Roma nebuvo pastatyta per dieną, tad ir mes turime ne tik gerų dienų, ne visada įdėjus pastangų bus gaunamas toks pat geras rezultatas. Tačiau stengtis verta. Juk viešasis kalbėjimas svarbus ne tik skaitant pranešimus konferencijose, bet net gydytojo konsultacijų metu ar norint atsakyti į netikėtą klausimą Jurui Jankevičiui per laidą „Klausimėlis“. Jei kalbėti sekasi geriau, gyvenimas tampa lengvesniu. Pats iš šių veiklų išmokau kantrybės ir išklausyti kitą nuomonę“, – savo patirtimi dalinasi pašnekovas.
Jis akcentuoja, kad debatų meno ir viešojo kalbėjimo galėtų mokytis visų amžiaus grupių vaikai. Tik svarbu suprasti, kad nereikėtų kopijuoti kitų.
„Manau, kad viešojo kalbėjimo ir debatų disciplinos padeda vis jaunesniems mokiniams, didina gebėjimą savo mintis pristatyti struktūriškai bei rišliai, atveria labai daug durų. Tik svarbu atrasti savo kalbėjimo stilių – juk kiekvienas turime individualų stilių ir bruožus, tai mus daro unikaliais. Ne išimtis – ir kalbėjimas. Nebūtinai geras oratorius turi būti viešojo kalbėjimo genijus. Pavyzdžiui, Elono Musko viešojo kalbėjimo įgūdžius ekspertai galėtų peikti, tačiau niekas nepaneigs, kad šio verslininko klausytis tiesiog norisi. Tad kiekvienam reikia atrasti savo identitetą. Viešojo kalbėtojo netobulumas sukuria dar didesnį jo autentiškumą, gebėjimą būti pasiekiamu ir galų gale spinduliuoja didžiulę žmogaus aistrą savo darbui“, – pabrėžia K. Pajėda.
Svarbu ir demokratijai
Dr. A. Landsbergienės teigimu, nereikia pamiršti, kad debatai ir viešasis kalbėjimas taip pat moko išsakyti nuomonę ir ginčytis nuasmeninant. Būtent to Lietuvoje itin pritrūksta, kartais labai sunku kalbėti apie idėjas, juk užsipuolami jas pristatantys.
„Debatai išmoko nuo to atsitraukti – jų metu kartais turi ginti idėją, kuriai nepritari, tad labai gerai sugebi atskirti idėją nuo žmogaus. Pasaulyje stebime didžiulę poliarizaciją, net neapykantos kurstymą, pasigendama racionalios diskusijos viešojoje erdvėje, tad jaunajai kartai gyvybiškai svarbu išmokti diskutuoti ir kalbėtis, tinkamai išsakyti savo idėjas. Ypač kai negebant diskutuoti labai sunku dalyvauti diskusijose, būti demokratijos dalimi. Tai susiję ir su informaciniu bei medijų raštingumu. Šiandien susiduriame su pandemija ir karu, tad neturint medijų raštingumo galime lengvai pakliūti į netikrų naujienų žabangas ir būti apgauti“, – savo pastebėjimais dalinasi vaikų ugdymo ekspertė.
Anot pašnekovės, dėl visų šių priežasčių debatų ir viešojo kalbėjimo disciplinos turėtų būti taikomos formalaus ugdymo procese visoje šalyje, o viešojo kalbėjimo mokyti kiekvienas mokytojas. Todėl jos įkurtoje Karalienės Mortos mokykloje jau rudenį debatai ir viešasis kalbėjimas bus perkelti į formaliąją ugdymo programą. Aišku, pakeisti visą sistemą yra ganėtinai sudėtinga – kai ji įsibėgėja, tampa lyg traukiniu, kurio beveik neįmanoma sustabdyti, tačiau pašnekovė viliasi, kad šis sprendimas turės įtakos visoje Lietuvoje.
„Pokyčių leidžia tikėtis ir užsienio šalių pavyzdžiai – ten jau yra mokyklų, kuriose debatai yra formalaus ugdymo dalis. Vienas tyrimas atskleidė, kad aukštas pareigas užimantys ir gerus komunikacinius gebėjimus turintys britai baigė tas mokyklas, kuriose viešasis kalbėjimas buvo sąmoningai integruojamas į ugdymo procesą. Tikimės, kad mūsų pavyzdžiu galbūt susidomės ir kitos mokyklos ar bent pavieniai mokytojai. Juk nuo to laimės tik Lietuvos vaikai“, – akcentuoja dr. A. Landsbergienė.
