„Žmonės žiūri, skaito nukentėjusių nuo sukčių istorijas ir galvoja – „man taip nenutiks“. Deja, realybė kita, nes atsiranda naujų nukentėjusių. Štai, jaunas vyras suveda kortelės duomenis nepažįstamoje svetainėje ir leidžia sukčiams juos pasisavinti. Studentė SMS žinute gauna nuorodą, prisijungia prie netikros e. bankininkystės ir taip įsileidžia sukčius į savo sąskaitą. Garbaus amžiaus moteris internete susipažįsta su romantišku užsieniečiu, kuris gavęs pervedimą neva tai bilietui į svečius, ima ir pradingsta. Šie žmonės irgi galvojo, kad jiems taip nenutiks”, – pranešime spaudai sako Gintautas Mežetis, „Paysera“ generalinis direktorius.

Pasak G. Mežečio, finansinių sukčių suaktyvėjimas yra globalus reiškinys ir Baltijos šalys čia ne išimtis. Todėl elementarios žinios apie labiausiai šiuo metu paplitusius pinigų viliojimo būdus padės būti budresniais ir tiksliau atpažinti į jūsų pinigus besikėsinančius apgavikus.

„Paysera“ surinko populiariausius sukčiavimo atvejus, su kuriais šiais metais susidūrė bendrovės arba kitų bankų klientai, ir sudarė šių nusikaltimų topą.

Gintautas Mežetis, CEO

Sukčiavimas skelbimų svetainėse

Ką sako nukentėję? „Internete radau skelbimą, pervedžiau avansą, o prekių negavau“

Mastas: dažniausias sukčiavimo būdas (50% atvejų)

Nuostoliai: nuo kelių iki kelių šimtų eurų

Dėvėti drabužiai, puodai, rankinukai, vaikiški vežimėliai, žoliapjovės ir veisliniai naminiai gyvūnai - viskas, kas parduodama skelbimų portaluose, vėliau gali pasirodyti esą sukčių masalai pirkėjams, kurie pervedę pinigus tokiems veikėjams lieka be pinigų ir be pirkinio.

Skelbimų svetainės

Toks sukčiavimas nereikalauja žinių ar technologinio pasiruošimo, todėl tai labiausiai paplitęs apgavystės internete. Nusikaltėlis internete patalpina, pavyzdžiui, vaikiško vežimėlio skelbimą. Gavę jūsų pervestus pinigus, nusikaltėliai dažnai bando laimėti laiko ir toliau palaiko ryšį - siunčia nuotraukas arba kitus netikrus įrodymus, kad neva įdėjo siuntinį į paštomatą. Kai siuntinio negavęs pirkėjas po savaitės ar kelių kreipiasi į teisėsaugą ar finansų įstaigą, sukčiaus pėdos būna ataušusios - skelbimas ištrintas, telefonas išjungtas, o pinigų sąskaitoje nelikę - jie išgryninti arba pervesti į banką užsienyje. Galiausiai paaiškėja, kad pati sąskaita priklauso net ne sukčiui, o asmeniui, kuris prisijungimą prie sąskaitos yra neatsargiai atidavęs arba pardavęs tikrajam aferistui.

G. Mežetis rekomenduoja prieš perkant prekes iš nepažįstamųjų imtis elementaraus atsargumo - jeigu įmanoma, susitikti su pardavėju ir gyvai apžiūrėti pirkinį, jeigu neįmanoma - susisiekti su pardavėju vaizdo skambučiu. Taip pat derėtų kritiškai vertinti dideles nuolaidas. Jeigu skelbimų svetainėje yra įdiegta mokėjimų piniginė, rekomenduojama leisti mokėjimu rūpintis svetainės administratoriui ir vengti tiesioginio pinigų pervedimo į pardavėjo sąskaitą.

Kaip skelbimų portaluose išvengti sukčių?

  • Patikrinkite kitų pirkėjų atsiliepimus apie pardavėją.
  • Jeigu skelbime nurodytas pardavėjo vardas ir pavardė, telefonas ar sąskaitos numeris – guglinkite daugiau informacijos apie pardavėją.
  • Peržiūrėkite pardavėjo profilį socialiniuose tinkluose.
  • Išsiųskite el. laišką pardavėjui, kad įsitikintumėte, jog el. pašto adresas yra aktyvus.
  • Paprašykite pardavėjo daugiau informacijos, teiraukitės dėl prekės grąžinimo ir garantijų.
  • Kritiškai vertinkite pardavėjus, kurie jums nesuteikia tokios informacijos.
  • Nespręskite apie pardavėją vien pagal interneto svetainę, vizualiai patrauklią interneto svetainę galima greitai sukurti.
  • Būkite atsargūs bendraudami su asmenimis/įmonėmis iš ne savo šalies.


Investicinis sukčiavimas

Ką sako nukentėję? “Investavimo svetainė atrodė labai patikima, o vadybininkas telefonu žadėjo didelę grąžą”

Mastas: kas penktas sukčiavimo atvejis (20% atvejų)

Nuostoliai: nuo 500 Eur iki šimtų tūkstančių eurų.

Investicinis sukčiavimas

Gyventojai jaučia, kad jų banko sąskaitoje gulinčias lėšas kramto infliacija, o tuo bando pasinaudoti investavimo brokeriais ar investavimo vadybininkais prisistatantys veikėjai, kurie paprastai žadą didelį investavimo pelną su garantuota grąža.

Įtikinta pabandyti, auka tariamai investavimo platformai perveda pirmuosius 500 ar 1000 Eur. Po savaitės ar kelių sukčiai pakviečia investuotoją į vaizdo skambutį ir fiktyvioje investavimo platformoje pademonstruoja puikiausius investicijos rezultatus.

Užkabintas investuotojas kitą sykį perveda daugiau – 3000 ar 5000 Eur. Tada sukčių žaidimas su auka įsibėgėja. Norėdami išlaikyti pasitikėjimą ir paskatinti investuotoją jaustis saugiai, nusikaltėliai kartais netgi perveda jam kelis šimtus eurų atgal – tariamai tiek investuotojui pavyko uždirbti per vieną savaitę.

Yra pasitaikę atvejų, kai netikrų platformų vadybininkai įgydavo tokį didžiulį pasitikėjimą, kad gyventojas per programėles „TeamViewer“ ar „Anydesk“ sukčiams atiduodavo savo kompiuterio ir banko sąskaitos valdymą vien tam, kad „esant palankioms investavimo aplinkybėms“ sukčiai į investicinę sąskaitą galėtų savarankiškai pervesti daugiau pinigų.

Toks katės ir pelės žaidimas gali trukti mėnesius ar metus, todėl aukai galiausiai suvokus, kad jį mausto, susigrąžinti ilgus mėnesius sukčiams siųstus pinigus tampa beveik neįmanoma.

Kaip atpažinti investicinį sukčių?

  • Atlikite namų darbus: patikrinkite, ar įmonė turi licenciją verstis investavimo paslaugomis.
  • Kreipkitės į centrinį banką pasitikslinti, ar įmonė veikia teisėtai ir ar nesulaukta dėl šios įmonės neadekvačiai daug skundų.
  • Kritiškai vertinkite telefonu ar vaizdo skambučiu su jumis susisiekusių investavimo platformų atstovų pažadus, ypač jeigu šių žmonių niekada nematėte gyvai.
  • Ypač kritiškai vertinkite garantuotos grąžos ar didelio uždarbio pažadus
  • Įmonės, bandančios suvilioti žmones investuoti netikrose platformose, paprastai įsikūrusios kitose šalyse nei investuotojas. Todėl ieškokite informacijos apie šias įmones, kreipkitės į tų šalių centrinius bankus pasitikrinti dėl šių įmonių veiklos teisėtumo.
  • Teiraukitės dėl visų investavimo sąlygų.


Fišingas, smišingas (angl. smishing)

Fišingas


Ką sako nukentėję? „SMS žinute gavau nuorodą iš banko, kad kažkas vyksta mano sąskaitoje ir reikia skubiai prisijungti“

Mastas: nusikaltimų skaičius auga dideliu tempu (15% atvejų)

Nuostoliai: plataus spektro - nuo keliasdešimties iki tūkstančių eurų.

Pastaraisiais metais tarp interneto sukčių išpopuliarėjo nenaujas, tačiau iki šiol rečiau naudotas sukčiavimo būdas. Sukčiai siunčia SMS žinutes, o šiuolaikinės technologijos jiems leidžia nurodyti bet kokį siuntėjo vardą. Taigi, jeigu anksčiau esate gavę SMS žinutę iš savo banko (sakykime, jo pavadinimas yra UAB „Bankas“) ir sukčiai sugeneruoja analogišką siuntėjo vardą (UAB „Bankas“), išmaniajame telefone sukčių žinutė pateks į tą pačią žinučių išklotinę, kurioje buvo tikrojo jūsų banko kažkada siųstas pranešimas.

„SMS siuntėjo pavadinimas lengvai suklastojamas, todėl įtartiną nuorodą gavusiems žmonės reikėtų laikytis elementaraus atsargumo ir apdairumo – neatidarinėti nuorodų, o atidarius - jokiomis aplinkybėmis neįvedinėti prisijungimo duomenų. Jau vien tai, kad neva iš finansų institucijos atsiųstoje žinutėje yra nuoroda į kažkur, kur reikia prisijungti, automatiškai turėtų kelti nepasitikėjimą. Suabejojus, visada galima kreiptis į finansų įstaigą ir pasitikslinti, ar toks laiškas ar SMS buvo siųsti”, – sako G. Mežetis.

Kaip atpažinti fišingą?

  • Jūsų finansų partneris beveik niekada nesiunčia SMS ir e-laiškų su nuorodomis, kuriuose ragintų prisijungti prie e-bankininkystės. Ignoruokite tokią žinutę ir apie ją praneškite savo finansų įstaigai.
  • Jeigu toks SMS atsirado tarp jūsų ankstesnio susirašinėjimo su banku – tai vis tiek gali būti sukčių žinutė, kuriems šiuolaikinės technologijos leidžia suklastoti siuntėjo vardą.
  • Jūsų finansų partneris arba valstybės institucijos (pvz. FNTT) niekada savo iniciatyva niekada neskambina ir neprašo pokalbio metu padiktuoti prisijungimo prie e. bankininkystės duomenų. Padėkite ragelį.
  • Prisijungdami tikrinkite savo banko svetainės adresą, kad adrese nebūtų nereikalingų ženklų, raidžių ar skaičių.
  • Netvirtinkite mokėjimų, kurių patys neinicijavote.


Mokėjimo kortelės duomenų vagystė
Ką sako nukentėję? “Mano kortele kažkas atsiskaitė Londone, nors kortelę turiu prie savęs”.
Mastas: 10% atvejų

Nuostoliai: nuo keliolikos iki kelių šimtų eurų

Kad sužinotų jūsų kortelės duomenis sukčiams nebūtinai reikia vogti iš jūsų pačią kortelę. Kai kuriems sukčiams pačiupinėti kortelės visai nereikia.

Kortelės duomenys

Kortelės numerį, galiojimo datą, CVV kodą galite prarasti atsiskaitydami nepatikimose e. parduotuvėse, kurių pirminis tikslas yra surinkti pirkėjų prisijungimus. Būna atvejų, kad kortelės duomenis pasisavinę asmenys nesiima veiksmų tuojau pat. Gali praeiti pusmetis ar netgi metai, kol pastebėsite, kad jūsų piniginėje esančia kortele kažkas atsiskaito kitoje valstybėje. Dar vienas anksčiau buvęs populiarus būdas sukčiams pasidaryti jūsų kortelės kloną – vadinamasis skimingas, kai mokėjimo kortelės duomenys nuskaitomi nuotoliniu skaitytuvu, nusikaltėlių sumontuotu bankomate ar mokėjimo terminale.

Kaip nuo sukčių apsaugoti kortelės duomenis?

  • Prieš dėdami kortelę į bankomatą, patikrinkite, ar bankomatas neapgadintas ar dalis įrangos ar konstrukcijos nėra kitokios spalvos nei įprasta.
  • Pavyzdžiui, jeigu anga kortelei įdėti anksčiau mirksėdavo, o dabar matote, kad mirksėjimo nėra, tai gali būti ženklas, kad prie bankomato pirštus prikišo sukčiai
  • Jei bankomato klaviatūros mygtukai sunkiai spaudžiasi, tai gali būti požymis, kad galimai ant tikrosios klaviatūros uždėta netikra klaviatūra.
  • Stenkitės naudotis bankomatais, kurie matomose, viešose vietose.
  • Įvesdami PIN kodą, kita ranka uždenkite klaviatūra.
  • Vardan saugumo, pinigus laikykite atskiroje einamojoje sąskaitoje, o kortelę karts nuo karto papildykite prieš planuojamus pirkinius.
  • Jeigu suvedėte kortelės duomenis įtartinoje svetainėje ar kitaip atskleidėte duomenis kitiems asmenims, nedelsiant apie tai praneškite savo finansų įstaigai.


Romantinis sukčiavimas
Ką sako nukentėję? „Internete susipažinau su vyru. Kurį laiką bendravome internetu. Jis paprašė pinigų kelionei pas mane, o kai pervedžiau – pradingo“.
Mastas: ypač populiarėjantis sukčiavimo būdas (5% atvejų)

Nuostoliai: plataus spektro – nuo keliasdešimties iki tūkstančių eurų.

Romantinis sukčiavimas

Taip, romantiniai sukčiai sutinkami ne tik filmuose. Šių nusikaltėlių užmojams sunkiausiai atsispiria vieniši žmonės, o pastaruoju metu daugėja romantinių sukčių apgautų vyresnio amžiaus moterų.

„Tipinė situacija. Jūs ieškote poros ir čia atsiranda išvaizdus, mandagus, lengvai bendraujantis, komplimentų negailintis vyriškis, paprastai iš kitos šalies. Susirašinėjate, susiskambinate, viskas atrodo įprastai. Kol vieną dieną nutinka kokia nors nelaimė ir naujai sutiktasis paprašo skubiai paskolinti pinigų, kuriuos jis greit atiduos. Emociškai tai bene skaudžiausi nusikaltimai, nes nukentėjusieji galiausiai praranda ne tik pinigus, o ir tą, kurį laikė savo draugu ar mylimuoju. Pasitaiko nemažai atvejų, kai nukentėjusieji nenori patikėti, jaučia gėdą ir nepripažįsta patekę į romantinio sukčiavimo pinkles. Kartais finansų įstaigų darbuotojams tenka ilgai įkalbinėti klientus, kad jie šie nustotų pervedinėti pinigus sukčiui”, – pasakoja „Paysera“ vadovas.

Kaip išvengti romantinių sukčių?

  • Jei užmezgėte pažinti internetu, nuodugniai patikrinkite šio žmogaus profilį ir nuotraukas interneto paieškoje.
  • Kritiškai vertinkite didelį „patiktukų“ skaičių po naujojo pažįstamojo nuotraukomis. Šiuos „patiktukus“ galėjo sudėti tas pats žmogus, naudodamasis netikromis anketomis.
  • Internete nesidalinkite pertekline asmenine informacija.
  • Nesiųskite pinigų nepažįstamiesiems, kurių nesate matę gyvai.
  • Papasakokite savo šeimos nariams apie naują pažįstamąjį ir paklauskite jų nuomonės apie situaciją „iš šono“, jei naujas jūsų prašo pervesti pinigų.
  • Netikėkite greita meile internetu.