Komunikacijos asas ir sėkmingos įmonės vadovas: bėda ta, kad dabar visi sako esantys kūrybininkai

Šiandien tūkstančiai įmonių entuziastingai arba iš reikalo, nes visi turi, kuria savo strategiją. Didžioji dalis jas kūrusių vakar, sėkmingai pasidėjo ją į stalčių, užsidėjo varnelę, kad irgi turi, patikino save, kad ne veltui išleido pinigus jos kūrimui ir dirba toliau, kaip dirbę. Vieniems pritrūksta noro ją įgyvendinti, nes viskas kaip ir gražu, bet pernelyg sudėtinga, kiti neturi laiko, dar kiti – pinigų. Yra įmonių, kurios strategijas kuria kasmet, ar kas kelis metus. Yra tokių įmonių vadovų, kurie neatskiria strategijos nuo taktikos. O yra tokių, kurie net neatpažino, kad čia strategija, bet ja vadovaujasi nuo pradžių ir šluojasi milijoninius pelnus.

„Šiais laikais viskas yra kūryba, strategija, įžvalgos. Tokios labiausiai nuvalkiotos sąvokos. Dabar visi sako esantys kūrybininkai. Norėdami atsiriboti nuo visų kūrybos, sakome, kad mes esame ne kūrybinė agentūra, o mes kuriame istorijas, esame jų pasakotojai. Tos istorijos įtraukia, paveikia emociškai, galiausiai padeda parduoti“, – sako Rimantas Stanevičius, agentūros „Milk“, prieš kelias dienas gavusios eilinį apdovanojimą savo veiklos įvertinime, kūrybos vadovas.

Pasak R. Stanevičiaus, tam, kad istorijas pasakoti, reikia pagrindo, vertybinės ir įkvepiančios krypties, aiškių tikslų ir ambicijų: „Jeigu įmonė tai turi, tada lengva kurti istorijas. Jeigu kryptis pati iš savęs nuobodi, tuomet dirbti nėra paprasta“.

Taktika – tai ne strategija

„Blogiausia, kai mes taktiką vadiname strategija. Kaip išsisukti iš situacijos ir ką daryti, kad nuliptų nuo galvos, tarkime, žiniasklaida, tai nėra jokia strategija. Viskas, ką gali padaryti šiandien reaguojant į įvykius yra taktika, o kryptis, ko mes siekiame iš esmės yra strategija. Kai yra sugalvojami kažkokie veiksmai, tai jie nėra strategija, tai yra taktiniai sprendimai", – paaiškina R. Stankevičius, duodamas kaip pavyzdį galvos skausmą: nuo galvos skausmo vaistų išgėrei, bet to auglio tai niekaip neįtakoja, kuris sukelia tą galvos skausmą.

Strategijoje, pasak kūrybos vadovo, turi būti nuoseklumas, o ne greiti veiksmai, ar juolab atliekami besimėtant. Veiksmai gali būti greiti ir strategijoje, bet tai ne tas pats, nes vienu atveju šviečia šiaurinė žvaigždė, kuri tave veda, kitu atveju ne.

Strategija neturi turėti galiojimo datos

„Strategija negali būti kuriama metams, dviem ar dešimčiai, nebent po tam tikro laiko ji bus pilnai įvykdyta ir kas nors kardinaliai pasikeis ir tas tikslas nebebus iš esmės reikalingas“, – paaiškina R. Stanevičius.

Paklausus, o kiek jiems paties laiko reikia sukurti įmonės strategiją, kūrybos vadovas sako, kad reikia tiek, kad pažinti tą prekės ženklą, perprasti kompanijos vertybes, įsigilinti, kas tai iš esmės per kompanija, kokie čia dirba žmonės, kokios jų vertybės.

„Mes, gaudami užduotį sukurti strategiją, bandome ją nesukurti iš naujo, o identifikuoti, išgryninti ir atpažinti strategijos užuomazgas, intencijas, tendencijas ir vertybinę kryptį, kuri jau yra, nes jei sukursi ir primesi savąją, tai įmonei bus labai sunku ja naudotis. Būna, kad įmonė ją turi, bet nesupranta, kad turi. Tai mes iš pradžių bandome pakenkti – bandome nieko nekeisti, bet pažiūrėti, kas yra ir kaip visa tai paversti stiprybe, nors gal tai yra įmonės silpna vieta“, – teigia R. Stanevičius.

Ilgamečių gerų strategijų pavyzdžiai – „Ikea“, „Tele2“, „Nike”

Paklausus, kurios kompanijos turi pavyzdines strategijas, R. Stanevičius sako, kad iš esmės strategijas, geros jos buvo ar ne, galime vertinti ne po vienerių metų, bet po keliolikos ar keliasdešimties metų: „Šiandien galime vertinti nuoseklias „Tele2“ ar „Ikea“ strategijas, kurios daugiau yra filosofijos, kurių laikomasi nuo pat gyvavimo pradžios. Pavyzdžiui, „Ikea“ – kuo didesniam žmonių kiekiui padaryti prieinamą gerą dizainą. Kiek metų tai strategijai? Kelios dešimtys ir nesvarbu, kaip keičiasi rinka ir ar tavo rinka yra viena šalis, ar visas pasaulis. Vertybė ir intencija galioja iki šiol. Keičiasi tik priemonės, kaip galima pasiekti tikslą, prie jo priartėti, bet jis išlieka tas pats“.

Iš komunikacijos pusės, kūrybos vadovas išskiria „Nike“ veiklos nuoseklumą, kuri turi savo vertybes ir matosi, apie ką jų strategija, tai yra apie sugrąžinimą savivertės moters, kai šių laikų media iškreipia vaizdą, primesdama savo grožio standartus. Kitu atveju filosofija: „Just do it“, kuri yra labai aiški ir žinant, ką ji reiškia, gali daug suprasti. Daug apie įmonę pasako, kad patys darbuotojai, neraginami, neprašomi savo komunikacijos skyriaus ar agentūros, ne tik kalba apie vertybes, bet ir jas propaguoja. Tad turinčias aiškią kryptį, savo ideologiją įmones jos konkurentams sunku pajudinti iš savo vietos, tokie prekiniai ženklai ir sunkiai susilaukia blogo atkirčio, jei garsiai išreiškia savo nuomonę vienais ar kitais šiandien pasaulyje svarbiais klausimais.

Strategija – ne apie skambius pavadinimus

Dar vienas svarbus dalykas, pasak kūrybos vadovo, kad galima suvokti ir identifikuoti savo strategiją nuo pat pradžios, o ne pirmiausiai pradėti nuo popierių ir tik tada žengti pirmą žingsnį: „Tai yra kairiojo dominuojančio šiais laikas pusrutulio simptomas, kur reikia labai logiškai, aiškiai apgalvoti, kad galėtumei pajudėti iš vietos. Man labiau patinka rytiečiai, kinai, kurie sakydavo, kad ne strategijas ar tiltų brėžinius reikia daryti, o paskui matyti, kad nėra iš kur metalo nusipirkti tam tiltui, o žengti žingsnį ant vieno akmenuko ir koja ieškoti, kur yra kitas akmenukas, kad galėtumei padėti kitą koją, ir taip po truputėlį pereisi, o ne ilgai svarstyti ir vėliau susivokti, kad tavo planas pastatyti tiltą neįgyvendinimas šiose ekonominėse sąlygose.“

R. Stanevičius, kuris šia tema skaitys pranešimą ir šių metų „Login“ konferencijoje, kviečia nustoti iš esmės strategijos ieškoti dokumentuose, prezentacijose, skaidrėse, kažkokiuose modeliuose ir skambiuose pavadinimuose, kurie su realiu įgyvendinimu gali neturėti nieko bendro: „Ieškokime strategijos žmonių galvose, širdyse, bendroje kultūroje, kurią mes kuriame. Mes galime net neturėti išrašytos strategijos, bet turėti labai aiškią degančią, prometėjišką idėją ir jau pradėję pūsti tą ugnį žmonėms, suprasti, kad tai ir yra strategija – kad visi galėtų ateiti ir pasišildyti prie tos ugnies ir visomis įmanomomis priemonėmis siekti šio tikslo“.

Pasiteisino strategija – meilė tam, ką darai

Vienas iš įmonių pavyzdžių, kaip galima tapti mylimiausiais, pirmaujančiais ir dažniausiai perkamais iš lietuviškų alaus prekės ženklų yra „Volfas Engelman“, kurių strategija labai paprasta – meilė tam, ką darai. Šiai 260 darbuotojų įmonei vadovaujantis Marius Horbačauskas yra diplomuotas alaus somelje, pats vedantis ekskursijas, degustacijas ir seminarus, prieš ketverius metus baigęs Miuncheno alaus akademiją.

Įmonės vadovas sako, kad labai svarbu ne tik gauti grįžtamąjį ryšį iš kliento, bet gyventi tuo, ką darai: „Labai greitai pasijunta, jeigu prekinis ženklas dirbtinai sukurtas ar pritemptas. Mes patys turėjome tokių produktų, kuriais ne iki galo tikėjome, širdies ir dėmesio kiek reikia neskyrėme, tai jie ir nepasiteisino. O tuomet, kai išgalvojame kiekvieną detalę, išdiskutuojame, skiriame tam visą savo laiką ir mintis, matome visai kitus rezultatus“.

Sėkmė neateina spragtelėjus pirštais

„Vokietijoje turime partnerius, kurių produkcija prekiaujame Lietuvoje, tai jie kasmet vis paklausia mūsų, kokie buvo metai. Atsakau, kad geriausi nuo 1853-ųjų. Tai sako, kad juk ir pernai tą patį sakiau. Atsakau, kad žinau, nes taip ir yra. Mūsų įmonė nuo pradžių išaugo tris kartus, pelnas padidėjo 15 kartų, 26 vietoje praeitais metais buvome pagal vertingiausias įmones Lietuvoje. Taip pat, remiantis tyrimu, „Volfas Engelman“ konkurentus lenkia ir pagal reguliarių pirkėjų dalį bei tokius kriterijus kaip vartotojų lojalumas ar pasiryžimas už produktus mokėti aukštesnę kainą. Šie duomenys mums labai daug sako, o dar daugiau reiškia“, – patikina įmonės vadovas.

Pasak M. Horbačausko, sėkmė pati neateina, ji neįvyksta pirštų spragtelėjimu ar kažkokiu kitu stebuklingu būdu. Tam reikalingas ilgametis įdirbis, nuoseklus dėmesys produktų kokybei bei išskirtinumui. Sėkmė susideda iš detalių, akcentų, kurie visi yra labai svarbūs, ar tai būtų komunikacija, ar produkto kokybė, ar dizainas. Jeigu kažkurioje vietoje ką nors ne taip padarai, sėkmė prapuola.

Vadovas sako, kad tapimas patiems mylimiausiems savo segmente jiems buvo staigmena: „Nesitikėjome, apie tai negalvojome ir kai pradėjome dirbti tokio tikslo sau nekėlėme. O kada taip įvyko ir patys pradėjome gilintis, kodėl taip yra, kokios to priežastys. Supratome labai aiškiai, kad kuo daugiau žmonės deda širdies į tai, ką daro, tuomet ir rezultatai geresni: darbuotojas negali blogai elgtis, prastai gaminti, negali nekokybiško dizaino išleisti, nes pats tuo prekiniu ženklu gyvena“.

Anot M Horbačausko, jeigu myli savo darbuotojus, tai jie myli tai, ką daro perduodami savo meilę pirkėjams per produktus. Pirkėjai visa tai jaučia ir ta meilė sugrįžta atgal. Tad reikia įdėti ne tik darbo, bet visų svarbiausia – širdies. Be jos nieko nebus. „Viskas prasideda nuo meilės tam, ką darai. Tokia yra mūsų sėkmės formulė“, – sako vienuolika metų įmonei vadovaujantis M. Horbačauskas, šių metų „Login“ konferencijoje taip pat besidalinsiantis patirtimi ir sėkmės istorija.

Darbuotojai savo augintinius šaukia prekės ženklo vardais

„Mano, kaip vadovo, pagrindinė užduotis yra sukurti tokią aplinką, kad čia dirbantys žmonės geriausiai atsiskleistų. Tai tampriai susiję su mūsų verslo filosofija ir požiūriu į savo darbuotojus. Gerai besijausdami sukuriame gerą produktą, skleidžiame pozityvą, gerą emociją ir energiją, kuri matosi visame mūsų darbe. Tai reiškia, kad rezultatai būna geriausi“, – paprastai paaiškina M. Horbačauskas, pridurdamas, kad įmonėje dirba daug ilgamečių darbuotojų, o darbo vidurkis yra dešimt metų.

Paklausus, kaip motyvuoja įmonės darbuotojus, jos vadovas sako, kad įmonėje gyvuoja nemažai ilgalaikių, kasmetinių tradicijų, viena iš jų – darbuotojai, vykdami į egzotines šalis, vežasi produkciją ir ypatingose vietose ją fotografuoja: „Kai paskelbėme tokį konkursą, nuotraukų ir įspūdžių buvo tikrai daug. Kur tik nebuvo nuvykęs mūsų prekės ženklas – nuo Tailando iki prarastojo inkų miesto Maču Pikču (Peru). Įspūdingų kolegų nuotraukų turime begales“.

M. Horbačauskas pasakoja apie dar vieną mėgstamą įmonės temą – darbuotojų augintinius: „Pasirodo, kad vienas darbuotojų turi katinėlį vardų Volfas, yra šuniukas, vardu Ipa. Akivaizdu, kad niekas savo numylėtinių nemielais vardais nevadina. Tokie maži dalykai taip pat parodo tam tikrą lojalumą, požiūrį ir meilę savo darbui ar prekiniam ženklui. Tad tų detalių yra išties labai daug, bet visa tai susiveda į tai, kad jei atiduoti širdį į tai, ką darai – ilgainiui aplanko sėkmė. O sėkmė prasideda nuo žmonių, kurie tą prekinį ženklą kuria. Žmonės čia gerai jaučiasi ir tą savo gerą jausmą atiduoda“.

„LOGIN“ konferencija, kuriose dalyvaus abu pašnekovai, yra reiškinys, sutraukiantis inovatyviai mąstačius, norinčius tobulėti, žingeidžius, ieškančius naujų idėjų ir pažinčių žmones. Konferencija vyks birželio 2–3 dienomis „Litexpo“ parodų ir konferencijų centre, daugiau sužinoti galite ČIA.