„Grįžkime du metus atgal, kai prasidėjo ruduo. Atėjo naujas laikas pokyčiams, kodėl? Tam yra keletas priežasčių – pandemija ir nežinomybė. Turiu nemažai priekaištų savo fiziologinei būsenai, kalbu būtent apie viršsvorį, nuovargį, taip pat mąsčiau, ką apie mane galvoja kolegos, ypatingai kaip apie lyderį. Ar aš atitinku tą asmenį, kuris pasiruošęs būsimiems iššūkiams?“ – kalbėjo D. Gacicha.

Anot jo, šios sudėtingos aplinkybės motyvavo jį pradėti sportuoti ir išeiti iš komforto zonos.

„Darbe daug akcentuojame žmogaus gerovę, ir aš suprantu, kad turiu išstumti save iš komforto zonos tam, kad pasiruoščiau būsimiems iššūkiams. Kai apie tai galvojau, lygiai tuo pat metu lankiau treniruočių metodiką, kurį vadinasi CrossFit. Bet tas lankymas buvo be kažkokio įsipareigojimo ar ambicijų sau. Ir aš suprantu, kad čia ir gali būti mano atsakymas. Atsirado galimybė gilintis į šią sritį“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Žalieji siūlytų Lietuvai 55 proc. mažinti šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimus

Pranešėjo teigimu, po to sekė didelis pasiruošimas, kurio metu teko dirbti su mityba ar nagrinėti savo medžiagų apykaitą. Per pusę metų D. Gacicha neteko 18 kg, pasak jo, šių rezultatų jis pasiekė nepatirdamas jokio streso, o tai motyvavo jį siekti tolimesnių tikslų.

„Kodėl aš apie tai kalbu? Dirbu įmonėje „Schneider Electric“, kuri praeitais metais buvo pripažinta tvariausia įmone pasaulyje, mes labai daug dėmesio skiriame kovai su klimato kaita ir kai aš kalbėjau apie savo asmeninę patirtį, supratau, kad tarp šitų dalykų labai daug bendro. Ir aš labai norėčiau pasidalinti tam tikromis pamokomis, kas yra bendro tarp klimato kaitos ir pasiruošimo maratonui“, – kalbėjo D. Gacicha.

Visada galime imti pavyzdžius iš įmonių, kurios jau nuėjo tam tikrą kelią

Anot pranešėjo, pirma pamoka – lyderiauk arba sek gerus pavyzdžius.

„Dauguma iš mūsų nori būti lyderiais, kaip ir daugelis bėgikų, jie ruošiasi ilgam startui bei darbui. Taip ir tvarumo srityje, mums yra reikalingas kolektyvinis įsipareigojimas, bet kuris bėgikas įsipareigoja ilgam darbui. Mes asmeniškai visada galime sekti žmones, kurie turi gerų pavyzdžių, kaip padaryti mūsų aplinką tvaresnę. Taip ir versle, mes nebūtinai turime stengtis daryti viską patys, visada galime imti pavyzdžius iš įmonių, kurios jau nuėjo tam tikrą kelią“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Antroji pamoka, kurią mini D. Gacicha, – kova su klimato kaita yra maratonas, o ne sprintas.

Foto: Shutterstock

„Siekiant grynojo nulio arba ruošiantis maratonui, mūsų laukia labai kruopštus planavimas. Mums taip pat reikia technologijų, metodikų, jeigu mes kalbame apie klimato kaitą, tai nėra sprintas. Tai yra maratonas tik be finišo linijos“, – kalbėjo konferencijos pranešėjas.

Europos Sąjunga įsipareigojo iki 2050 m. tapti pirmąja neutralaus poveikio klimatui ekonomika ir visuomene. Anot įmonės vadovo, dar turime pakankamai daug laiko, tačiau būtina imtis lyderystės, siekiant grynojo nulio ir paspartinti mūsų įsipareigojimus 3–5 kartus.

„Nes laiko nėra tiek daug, kiek mums gali atrodyti. Mes suprantame, kad tai yra ilgas kelias ir yra labai daug besikeičiančių aplinkybių, prie kurių mes turime prisitaikyti. Čia kaip pavyzdys yra Paryžiaus susitarimas, kuris turi ciklą kas 5 metus vėl priimti naujus įsipareigojimus ir aplinkybes“, – kalbėjo D. Gacicha.

Denis Gacicha
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Jis priduria, kad kitas labai svarbus dalykas – įsipareigojimas ir atkaklumas.

„Vėlgi mes puikiai galime suvokti, kad bet kuris bėgikas įsipareigoja ilgam darbui ir būtent lenktynių dieną galime suprasti, ką jis turi įveikti, kokį atsparumą jis turi parodyti, norint pasiekti finišo liniją. Taip pat šį atsparumą turime pritaikyti versle ir savo aplinkoje“, – kalbėjo pranešėjas.

Švaistoma energija yra didžiausias priešas

Trečia pamoka, anot pranešėjo, – pamatyk nematomą matomu. Įmonės vadovas pastebi, kad žmonės praleido labai daug laiko namuose, to pasekmė yra padidėjęs elektros suvartojimas. Jis priduria, kad jeigu mes galėtume atitinkamai matuoti ir analizuoti, koks yra atskirų prietaisų energijos suvartojimas, turėtume galimybę imtis tam tikrų veiksmų, mažinant suvartojimą.

„Turbūt nėra paslaptis, kad maratono bėgikai naudoja įvairias nešiojamas technologijas, tai gali būti išmanusis laikrodis. Kam jis yra skirtas? Jis turi pakankamai daug duomenų ir gali rodyti vėjo greitį, tempą ar surinkti daug kitos informacijos apie treniruotes bei pasiruošimą.

Karščio bangos Indijoje
Foto: Shutterstock

Šiandien mes suprantame, kad technologijos mums padeda analizuoti duomenis ir nustatyti, kokiu keliu mes einame, ar iš tikrųjų atsiliekame nuo mūsų įsipareigojimų, plano. Kalbant apie išmaniuosius namus, kiekvienuose namuose egzistuoja savo „Fitbit“ arba „Apple Watch“, yra sprendimų, kurie gali veikti kaip išmanusis laikrodis, o jie padeda pamatyti nematomą energiją“, – kalba tvarios įmonės vadovas.

Jis priduria, jog visa ši informacija reikalinga tam, kad įmonės, kurios nori įsipareigoti siekti tvarumo, galėtų apskaičiuoti savo anglies pėdsaką.