Liūdna tiesa: mėgstamiausia vaikų veikla – ne realybėje, o ekranuose
VUL Santaros klinikų Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja Jurgita Radzevičienė sutinka, kad šiandien vaikai per daug laiko leidžia prie ekranų, o tai patvirtina ir Lietuvoje atlikti pediatrų ir psichologų tyrimai.
„Jei vaiko laisvalaikį „užtikrina“ kompiuteris ar telefonas, nukenčia realus bendravimas su kitais žmonėmis. Vaikai turi mažiau „tikrų“ draugų, prastesnius bendravimo įgūdžius, yra fiziškai neaktyvūs, kas vėlgi neigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichinę vaikų sveikatą. Trinka vaiko režimas, mityba, miegas, gebėjimas sukaupti dėmesį, nesiformuoja emocijų reguliavimo įgūdžiai“, – sako J. Radzevičienė.
„Tai tikrai rodo, kad visos kitos smagios veiklos vaikų gyvenime užima vis mažiau laiko, jas išstumia laikas prie ekranų. Kalbant apie jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikus, kol kas savo skyriuje nematome tikrų priklausomybių. Tėvai skundžiasi, kad vaikai „gyvena“ prie ekranų, tačiau, sudėliojus jų darbo ir poilsio režimą, pasiūlius kitų įdomių veiklų, vaikai ekranų ypatingai ir nepasigenda“, – pastebi J. Radzevičienė.
Kita vertus, gydytoja psichiatrė nesiūlo tėvams visiškai uždrausti leisti laiką prie telefono ar kompiuterio ekrano. Ji pažymi, kad mūsų gyvenimas keičiasi ir IT tampa neišvengiama jo dalimi, tačiau būtinai reikėtų reguliuoti tiek trukmę, tiek veiklos turinį, kuomet vaikas leidžia laiką priešais ekraną.
Nurodė laiko ribą: ją peržengus gresia pavojingos sveikatos problemos
Dažnas supranta, kad ilgas sėdėjimas priešais ekraną kenkia mūsų sveikatai, o tikroji to žala patvirtinama įvairiuose tyrimuose. 2017–2018 metais Vilniaus universiteto mokslininkų grupė atliko mokslinį tyrimą „Šiuolaikinės informacinės technologijos ir mažų vaikų sveikata“, kuriame ilgesnį priešais ekraną praleidžiamą laiką susiejo su daugybe sveikatos problemų.
Tyrimą komentuojanti J. Radzevičienė pažymi, kad reikšmingai didesnei fizinės sveikatos problemų bei elgesio ir emocijų sunkumų raiškai atsirasti svarbi jau 1–2 valandų (ir ilgesnė) buvimo prie ekranų trukmė. Anot jos, yra duomenų, kad išmaniųjų prietaisų naudojimas ilgiau nei 4 valandas didina psichikos ir kitų ligų riziką.
„Atitinkamai, didžiausią dėmesį reikia skirti vaikų buvimo prie ekranus turinčių prietaisų trukmės stebėsenai: saugus laikas 1,5–2 metų amžiaus vaikams yra 30 minučių, 3–5 metų vaikams – 1 valanda per dieną. Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams ne tiek svarbu laikas praleistas prie ekranų, o tai, kad šios technologijos nepakeistų kitų veiklų, fizinio aktyvumo, kad dėl jų nenukentėtų miegas, mityba, mokymosi rezultatai“, – teigia J. Radzevičienė.
Taip pat ji pastebi, kad šiandien daug vaikų valgymo metu naudojasi išmaniosiomis technologijomis. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad trečdalis vaikų kartą ar kelis kartus per savaitę valgio metu žiūri į ekraną. Dar 21 proc. vaikų į ekraną valgydami žiūri beveik kasdien.
„Nustatyta, kad prie ekranų daugiau būnantys vaikai pasižymi mažesne savireguliacija, didesnėmis elgesio problemomis, o ilgainiui tai gali tapti elgesio sutrikimų priežastimi. Mano nuomone, valgymas kartu su visa šeima yra būtinas ir puikus bendravimo laikas, todėl jo metu tikrai nereikėtų leisti vaikui naudotis telefonu ar kompiuteriu. Taip pat ir tėvams tai yra puiki galimybė auklėti vaikus savo pavyzdžiu – prieš sėdant prie stalo, telefonus sukrauti nuošaliau, į „bazę“, ir nesinaudoti jais valgio metu.
Spėja, kad telefonus gali turėti daugiau nei pusė šalies pradinukų
Socialinių mokslų daktarė Austėja Landsbergienė, kuri bus viena šių metų LOGIN pranešėjų, taip pat pastebi, kad išmaniųjų telefonų paplitimas tarp moksleivių, net ir pradinių klasių, šiandien yra labai didelis. Vokietijoje atlikti tyrimai rodo, kad maždaug pusė pradinių klasių moksleivių jau turi išmaniuosius telefonus. Vertindama situaciją Lietuvoje, edukologė mano, kad mūsų šalyje išmaniuosius telefonus gali turėti daugiau nei pusė pradinukų.
„Ar vaikas turi išmanųjį telefoną ir kaip dažnai juo naudojasi, pirmiausia priklauso nuo šeimos filosofijos, kaip šeimoje žiūrima į technologijų naudojimą. Tarkime, net jeigu mokytojai turi griežtesnį požiūrį technologijų atžvilgiu, kuris susikerta su tėvų filosofija – tėvai laimi“, – sako edukologė.
Ji taip pat pastebi, kad kuo jaunesnei kartai priklauso vaikas, tuo labiau savaime suprantamas jam atrodo nuolatinis naršymas telefone, o jauniausios kartos atstovus ji vadina technologijų čiabuviais.
Kalbant apie tai, kaip dažnas lindėjimas telefone veikia vaiko fizinę ir psichinę sveikatą, socialinių mokslų daktarė mato daugybę nerimą keliančių ženklų. Tarp didžiausių grėsmių ji išskiria išaugusią nerimo ir depresijos tikimybę, sunkumus susikaupti ir išlaikyti dėmesį, hiperaktyvumą.
Dažnesnis telefonų naudojimas susijęs su didesne rizika patekti į kibernetinių patyčių pinkles, be to, tokie vaikai patiria didesnį nuovargį, sutrinka jų miegas. Todėl edukologė mato būtinybę šeimoje nusibrėžti aiškias naudojimosi išmaniaisiais telefonais ribas.
Tačiau ji pastebi, kad jaunesnių vaikų tėvai lengviau randa sprendimus, kaip apriboti prieigą prie telefono. Kalbėdami apie paauglius, kur kas dažniau atsiduriame situacijose, kuriose abejojame, ar galime iš jų atimti telefoną.
„Pagal pačias naujausias rekomendacijas, telefono turėjimas yra ne teisė, o privilegija. Jei telefonas pradeda trukdyti vaiko pažymiams, socialiniam gyvenimui ir elgesiui, mes ne tik galime, bet ir turėtume riboti prieigą prie telefono. Jei vaikui pradeda nesisekti mokykloje, jam sunku susikaupti, galime įsivesti taisyklę, kad jo privilegija – telefonas – sugrįš tada, kai pagerės pažymiai“, – pavyzdį pateikia A. Landsbergienė.
Taisyklė, kurios verta laikytis – jokio telefono vaiko kambaryje
A. Landsbergienė pažymi, kad tėvai turėtų pasirūpinti ir tuo, kad vaiko naudojimasis telefonu neiššauktų miego sutrikimų. Anot jos, šiandien kyla didelė problema dėl to, nes vaikai iki vėlaus vakaro bendrauja telefonu su draugais ar naršo internete, todėl rytais jiems būna sunku atsikelti, o pamokose jie būna nedarbingi.
A. Landsbergienė prašo tėvų atkreipti dėmesį ir į tai, ar vaikai socialiniuose tinkluose nesidalina netinkama informacija. Jei pastebime, kad socialiniuose tinkluose kurstomos patyčios ar dalinamasi asmenine informacija, kuri pažeidžia vaiko ar jo draugų privatumą politiką, tėvai turi teisę tai sustabdyti.
„Jei matome ženklus, kad vaikui vystosi priklausomybė nuo telefono, jis negali nuo jo atsitraukti, niekur nebeišeina, su niekuo nebendrauja, neturi kitų veiklų ir dėl to nukenčia jo mokslai, tai ta vadinamoji detoksikacija tikrai turėtų ir galėtų būti. Pavyzdžiui, galima pradėti nuo elementarių dalykų – visa šeima šeštadieniais nesinaudoja išmaniaisiais telefonais. Labai svarbu, kad ir tėvai tame dalyvautų. Kartais norime permesti atsakomybę mokyklai ar mokytojui, bet juk didžiausią įtaką vaikams turi tėvai“, – pabrėžia edukologė.
Be to, ji teigia neretai sulaukianti klausimų, kuriam laikui tėvai gali atimti iš vaiko telefoną, ir ar gali tai daryti, jei, pavyzdžiui, vaikas telefoną nusipirko pats, arba gavo jį dovanų iš krikštamotės.
Edukologė primena, kad už nepilnametį vaiką yra atsakingi jo tėvai, todėl jie turi teisę riboti vaiko prieigą prie telefono, nepaisant to, iš kur jis jį gavo. O į telefono apribojimą ji siūlo nežiūrėti drastiškai – užtenka telefoną paimti parai laiko.
Tačiau tėvai, įvesdami naudojimosi telefonu taisykles, turėtų nepamiršti ir savo rodomo pavyzdžio. Anot jos, technologijų apribojimas turėtų būti toks pat savaime suprantamas, kaip ir saldumynų ribojimas – tiek viena, tiek kita neturint saiko yra žalinga.
„Tėvams reikia daugiau drąsos, atsakomybės ir ryžto būti tėvais, o ne visuomet stengtis būti vaiko draugeliu. Tėvai turi prisiimti atsakomybę už augantį žmogų. Vis dėlto, nepamirškime, kad vaikas elgiasi ne taip, kaip mes kalbame, o taip, kaip mes elgiamės. Jei kalbame apie sąmoningą technologijų naudojimą, ir patys jomis naudojamės sąmoningai – vaikas to ir mokosi. Lygiai tas pats su mityba – jei sėdime prie televizoriaus ir kemšame čipsus, tai mūsų vaikas nepasiims morkų ir knygos“, – pabrėžia ji.
Daugiau apie priklausomybes nuo technologijų ir saikingą santykį su jomis bus galima išgirsti „LOGIN 2022“ konferencijoje birželio 2-3 dienomis. Daugiau apie konferenciją ČIA.
