Draudimo bendrovės pastebi, jog viena iš dažniausiai minimu eismo įvykių priežasčių yra nuovargis. Pasak „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovo Artūro Juodeikio, gana dažnai vairuotojai, nurodydami eismo įvykio aplinkybes mini, jog jis nutiko vairuotojui užmigus ar užsnūdus. Ypač tokio pobūdžio nelaimės būdingos naktimis ar paryčiais įvykusiems eismo įvykiams, kai pažeidžiamas vairuotojo miego režimas.

„Nemažai eismo įvykių nutinka dėl atidumo stokos, bendro nuovargio, sudėtingos darbo savaitės. Žinoma, įtakos gali turėti asmeninės priežastys – blogas miegas, ligos, įtemptas darbo grafikas. Nuovargis ar miego trūkumas yra vienas iš itin svarbių aspektų, siekiant užtikrinti kokybišką ir atidų vairavimą kelyje“, – kalbėjo A. Juodeikis.

Pasak „Lietuvos draudimo“ atstovo, norint išvengti tokio pobūdžio eismo įvykių, vertėtų laikytis kelių taisyklių.

„Visų pirma vairuotojai turėtų pasistengti keliauti tik šviesiu paros metu ir vengti naktinių kelionių. Per parą nuvažiuojamas atstumas neturėtų viršyti 800-1000 kilometrų. Žinoma, būtina į tokią kelionę įtraukti bent trumpus techninius sustojimus – užsukti į parduotuvę, degalinę ar tiesiog sustoti aikštelėje ir trumpai pasivaikščioti. Taip pat svarbus yra vanduo – vairuotojai turėtų jo gerti kuo daugiau“, – kalbėjo „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovas.

Pirmasis pavasario rytas Vilniuje
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

A. Juodeikis priduria, kad į ilgesnes keliones vertėtų vykti pailsėjus, sveikiems, nevartoti vaistų ar arbatų, kurios sukelia mieguistumą, apatiją, mažina dėmesingumą. Jis taip pat pastebi, kad labai naudinga tai, jog modernios transporto priemonės jau turi veido nuskaitymo sistemas. Jos informuoja vairuotojus, kai yra būtinas poilsis ar net privalomas sustojimas dėl išskaičiuotos tikimybės, jog vairuotojas tuoj užmigs arba nėra dėmesingas kelyje vykstančiam eismui.

Vairavimas nemiegojus 18 valandų prilygsta vairavimui išgėrus alkoholio

Nemažiau svarbu ir tai, kas vyksta su žmogaus organizmu, kuomet jis vairuoja pavargęs arba tamsiu paros metu, kuomet dėmesį tampa išlaikyti sunku. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto, Palangos klinikos, atliekančios miego sutrikimų tyrimus, medicinos gydytojo dr. Audriaus Alonderio, kitose šalyse atliktų tyrimų duomenys rodo, jog jei vairuotojas yra nemiegojęs daugiau nei 18 valandų, jo vairavimas prilygsta vairavimui išgėrus alkoholio ir turint maksimaliai leistiną alkoholio kiekį kraujyje, o jei nemiegotas periodas yra didesnis nei 24 valandos, tai vairuojama, kaip dvigubai viršijus leistiną alkoholio kiekio normą kraujyje.

„Dar pavojingesnė yra net ir mažų alkoholio dozių ir mieguistumo kombinacija, kuri ženkliai blogina situaciją didindama neigiamą alkoholio įtaką vairavimui. Tai gana įtikinantis įrodymas, kad vairavimas pervargus ir neišsimiegojus yra tikrai labai pavojingas. Taigi, jei jau jaučiamės pervargę arba mieguisti, geriau atidėkime kelionę ir sėskime už vairo tik pailsėję ir žvalūs“, – kalbėjo A. Alonderis.

Gydytojas pastebi, kad jam neteko rasti aprašyto kažkurio vieno ir visiems tinkančio būdo nuvyti mieguistumą. A. Alonderis pataria: būkite pakankamai gerai išsimiegoję ir pailsėję.

Artūras Juodeikis
Foto: Organizacijos nuotr.

„Kofeino ar kitų stimuliuojančių nervų sistemą medžiagų turintys gėrimai (kava, energetiniai kokteiliai) padeda tik trumpam, dažniausiai iki 1-1,5 val. Todėl nevertėtų jais pasitikėti ilgesnėje kelionėje ir jokiu būdu jais nepiktnaudžiauti. Esant stipriam nuovargiui ir mieguistumui, jie gali būti iš viso neaktyvūs, nors ir labai trumpam suteikia pagerėjusio budrumo iliuziją. Pavojus slypi ir tame, kad pasibaigus gėrimo sudėtyje esančios medžiagos stimuliuojančiam veikimui galima labai staigiai ir netikėtai užsnūsti“, – kalbėjo LSMU gydytojas.

Medicinos gydytojo teigimu, rizikingiausias laikas kelionėms naktį yra laikomas nuo vidurnakčio iki 6 valandos ryto. Gydytojo teigimu, teko rasti bendrų patarimų, kas daro mūsų keliones tamsiu paros metu saugesnėmis.

„Būtina, kad matomumas per transporto priemonės stiklus būtų geras (stiklai švarūs, nesubraižyti, be įtrūkimų), tinkamai veiktų apšvietimo prietaisai – tiek automobilio žibintai, tiek ir prietaisų skydelio apšvietimas, nebūtų varginamos akys. Rekomenduotina laikytis saugaus greičio, geriau važiuoti lėčiau, nei esame įpratę dieną, vengti akinimo. Taip pat automobilio salone neturėtų būti per daug šilta – tai taip pat gali skatinti padidintą mieguistumą vairuojant naktį. Kai kada padeda ir radijo ar kitokio grotuvo klausymasis, bet ne per garsiai, nei per tyliai, muzika neturėtų būti labai rami ar monotoniška“, – kalbėjo gydytojas.

Gydytojas priduria, kad vairuojantiems naktį rekomenduotina būti ypač dėmesingiems, susitelkti tik į vairavimą, nenukreipti dėmesio į kitas veiklas. Jei yra vartojami medikamentai, būtina pasidomėti ar jie neturi pašalinio poveikio, sukeliančio mieguistumą.

„Jeigu kelionėje ima varginti mieguistumas, geriau trumpam sustoti ne prie degalinės puodeliui kavos, o tiesiog saugioje aikštelėje, pamiegoti ir tik tada saugiai tęsti kelionę“, – kalbėjo A. Alonderis.

Skatinama atsakinga vairavimo kultūra

Saugų ir atsakingą vairavimą skatina ir verslai. Vilkikų vairuotojai, kurjeriai ar darbuotojai, kuriems tenka daug vairuoti susiduria su skirtingais mokymais ar įmonių strategijomis, kurios kelia atsakingumą kelyje. Saugų ir atsakingą vairavimą skatina ir įmonė „Carlsberg“, kuri 2021 m. išleido ataskaitą, kurioje kartu su „Together Towards ZERO“ programa skatina savo darbuotojus imtis veiksmų bei strategijų, kurios mažintų įvairias vairavimo rizikas. Latvijoje esančios alaus daryklos „Aldaris“ („Carlsberg“ prekės ženklas) praneša, kad saugus vairavimas gelbsti gyvybes, ši žinia yra skleidžiama Latvijoje, kuri pasižymi viena prasčiausių eismo įvykių statistika Europoje.

Audrius Alonderis
Foto: Asm. albumo nuotr.

„Apklausėme 1000 įvairaus amžiaus vairuotojų visoje šalyje, kad nustatytume dažniausiai pasitaikančius nesaugius vairavimo būdus, su kuriais reikia kovoti. Ketvirtadalis jų teigė, kad prieš sėsdami prie vairo išgėrė iki leistinos normos alkoholio, o 9 % teigė, kad vairavo viršydami leistiną normą. Iki trečdalio taip pat prisipažino, kad vairavo išsiblaškę ar pavargę – kalbėjosi telefonu, gėrė kavą ir valgė. Ir beveik pusė teigė, kad vairavo su pažeistu priekiniu stiklu arba atidėdavo padangų keitimą tarp sezonų, o tai yra žalingi įpročiai, galintys kelti pavojų gyvybei“, – rašoma Carlsberg „ZERO accidents culture“ ataskaitoje.

Remdamiesi šiomis išvadomis, „Aldaris GO“ pradėjo metus trukusią kampaniją bendradarbiaujant su Latvijos saugaus vairavimo mokykla, kuri skirta didinti informacijos skleidimą apie nesaugų elgesį kelyje ir duoti patarimus, kaip jų išvengti.