Kol vienos įmonės dar tik pradeda domėtis tvarumo strategijomis, kitos jas jau įgyvendina. Pasak „Auga Group“ generalinio direktoriaus Kęstučio Juščio, žodis „tvarumas“ jų įmonėje ir jos kultūroje atsirado ne taip seniai, prieš 4–5 metus.
„Jau 2015 m. pakeitėme savo kryptį ir pradėjome gaminti maistą ekologišku būdu, tačiau mes, kaip ir didžioji dauguma žemdirbių, galvojome, jog darome viską gerai bei emisijų iš mūsų veiklos nėra. Padarę savo CO2 pėdsakų skaičiavimus, pamatėme, nors ir būdami ekologiški gamintojai, mes vistiek sukuriame neigiamą poveikį aplinkai ir tada pamatėme, kokia tai yra didžiulė problema“, – kalbėjo „Auga Group“ atstovas.
K. Juščiaus teigimu, skaičiavimo metodika, kuri naudojama apskaičiuoti išmetamą CO2 emisijų kiekį, labai sudėtinga, o gauti rezultatai nustebino.
„Kai pristatė tuos skaičius negalėjau patikėti ir labai nustebau, kad mano 3000 karvučių, kurių nėra tiek daug, ir 150 didelių traktorių, kurie kiekvieną dieną naudoja dyzeliną, emisijų prasme atitinka tą patį kiekį. Tą skaičių bandžiau 10 kartų perklausti, nes man tai buvo naujiena ir tada tvarumas atėjo kaip idėja, kurią reikia spręsti“, – komentavo K. Juščius.
Pasak „DPD Lietuva“ direktoriaus Roberto Vilkaičio, įmonė tvarumo strategijos kryptyje yra ganėtinai seniai, tačiau nuo CO2 emisijų kompensavimo viskas perėjo į stiprų jų mažinimą.
„Jis nebuvo tiek aktualus 10 metų atgal, kalbant apie tvarumą, mes daugiau kalbėjome su skandinaviško tipo įmonėmis, pas juos būdavo, ir planai, ir klausimynai, kad jų tiekėjai atitiktų reikalavimus. Tuo metu mes irgi turėjome ką pasiūlyti ir pasakyti, bet buvo visiškai kitokia prizmė, DPD kaip grupė kompensuodavo visą išmetamą CO2 kiekį į orą, bet Lietuvoje nebuvo nieko labai apčiuopiamo, todėl buvo daugiau kalbų, nei darbų.
Tuo metu mes jau matėme, kiek mūsų parkas išmeta CO2, nes pirmas žingsnis yra pradėti matuoti ir dėlioti veiksmus, kurie padėtų jį mažinti. Efektyvumas ir transporto naujinimas buvo tie veiksmai, kurie leido mažinti CO2 pėdsaką, o 2019 m. buvo priimtas sprendimas, kad nuo kompensavimo reikia pereiti prie stipraus mažinimo – transporto technologijos“, – kalbėjo R. Vilkaitis.
Tvarumas ir ekologija bus ateities filosofija
Pasak R. Vilkaičio, yra svarbu nuspręsti ar tikrai norima kurti tvarų verslą, o nusprendus, pradėti matuoti, kur yra didžiausias pėdsakas.
„Turbūt visi organizaciniai dalykai daug kur jau yra tvarkomi ir daromi, bet tada svarbu ieškoti priemonių, kaip tai mažinti. Turbūt čia yra mikso efektas, nes Europos Sąjunga kalba apie tai ir planuoja direktyvas, kadangi mūsų akcininkas yra Prancūzijos paštas ir jis ganėtinai arti visų ES klausimų, tai per tą prizmę ir gimė iniciatyvos, kurios jau prasidėjo prieš 10 metų. Kiekvienoje šalyje jos rutuliojasi skirtingai, bet čia yra strateginis pasirinkimas. Šiuo metu tą daryti yra žymiai paprasčiau, nes žiūrint į ateitį, tvarumas, ekologija ir ESG standartas bus ateities filosofija“, – kalbėjo „DPD Lietuva“ atstovas.
K. Juščius pasidalino, jog taršos problemos išsprendimas „Auga Group“ įmonėje gali sukurti vertę vartotojams, kurie galės pasirinkti kitokį maistą.
„Aš esu verslininkas, nesu aplinkosaugininkas, jeigu mes išspręsime šią didelę problemą, kuri egzistuoja, tai bus didelė vertė, pirmiausiai vartotojams, kurie supratę, kad tai didelė problema, galės rinktis kitokį maistą. Čia prasidėjo mūsų idėja ir strategijos kūrimas, kaip pagaminti maistą be kainos gamtai, žmonėms, kad jie galėtų kitaip gyventi. Pasiskyrėme didžiulę misiją ir einame nuosekliai ten“, – kalbėjo pranešėjas.
Tvarumas – misija ar utopija?
Paklausti, ar išsikelti tikslai yra įgyvendinami, įmonių atstovai pasidalino, jog veiksmų tenka imtis patiems, tačiau visi jie galiausiai atsiperka.
„Moksliškai įsigilinome į šią temą ir žinome tuos vadinamus „butelio kakliukus“ ir kodėl šiandien to maisto negalima pagaminti bei kokių technologijų tam trūksta, kurių neegzistuoja, bet mes kuriame. Galima pateikti pavyzdį su traktoriais, iš kurių 30 proc. emisijų ateina dėl to, kad jie dirba dyzelinu ir atrodytų, ką čia padaryti? Ieškojome, kas galėtų pasirūpinti tuo, kad traktoriai važiuotų alternatyviu kuru, tačiau didieji pasaulio koncernai jų nedarė. Prašėme, kad pagamintų bent 200 vienetų, nes jie turi prototipus, deja, sulaukėme atsakymo, kad „jūs vienas čia prašote, niekas daugiau nereikalauja, mums neapsimoka paleisti liniją, nes jūs vieną kartą nupirksite ir daugiau jų nereikės“. Jie netikėjo, kad kažkas gali juos pirkti. Pasakėme, kad jeigu jūs negalite to padaryti, mes tai padarysime – suradome investuotojus ir išleidome patys prototipą“, – kalbėjo „Auga Group“ atstovas.
Šiais metais K. Juščius viliasi, kad Lietuvoje sukurtos technologijos ir traktoriai bus komercializuoti bei pradės dirbti žemę bent su nuliniu aplinkosaugos efektu.
Pasak „DPD Lietuva“ atstovo, įmonė už ekologiškus sprendimus papildomų mokesčių netaiko: „Ta kaina niekad nesikeitė, esame verslininkai ir skaičiuojame per kur mums viskas atsipirks, nes kai kuriose vietose kainuoja brangiau, bet atsiperka kitur. Tas pats turėjimas elektromobilių padeda spręsti paprastus dalykus šiai dienai – darbuotojų trukumą. Pasakai vairuotojui, kad jam reikės važiuoti su elektromobiliu, tai jiems nekyla problemų“.
Svarbus ir socialinis tvarumas
Diskusijos metu auditorijoje kilo klausimas: kaip įmonės įgyvendina socialinį tvarumą? Pasak žiūrovės Zitos, tvarumas turi kelis elementus: socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį, o apsiriboti tik ties vienu nereikia. Pasak K. Juščio, „Auga Group“ 3 m. publikuoja tvarumo ataskaitas, kuriose yra atspindėti visi kiti su tvarumu susiję aspektai.
„Prieš 10 m. švedai reikalavo, kad būtų požiūris į tiekėjus, kad jie atitiktų tam tikrus standartus, kad su darbuotojais būtų atitinkami santykiai ir praktikos: sąžiningi atlyginimai, nebūtų diskriminacijos ir visi kiti dalykai, kurie atitinka ESG standartus. Kas labai svarbu, ESG standartų atitikimas iš tikrųjų tampa vienu iš higienos elementų, kurių jeigu neturi, tai tu neturėsi, nei investuotojų, nei ir vartotojų, jie galės atsisukti nuo tavęs, jeigu tavo praktikos bus ne tokios, kokios yra pačių pažangiausių kitų rinkoje veikiančių įmonių, iš kurių gali tas paslaugas įsigyti“, – kalbėjo pašnekovas.
R. Vilkaitis antrina šiai minčiai ir priduria, kad socialinis tvarumas yra atsakingas verslas, kur darbuotojai jaučiasi gerai ir jais rūpinamasi: „Kai pavyksta prisidėti prie bendruomenės bei yra įvairios socialinės akcijos. Mes esame jau ilgą laiką „Vaikų svajonių“ partneris, kuris galbūt ne visada yra matomas, bet dauguma dovanų ir svajonių pristatome, visi šie dalykai kuria socialinį įmonės tvarumą“.
