Kaip pranešime spaudai R. Matusevičiūtė pasakoja, įkvėpimo šių metų „LOGIN“ konferencijos pranešimui sėmėsi iš buvusio Kalifornijos gubernatoriaus kalbos. Joje A. Švarcnegeris kalbėjo apie tai, kad komunikacija apie klimato krizę turi būti įdomesnė, patrauklesnė ir jaunatviškesnė, jei norime, kad visuomenė labiau įsitrauktų į aplinkosauginių problemų sprendimą.

Todėl „LOGIN“ konferencijoje „Delfi“ projekto „Tvari Lietuva“ ambasadorė pasistengs į aplinkosaugos temą pažvelgti iš naujos perspektyvos ir svarstys, kaip paskatinti žmones aktyviau veikti ir domėtis klimato krize. Daugiau apie tai – pokalbyje su R. Matusevičiūte.

Kuriate edukacinę tinklalaidę „Išpakuota“, anksčiau vedėte to paties pavadinimo laidą per „Delfi TV“, o neseniai tapote ir „Delfi“ projekto „Tvari Lietuva“ ambasadore. Tad kodėl nusprendėte imtis šviečiamosios veiklos?

Edukacinę tinklalaidę „Išpakuota“ sukūrėme prieš ketverius metus, tuomet į visa tai žiūrėjome kaip į žaidimą ar hobį. Tačiau netikėtai pajaučiau, kad Lietuvoje egzistuoja didžiulė neužpildyta aplinkosauginės edukacijos ir komunikacijos niša. Mokyklose, žiniasklaidoje, tarp politikų apie klimato krizę buvo kalbama kur kas mažiau. Supratau, kad visuomenė nesidomi klimato kaita, nes niekas jiems įdomiai šios temos nepateikia. Todėl priėmiau tai kaip asmeninį iššūkį – aš parodysiu, kad aplinkosauga yra įdomi ir naudinga visiems.

Dabar neįsivaizduoju savęs darant kažko kito, nes jaučiu pilnatvę dirbdama aplinkosaugos srityje. Prisijungiau prie „Tvari Lietuva“ komandos, nes, manau, kad tik vykdydami tokius projektus galime pasiekti ir supažindinti plačiąją visuomenę su įvairiomis aplinkosaugos temomis. Mano tikslas – padėti mokslo bendruomenei efektyviai ištransliuoti svarbiausią informaciją ir paskatinti gyventojus įsitraukti į aplinkosauginius procesus.

Rugilė Matusevičiūtė

„LOGIN“ kalbėsite apie tvarumą. Tad kokia, Jūsų akimis, šiandien yra tvarumo samprata? Kokie mitai vis dar gaubia šią temą?

Tvarumas yra aibe mitų apsupta tema. Visų pirma, galvojama, kad tvarus gyvenimo būdas yra prieinamas tik turtingiems gyventojams ir norint gyventi tvariai reikia pirkti tam tikrus specifinius produktus, išleisti daug pinigų. Taip pat tvarumas laikomas trumpalaike mada, kuri atėjo ir greitai išeis. Be to, tvarumo skatintojai įsivaizduojami kaip radikalai ar siaurapročiai. Galiu užtikrinti, kad visa tai nėra tiesa.

Mano akimis, tvarumas yra siekis gyventi harmonijoje su mus supančia aplinka: imti tiek, kad užtektų kitam ir ateities kartoms; galvoti ne tik apie save, bet ir apie kaimyną, paukštį už lango, savo anūkus. Gyvename Antropoceno epochoje, kur žmogus yra pagrindinis planetos klimato ir ekosistemos formuotojas. Laikome save tobuliausia būtybe, protingiausiu gyvūnu ir manome, kad turime prigimtinę teisę viską, kas šioje žemėje sukurta, vartoti be saiko. Tvarus gyvenimo būdas bando išjudinti šią pasaulėžiūrą.

Ar pastebite, kad lietuviai vis labiau rūpinasi juos supančia aplinka? Kaip požiūris į tvarumą pasikeitė nuo to laiko, kai pradėjote užsiimti dabartine savo veikla?

Aplinkosauginis sąmoningumas ir raštingumas auga visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. 2019–aisiais atliktas „Eurobarometro“ tyrimas atskleidė, jog net 90% ES gyventojų rūpi aplinkosauga. Net 78% apklaustųjų teigė, kad aplinkosaugos problemos turi tiesioginį poveikį jų gyvenimui ir sveikatai. Todėl susidomėjimas šia tema auga ne tik dėl švietimo, bet ir dėl to, kad pradedame suprasti realią šios problemos grėsmę.

Rugilė Matusevičiūtė

Tačiau išlieka klausimas – ar mūsų sąmoningumas yra pakankamas, kad sustabdytume dabartinius klimato krizės procesus? Manau, kad ne. Visuomenė kol kas nepakankamai aktyviai prisideda prie aplinkai draugiškų veiksmų, per mažai palaiko aplinkosauginius politinius sprendimus, nepakankamai pasitiki mokslo bendruomene ir nėra pasiryžusi paaukoti asmeninį komfortą vardan bendrojo gėrio. Tai ir yra pagrindinis klimato komunikacijos iššūkis: kaip padėti plačiajai visuomenei kuo sklandžiau tapti pokyčių dalimi?

O ko Lietuvai dar trūksta, jog galėtume tapti dar tvaresne šalimi? Ko galima pasimokyti iš toliau pažengusių kaimynų, pavyzdžiui, Skandinavijos šalių?

Su Lietuva viskas yra gerai. Pavargau nuo Lietuvą nuolat kritikuojančios, menkinančios ir kaimynines valstybes išaukštinančios retorikos. Mes esame nuostabi šalis, praėjusi daug vargo ir sugebėjusi per tokį trumpą nepriklausomybės laiką tvirtai atsistoti ant kojų, o daugelyje sričių net pranokti kitus. Viena iš mano „LOGIN“ pranešimo minčių – kritikuojanti ir baimę kelianti retorika neveikia, o įkvėpti visuomenę pokyčiams galime tik pozityviais pavyzdžiais.

Lietuva yra priskiriama prie labiau materalistines, o Skandinavijos šalys – labiau postmaterialistines vertybes turinčių valstybių. Postmaterialistinėse valstybėse gyventojų poreikiai ir požiūris krypsta nuo materialinės gerovės, vartotojiškos pasaulėžiūros į bendruomeniškumą, humanitarinę pagalbą, švietimą, aplinkosauginį sąmoningumą. Tam, kad pasiektume tokią pasaulėžiūrą, pirmiausia svarbu yra ekonominė ir socialinė gerovė, žmogaus teisių lygybė. Lietuva link to greitai ir efektyviai juda.

Edukaciniai projektai, tokie kaip „Tvari Lietuva“, siekia iš lėto šias materialines vertybes keisti, padėti žmonėms suprasti, kad greitas ir pigus vartojimas neatneša nei džiaugsmo, nei naudos, o dar ir sukelia aibę aplinkosauginių problemų. Kitos valstybės, turėjusios privilegiją gyventi tokiame komforte ilgiau, tai suvokia labiau. Lietuva irgi susivoks, tik reikia daug apie tai kalbėti, šviesti visuomenę ir būti kantriems.

Ką galime daryti kiekvienas asmeniškai, kad gyventume tvaresnėje šalyje ir planetoje? Kokios pasekmės lauks, jei to nesiimsime?

Turbūt visiems jau daug kartų girdėtos klimato krizės keliamos grėsmės – orų ekstremumai, klimato pabėgėliai, senkantys resursai, kariniai konfliktai, maisto stygius, nykstanti gyvoji gamta. Tačiau nereikia žiūrėti toli į ateitį, nes jau dabar išgyvename ekologinę katastrofą ir patys dėl to iš lėto kenčiame. Oro tarša trumpina mūsų gyvenimus, mikroplastiko randama žmogaus kraujyje, o dirvožemis yra taip išsekintas, kad užauginame vis mažesnius derlius.

Svarbiausias dalykas, kurį reikėtų praktikuoti, tai išlikti atviriems pokyčiams. Aplinkosauginis judėjimas su savimi atsineša pokyčių bangą – atsinaujinanti energetika, darnus judumas, bioįvairovės skatinimas, miesto infrastruktūros kaita, tvari mityba, nauji verslo standartai.

Rugilė Matusevičiūtė

Taip pat labai svarbu savišvieta – skaityti edukacinius straipsnius, klausytis laidų šia tema. Kol žmonės nesusivoks, kad klimato krizę spręsti reikia dėl mūsų pačių gerovės, tol nieko nepasieksime. Be to, realių veiksmų galime imtis kiekvienas iš mūsų – rinktis viešąjį transportą, atsisakyti vienkartinių daiktų ir pakuočių, atsakingai rūšiuoti, valgyti daugiau vietinių vaisių ir daržovių bei aktyviai reikšti savo nuomonę viešojoje erdvėje.

Birželio 3 d. 9.40 val. R. Matusevičiūtė mintimis apie paveikią ir įdomią aplinkosaugos komunikaciją dalinsis ir su „LOGIN“ konferencijos dalyviais. Birželio 2–3 d. vyksianti jau 16–oji „LOGIN“ konferencija taps technologijų, inovacijų ir progreso centru. Dalyvių lauks daugiau nei 150 vizionierių, tarp kurių išskirtiniai ir įkvepiantys pranešėjai iš viso pasaulio, kurie dalinsis savo patirtimis, įžvalgomis ir žiniomis.

Su visais pranešėjais susipažinti ir rasti daugiau informacijos apie konferenciją galite ČIA. Bilietus galite įsigyti ČIA.