Dar iš prezidentės Dalios Grybauskaitės už filantropinę veiklą gavęs ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“ riterio kryžių, T. Vizgirda nesustoja – jo dėka ne tik įgyvendinama nemažai svarbių ir naudingų Lietuvai projektų, pritraukiamos investicijos iš Jungtinių Amerikos Valstijų, bet ir neseniai įvyko vienas įspūdingiausių, į istoriją įėjusių reginių – Lietuvos vėliava buvo išskraidinta į rekordinį 590 km aukštį kosmose.
Tadai, jūsų veiklos išties įspūdingos: buvote „AirBaltic“ viceprezidentas, 12 kadencijų vadovaujate Amerikos verslo rūmų valdybai, esate kitų svarbių šalies valdybų narys, šiandien dirbate su įspūdinga, aukščiausio kalibro asmenybe J. Isaaccmanu. Įkvepianti lyderystė. Šia tema skaitysite ir pranešimą šių metų „Login“ konferencijoje. Ką akcentuosite?
Pagrindinė pranešimo mintis, kuria ir pats gyvenime vadovaujuosi ir vienareikšmiškai tikiu yra ta, kad nėra nieko neįmanomo ir tai nėra teorija. Šiandien tai galime matyti gyvais, praktiniais pavyzdžiais. Kad visi kartu, pasitelkę skirtingas savo turimas žinias, įgūdžius, gebėjimus, galime pasiekti tikrai labai daug. Manęs žmonės vis klausinėja apie Lietuvos vėliavą, neseniai pabuvojusią kosmose, kurios nuvykimą ir išskleidimą ten suorganizavome. Visi klausia vieno – kaip mums tai pavyko? Jeigu prieš dvejus metus manęs kas būtų paklausęs apie galimą tokį reiškinį ir ar mes tai galėtume padaryti, tai ir aš iš pradžių turbūt būčiau pasitikslinęs, apie ką čia jūs kalbate? Bet sugrįžus namo pagalvočiau, o kodėl gi ne, kodėl nebandyti? Todėl šiandien Lietuvos vėliava, viena iš vos kelių pasaulio vėliavų, ten jau pabuvojo realiai. Tai yra mūsų šalies istorinės akimirkos, kuriomis galime pelnytai didžiuotis, kurios niekada nebus pamirštos ir įeis į kosmoso istoriją.
Tad viską įmanoma padaryti, jeigu turi noro, užsidegimo, tikėjimo, ryžto ir, aišku, gebėjimų. Noriu įkvėpti žmones suprasti, kad jeigu mes kiekvienas galime padaryti mažą stebuklą, reikia suprasti, kas įvyksta ir kokio dydžio stebuklą galime padaryti, jei sueiname visi kartu ir sudedame visas įmanomas savo kompetencijas, geriausią potencialą ir pastangas. Yra dar daug ką nuveikti šiame pasaulyje ir visi kartu mes tai galime. Situacija Ukrainoje tai dar kartą įrodė. Anksčiau mes nebuvome iš tų, kurie aktyviai aukotų savo laiką, energiją, pinigus dėl kitų. Šiandien yra priešingai ir aš labai didžiuojuosi, kad mūsų Lietuvos žmonės tiek daug prisideda prie pagalbos šiai šaliai. Tai yra neįtikėtini dalykai. Ir nors mums kartais atrodo, kad tai, ką darome savarankiškai, galbūt yra per maži dalykai, bet, patikėkite, darydami šiuos mažus žingsnius, mes tampame labai dideli, kai visus juos sudedame į vieną krūvą.
Kokias pagrindines savybes, jūsų manymu, turi turėti šiandien dienos lyderis?
Viena pagrindinių savybių yra pasitikėti kitais, būti tolerantišku, nebijoti komunikuoti, kaip ir nebijoti sveikos, pagrįstos kritikos, kuri, mano nuomone, tikrai labai reikalinga savęs pamatymui bei įvertinimui iš šono. Daug kas bijo kritikos, bet vadovai ją turi priimti, nes negalima į nieką nekreipiant dėmesio eiti ir daryti tai, kas jam pačiam atrodo teisinga. Jeigu esi vadovas, tai dar nereiškia, kad esi visada teisus ir jo sprendimai turi būti solo. Visi pasiūlymai, idėjos turi būti išgirstos ir ateiti iš geriausiai tą sritį išmanančių specialistų. Tik tada lyderis turėtų padaryti galutinį sprendimą. Vidinė komunikacija, manau, yra viena svarbiausių savybių. Vadovas netaps lyderiu, jei skubės priimti sprendimus. Kai spaudžia laikas, ne visada gerą jį galima priimti. Reikia labai apgalvoti, o ne tiesiog greitai nuspręsti, kaip tuo metu atrodo geriausia. Aišku, lyderis turi imtis atsakomybės, bet tai savaime suprantama, kad turi atsakyti už sprendimus, kuriuos padarai.
Esate Amerikos lietuvis. Kokius ryškiausius skirtumus tarp vadovų lyderių matote ten ir čia?
Manau, kad Lietuvos lyderių pasaulėžiūra dažniausiai yra stipresnė nei Amerikos. Aišku, tie kurie dirba aukščiausio lygio versle, jo viršūnėse, turi pasaulinį mąstymą, supranta, kad šalių kultūros, verslo metodikos jose gerokai skiriasi. Bet yra labai daug amerikiečių, kurie galvoja, kad jų šalies verslo kultūra yra ta, kurią reikia puoselėti kaip pagrindinę ir kad kiti turi prie jos prisitaikyti. Tai neteisinga. Tikri lyderiai, rimti investuotojai supranta, kad kai darai verslą ir nori jį plėsti kitose šalyse, turi suvokti, kad šalys ir jose taikomi verslo modeliai yra skirtingi ir kad nereikia primesti savos verslo kultūros, nes ji gali ne tik neatvesti į niekur, bet ir į visišką fiasko. Būtina rasti balansą, sąlyčio tašką, bandyti kiek įmanoma jį sušvelninti, o pati verslo kultūra turi išsilaikyti tos šalies, kurioje norima vystyti verslą.
Esate dirbęs vadovu ne vienoje rimtoje kompanijoje. Koks esate vadovas?
Turbūt ne manęs reiktų klausti, o komandos, galiu tik pasakyti, kaip aš galvoju. Manau, kad komunikacija, tolerantiškumas, pasitikėjimas kitais yra tos savybės, kurias turiu. Pasitikėjimas turi būti ir aš jį duodu darbuotojui nuo pirmos jo darbo dienos, nesvarbu, kad tai yra bandomasis laikotarpis. Pas mane nėra taip, kad reikia užsidirbti pasitikėjimą – jis ateina su mano parašu, o toliau reikia jį auginti. Pasitikėjimas grįžta su kaupu ir labai gera visiems dirbti sveikoje aplinkoje, kurioje vieni kitais pasitikima. Jeigu pasitikėjimą sugadini ar jo nelieka, tada galima dar kartą duoti progą jį užsidirbti, bet susigrąžinti nėra taip paprasta.
O ką manote apie tarp vadovų neretai pasitaikantį pernelyg didelį pasitikėjimą savimi?
Mano manymu, tai yra didelė klaida. Svarbu, mokytis iš klaidų, jei jau jų padarai. Bet jei nesimokai ir darai toliau, tai jau reikia eiti pažiūrėti į veidrodį (juokiasi).
Klausimas iš kitos pusės, koks esate pavaldinys savo vadovams? Kokios jūsų savybės, kaip manote, nulemia darbines pozicijas?
Vien tik turėdamas progą šiandien vadovauti daugiau nei 280 stiprių žmonių komandai, manau, kad esu labai geras pavaldinys savo vadovui. Juk tai komandos nuopelnas ir jie padaro, kad toks būčiau. Kai paklausiau kažkada savo dabartinio vadovo Jaredo, ką turiu geriau padaryti Lietuvoje, ko jis tikisi, tai atsakė, kad tęsčiau tai, ką darau iki šiol, nes Lietuva yra ne tik vienintelė mūsų atstovybė Europoje, bet ir ta, kuri taip sparčiai besiplėsdama bei turėdama daug iššūkių, nekelia papildomo streso. Jeigu nėra problemų ir negirdi savo vardo per dažnai aukščiausio lygio vadovų pasitarimuose, o girdi savo vardą tik ten, kad yra vienas ar kitas naujas projektas, ties kuriuo verta padirbėti visiems, tai yra geras ženklas.
Kaip susipažinote su savo vadovu?
Prieš daugiau nei penkerius metus vienas iš Jaredo įmonės padalinių vadovų paskambino ir paklausė, ar žinau tokią bendrovę. Nežinojau. Pasakė, kad nori plėstis ir ieško ne tik žmonių, kurie prisijungtų, bet ir vietos padaliniui Europoje. Aišku, kad iškart pasiūliau Lietuvą, kaip puikią vietą atstovybei. Paklausė, ar nenorėčiau padirbėti kartu ir padėti pritraukti šią investiciją į Lietuvą. Atsakiau, kad tikrai galiu ir noriu prisidėti. Jau visai netrukus nuosavu Jaredo lėktuvu į Lietuvą atskrido dešimt svarbiausių kompanijos žmonių. Tada ir susitikome. Jis man patiko iškart, supratau, kad jis visiškai kitoks – mačiau neįtikėtiną lyderystę be miligramo arogancijos. Man tai imponavo. Visi kartu Vilniuje praleidome kelias dienas, jaučiausi su Jaredu ir jo komanda kaip šeimoje, lyg būtume geri draugai, nors juk net nepažinojau tų žmonių.
Kai parodžiau darbotvarkę, jis buvo maloniai nustebintas, kad susitiksime su tuometinės prezidentės Dalios Grybauskaitės pagrindiniais patarėjais, pati šalies vadovė negalėjo pasimatyti. Susitikome su Vilniaus meru, vaizdas iš savivaldybės, iš kurios atsiveria nuostabi panorama, jį išties labai sužavėjo. Buvome susitikę su „Investuok Lietuvoje“ ir daugeliu kitų. Komandai buvo pristatyta visa mokestinė šalies politika, darbo rinka be jokių išvedžiojimų. Jaredui viskas nuoširdžiai patiko, nieko jis neišsigando. Dar Lietuvoje būdamas pasakė, kad nenori net žiūrėti į kitas šalis, o dirbti tik čia. Tai buvo lyg dėjimas į krepšinį iš viršaus (juokiasi). Paklausiau, kodėl. Atsakė, todėl, kad parodžiau tikrą Lietuvą be pagražinimų ir tai jiems tiko. Tuomet paklausė, ar noriu būti projekto vadovu. Taip tapau vadovu iš pradžių su 40 žmonių komanda. Šiandien mūsų 280, neužilgo būsime 350. Tad plečiamės tikrai labai stipriai.
Ką iš esmės reiškia dirbti tokiam žmogui, kaip Jaredas?
Dirbti su juo yra fantastiška. Kalbėdamas apie tai, kas yra geras vadovas, nežiūriu į save, o žiūriu į Jaredą. Labai gera dirbti su tokiu vadovu, kuris turi visas tas savybes, kurias pasakiau, kuris supranta ir turi pasaulinį mąstymą dėl kultūrų skirtumų, yra tolerantiškas, jo komunikacija labai gera. Viena iš geriausių jo savybių ir būtinų vadovui – kūrybiškumas. Komandoje dirba labai daug nuolatinių žmonių, nemažai dirbančių nuo pat pradžių. Tai rodo įmonės darbuotojų lojalumą jam. Kita savybė – šeimyniškumas. Visi darbuotojai jam yra šeima. Į ofiso atidarymą Lietuvoje jis atskrido su savo tėvais, žmona. Tai rodo, kad ne tik šeima jam labai svarbi, bet ir jie patys taip pat elgiasi su kitais. Jų širdys yra kosmoso dydžio. Malonu dirbti, kai nebijai savo vadovui pasakyti, su kokiais iššūkiai susiduri, nes tai tas pats kaip pasitarti su savo šeimos nariu: nori būti atviras, nieko neslėpti, nes tavimi visiškai pasitikima. Vienintelė mano problema, dirbant su juo, kad jis yra 3–4, o gal net visus dešimt žingsnių priekyje (juokiasi). Kartais tenka rimtai vytis ir tai yra rimtas iššūkis, nes kai pradeda dėstyti savo ateities viziją, tai supranti, kokio lygio žmogus tai yra.
Unikalų verslo modelį, kurį mes matome šiandien, jis sukūrė lipdydamas kiekvieną jo detalę pats. Kai atėjau į įmonę, joje dirbo keturi šimtai žmonių visame pasaulyje. Šiandien dirba daugiau nei 2,5 tūkstančio. Taip yra ne dėl to, kad mes tik samdome darbuotojus, kad jų būtų kuo daugiau. Mes sparčiai plečiamės ir į kitas sritis, toje pačioje ekosistemoje. Jerodas nebijo kurti, visuomet turi viziją, neturi baimės. Na, jis juk į kosmosą skrido, tai akivaizdu, kad baimės neturi (juokiasi).
Kiek toli jūs galite eiti dėl savo svajonės? Ar išdrįstumėte paskambinti didžiausiam savo autoritetui ir pasisiūlyti dirbti jam ar tiesiog pasikalbėti, paklausti patarimo?
Šioje vietoje aš esu tikrai labai drąsus, bet galiu drąsiai sakyti, kad neturiu svajonių, nes aš gyvenu svajonėje. Viską, ką esu padaręs iki šiol, tai yra mano buvusios svajonės. Ar aš paskambinčiau Elonui Muskui, kad noriu irgi skristi į kosmosą? Man nereikia, aš galiu pasukti tiesiai Jaredui (juokiasi). O gal geriau palauksiu, kai visas įmonės laivas į kosmosą pakils, nes panašu, kad taip gali būti irgi (juokiasi).
Kas yra jūsų šiandieninis autoritetas be savo vadovo?
Mano šeima yra mano pagrindinis autoritetas. Negaliu išskirti žmonos ar mamos, visa šeima bendrai yra mano autoritetas. Jeigu kalbėtume apie žmones, su kuriais norėčiau susitikti, tai vienas iš jų būtų Steve'as Jobs'as, su kuriuo šiame gyvenime jau pasimatyti nebepavyks. Tai žmogus, kuris darė stebuklus. Su juo galiu lyginti minėtą Eloną Muską, su kuriuo tikrai labai norėčiau pabendrauti. Bet reikia suprasti, kad susitikus su tokio kalibro žmonėmis, tu ir pats turi turėti ką pasakyti. Negali pokalbis vykti į vieną pusę. Aš ir pats nenorėčiau pietauti su žmogumi, kuris tik man klausimus užduoda, norėčiau ir aš užduoti. Aš įsivaizduoju, kaip tokiam žmogui, kaip E. Muskas, turėtų būtų neįdomu paprasti žmonės ir kaip iš tikrųjų sunku rasti žmogų, kuris keltų nuostabą ir būtų įdomu bendrauti. Galvoju, kad gal nenorėčiau tokio gyvenimo, nors, aišku, gal ir nieko būti turtingiausiu žmogumi pasaulyje (juokiasi). Bet iš tiesų, kai stebi jo mąstymą, viziją, kaip toli jis mato gyvenimą į priekį, kiek yra jo planuose, kiek jis jau davė šiam pasauliui, tai yra dar vienas kosmosas. E. Muskas „SpaceX“ sukūrė prieš dvidešimt metų ir kai kitiems sakė, kai perims iš „Nasos“ programą ar kad žmones skraidins į kosmosą, tai tikrai visi galvojo, kad jo fantazija beribė. Ir žiūrėkime, kas vyksta šiandien. Tai nėra vien tik apie kosmosą, mes kalbame apie „Tesla“, „Twitter“, saulės baterijas, robotiką ir panašiai. Taip pat, būtų įdomu susitikti su Popiežiumi, buvusiu JAV prezidentu Baracku Obama. Su dabartiniu Joe Bidenu jau susitikau, bet įtariu, kad su Obama turėtų būtų kiek kitaip: jo lyderystė, charizma ir drąsa man tikrai daro didelį įspūdį.
Kiek domitės naujausiomis technologijomis, jų tendencijomis, jeigu tai nėra tiesiogiai susiję su jūsų darbu?
Oi, aš esu visiškai išprotėjęs! Esu „Apple“ ne gerbėjas, o fanatikas. Mano visi prietaisai yra „Apple“. Šie produktai nuo jų techninių savybių iki dizaino yra kažkas tokio. Naujausios technologijos ir kosmoso sritis visuomet buvo artimos. Mano mama dirbo su naikintuvais – buvo dirbtinio intelekto programuotoja, mano patėvis dirbo tarptautinėje kosmoso stotyje inžinieriumi. Nuo mažens tuo labai žavėjausi, kaip ir pačia aviacija. Tad ta dirva tikrai buvo, kad šiandien būčiau technologijų fanatikas (juokiasi).
Kaip atrodo jūsų darbo diena?
Nemėgstu kamščių, tad į darbą atvykstu labai anksti. Mėgstu dieną pradėti nuo balto lapo, tad tais ankstyvais rytais, kai nieko aplink nėra, sutvarkau visus reikalus, kurie buvo likę nuo vakar. Tuomet sulaukus kolegų, su pagrindiniais vadovais susitinkame neformaliai, prie kavos puodelių, pakalbame apie visus įvykius, kurie įvyko vakare, nes dirbant taip glaudžiai su JAV, daug naujienų būna iš vakaro. Vėliau prasideda tiksliniai pasitarimai, posėdžiai. Tuomet kartu su kolektyvu pietaujame. Dvi dienas per savaitę užsisakome maistą į ofisą, labai dažnai iš socialinio projekto „Mano guru“, kur mums labai patinka. Jei būna labai skanu, bendraujam kiek mažiau (juokiasi). Vėliau tęsiasi susirinkimai ir darbai. Tuomet 14.30–15 val. išvykstu į savo namus Vilniaus rajone, vėlgi, tam, kad nepakliūti į kamščius. Tada prasideda darbas su Amerika iki 16–19 val. vakaro.
Kokios Jūsų profesinės ambicijos?
Mano esminė ambicija, kad toliau sėkmingai vystytumėmės, kad mano komanda toliau augtų, kad padėtų augti ir man pačiam. Profesinis augimas, neabejoju, vyksta iki pensijos, tad dar turiu laiko (juokiasi). Esu tikras, kad jeigu neaugi savo darbe, reikia keisti darbą, nes lieka tik atlyginimas, o tai – nuobodus reikalas. Negalvoju apie darbo keitimą, čia jaučiuosi labai gerai, kasdien augu. Turėdamas tokį vadovą ir pats gyvenu keliais žingsniais į priekį, o tai, patikėkite, tikrai labai įdomu!
Dėkinga už pokalbį.
