Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto profesorė Dr. Jolanta Dvarionienė sako, kad žmonių supratimas apie tvarumą auga. Nors daugumai tvarumo puoselėjimas prasideda nuo sąmoningo maisto vartojimo ar transporto pasirinkimo, domimasi ir energijos ištekliais.

„Matome didžiulius visuomenėje vykstančius pokyčius maisto, transporto vartojimo srityje, dar pridurčiau – ir energetikos sektoriuje: išaugęs susidomėjimas atsinaujinančių išteklių energija – saulės energijos gamyba ir naudojimu ne tik versle, bet ir privačiuose namų ūkiuose. Taip pat padidėjęs susidomėjimas elektromobiliais, atsiradusiomis įvairiomis daiktų antrinio panaudojimo iniciatyvomis, kaip antai „Tiko tiks“ Alytaus regione. Lietuvos gyventojai supranta, kad planeta yra visų mūsų namai, ir visi mes turime prisiimti už ją už atsakomybę. Be jokios abejonės, kiekvieno mūsų elgesys, bendruomeninės iniciatyvos, skatinančios mažesnį išteklių vartojimą, atliekų susidarymą, daro įtaką aplinkai ir kartu padeda judėti tvarumo link“, – sako J. Dvarionienė.

Rekordinė sausra pasaulyje


Docentė dalijasi, kad dar prieš 50 metų Romos klubo užsakymu atliktas tyrimas „Augimo ribos“ (angl. Limits to Growth) perdavė žinią, kuri puikiai tinka šiandien: žemės ištekliai riboti ir negali palaikyti ekonomikos bei gyventojų skaičiaus augimo. Ir nors tyrimas buvo sulaukęs nemažai kritikos dėl pernelyg pesimistinio scenarijaus, nuo tada pradėta daug retrospektyvių pasaulinės situacijos tyrimų, kurie parodė, kad visos prognozės išsipildė, o vis didėjantis stiprus orų svyravimas tik patvirtina prognozuotą klimato kaitą.

„Nesiimant jokių klimato politikos veiksmų, apskritai bus neįmanoma užtikrinti tvaraus Europos vystymosi bei pasiekti pasaulio mastu sutartų Jungtinių Tautų (JT) tvaraus vystymosi tikslų, kuriuos 2015 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja patvirtino 2016–2030 m. laikotarpiui. Kartu su kitomis valstybėmis (jų yra 191) Lietuva įsipareigojo įgyvendinti šiuos tikslus. Be jokios abejonės, tik nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, tiek kalbant apie asmenines pastangas keisti savo įpročius, tiek įmonės ar organizacijos lygmeniu, ir neabejotinai – nuo valstybės institucijų bei politikos formuotojų, kokioje aplinkoje gyvensime ir ką paliksime ateities kartoms“, – teigia Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja.

Pašnekovė pastebi, kad vartotojų noras dalyvauti tvarumo didinimo veikloje vis didėja. Kiekvieno asmens sprendimas renkantis namą, energijos tiekėją, naują transporto priemonę ar buitinius prietaisus daugelį metų daro poveikį jo paliekamam anglies dioksido pėdsakui. Asmeninio gyvenimo būdo pasirinkimai gali iš tiesų padaryti realų poveikį ir sykiu pagerinti gyvenimo kokybę.

Reguliavimo priemonės, įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvos ir naujos visuomeninės tendencijos gali papildyti viena kitą ir skatinti sparčius pokyčius – tai aiškiai parodė sėkminga ES energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema, kurią perėmė daugelis pasaulio šalių.

SEB banko atlikta apklausa rodo, kad bendrame Baltijos šalių kontekste lietuviai klimato kaitą mato ryškiausiai. Palyginimui: Latvijoje pokyčius gamtoje pastebi 82 procentai respondentų, Estijoje – 77 procentai apklaustų gyventojų.

Stichinė liūtis Vokietijoje


„Iš visų trijų tautų lietuviai labiausiai įsitikinę, kad aplinkosaugos problemos jau turi arba artimiausiu metu turės įtakos jų gyvenimui, – tokios nuomonės laikosi 75 procentai apklaustųjų, o Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 69 ir 66 procentai. Tyrimo duomenimis, aktualiausia lietuviams yra oro kokybė, – 56 procentai gyventojų nerimauja dėl augančios oro taršos. 44 procentai gyventojų susirūpinę dėl nuolat kertamų miškų, 42 procentai – dėl didėjančio vandens telkinių užterštumo. Vidutiniškai beveik trečdalis Lietuvos gyventojų įžvelgia rimtų aplinkos problemų dėl prasto atliekų tvarkymo (34 procentai) ir didėjančių automobilių spūsčių (27 procentai)“, – sako SEB banko tvarumo vadovas Audrius Rutkauskas.

A. Rutkauskas pastebi, kad jauniems žmonės gamtosauga ir tvarumo idėja yra reikšmingesnė, o dauguma gyventojų prioritetu laiko veiksmus, kurie padeda saugoti gamtą. Vis labiau žmonės linkę prisidėti prie pokyčių, renkasi tvaresnes kasdienes keliones.

„Tvarų transportą dažniau renkasi didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – gyventojai, populiariausias jis – jaunimo gretose. Tarp populiariausių Lietuvoje tvarių keliavimo būdų viršų ima kelionės pėsčiomis arba elektriniu paspirtuku, – tai renkasi 43 procentai visų tvariai keliaujančių gyventojų. Antrą vietą užima kelionės viešuoju transportu (31 procentai), trečią – automobilių dalijimosi arba pavėžėjimo paslaugos (8 procentai). Kelionės elektromobiliu yra mažiausiai šalyje praktikuojamas tvarus keliavimo būdas, – tokį renkasi tik 4 procentai visų tvariai keliaujančių gyventojų“, – apklausos duomenimis dalijasi SEB banko tvarumo vadovas.

Tyrimų duomenys atskleidžia, kad daugiausia atsakomybės lietuviai jaučia pirkdami maistą.

„77 procentai apklaustų žmonių kaip asmeninį tvaraus apsipirkimo pavyzdį išskyrė savo pastangas mitybą planuoti taip, kad įsigytų maisto produktų netektų išmesti ir sunaudotų maisto likučius. 32 procentai visų tvaresnio apsipirkimo šalininkų tikina vengiantys gaminių, kurių sudėtyje yra palmių aliejaus, o 16 procentų sako pirmenybę teikiantys ekologiškai produkcijai. Siekdami apsipirkti tvariau lietuviai taip pat deda pastangas vengti greitosios mados. 45 procentai respondentų tikina besistengiantys rečiau pirkti drabužius, pirmenybę teikia aukštesnės kokybės garderobui, 29 procentai apklaustų asmenų antram gyvenimui prikelia ir savo vaikų drabužius“, – sako A. Rutkauskas.

Audrius Rutkauskas
Foto: Organizatorių nuotr.


Dalis žmonių pirkdami drabužius ar kitas prekes renkasi juos ir pagal tai, kaip daiktas buvo gaminamas, bei pirmenybę skiria tvariems gamybos principams. O dar gana neseniai atsiradusi Lietuvoje rūšiavimo idėja prigijo net 87 procentams apklaustųjų, kurių dalis teigė iš viso atsisakę nebūtinų iš plastiko pagamintų daiktų, tokių kaip vienkartiniai indai ar plastikiniai maišeliai.

„Tvarius įpročius lietuviai propaguoja ir namuose, kasdienėje buityje. Absoliuti dauguma teigia namuose išjungiantys šviesą, kai jos nereikia (89 procentai), taip pat naudojantys taupiąsias elektros lemputes (80 procentų). Siekdami efektyvesnio energijos vartojimo beveik trečdalis gyventojų (32 procentai) naudoja išmaniuosius buities prietaisus“, – apklausų duomenis nurodo SEB banko atstovas.

Sekti informaciją padeda ir SEB banko neseniai pristatyta nemokama mobilioji programėlė „ManoPėdsakas | SEB“ (angl. MyFootprint | SEB), kuria naudojantis galima apytiksliai apskaičiuoti asmeninį gyventojo anglies pėdsaką pagal gyvenimo būdą ir vartojimo įpročius.

„Anglies pėdsakas matuojamas naudojant CO2e anglies dioksido ekvivalentą, kuris apima visas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Mobiliąją programėlę „ManoPėdsakas | SEB“ bankas sukūrė kartu su „Deedster“ – Švedijos bendrove, kuriančia priemones ir techninius sprendimus, padedančius kasdieniais veiksmais pereiti prie tvaraus gyvenimo būdo“, – dalijasi A. Rutkauskas.

Bene pažangiausiu tvarumo progreso pavyzdžiu gana dažnai įvardijama Švedija, tad su švedų kapitalo įmonėmis į Lietuvą iš minėtos šalies gana sparčiai atkeliauja jau įgyvendintos idėjos. Viena tokių įmonių, „Rimi Baltic“, padeda pasiekti vartotojams ekologiškiau pagamintus produktus bei apgalvoja visą kelią nuo gamintojo iki vartotojo.

„Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas pasakoja, kad įmonė tvarumo temą paliečia nuo logistikos sprendimų, parduotuvių apšvietimo iki galutinio pirkėjo įsigyjamos prekės.

Uraganas Irma
Foto: Shutterstock


„Siekiame, kad iki 2025 metų visos pakuotės būtų perdirbamos. Investavome ir į apšvietimą – iš mažesnio kiekio lempučių padaromas tas pats efektas. Mažmeninėje prekyboje daugiausia energijos suvartojama per šaldymo įrangą. Mes investavome į atnaujinimą ir praktiškai visose parduotuvėse mūsų šaldymo įrangos jau yra be freonų, su natūraliu šaldymo agentu. Tai darome, kad būtų mažesnis neigiamas poveikis klimatui. Freonas yra tos dujos, kurios ypač sukelia šiltnamio efektą. Aišku, dar priklauso ir nuo to, kokio tipo freonas naudojamas, tačiau vidutiniškai, išleidus vieną kilogramą freono, prilyginama keturioms tonoms CO2. Nors to pirkėjai tiesiogiai nemato, jie gauna ekologiškiau laikomus produktus“, – pasakoja L. Aleliūnas.

Švedų kapitalo įmonės atstovas sako, kad išspręsta ir tai, kaip vartotojui lengviau rasti būtent tokius produktus, kurių jam reikia.

„Esame išskyrę ekologiškus, ekologiškai pagamintus produktus. Pažymėtos prekės, kuriose – tik natūralūs dažikliai, mažiau cukraus, druskos. Žmogus, atpažinęs tą produktą, gali rinktis sveikesnę įprastinio produkto alternatyvą. Pavyzdys – visagrūdžiai makaronai ir paprasti. Patogu, kad produktai sužymėti. Ekologiškų, vegeratiškų, veganiškų prekių auga, jei skaičiuotume procentais, dviženkliais skaičiais per metus. Visgi jei visus produktus sužymėsime pagal jų gerumą (vieno pakuotė ekologiška, kitas pagamintas ekologiškai), išeis chaosas, tad mums, deja, tenka rinktis, – susitelkiame į tai, kas šiuo metu svarbiausia. Tokių produktų ypač nori šeimos su vaikais. Taip jau yra, kad gimus vaikui šeimoje įvyksta perversmas, žmonės susirūpina, kokius cheminius dalykus naudoja, kas lieka ant odos, kuo kvėpuoja. Mes suprantame, kad yra reikšmingas poreikis. Taip pat ir kalbant apie sveikus produktus“, – sako „Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas.

Tyrimai neretai rodo, kad žmonės vis labiau skuba, tad vartoja daugiau maisto, ypač greitojo. Anot pašnekovo, įmonė „Rimi“ yra iškėlusi sau tikslus, kad pirkėjus pasiektų kuo sveikesnė produkcija ir būtų kiek įmanoma labiau tausojama žmonių sveikata.

Dar vienas ateities planas – minimaliai sumažinti pakuočių kiekį. Nulinio vartojimo idėja, žinoma kaip „Zero waste“, jau po truputį pritaikoma prekyboje. Šiuo metu galima rasti nesupakuotų daržovių, riešutų, kai kurių kitų prekių. Anot L. Aleliūno, absoliučiai viską parduoti be pakuočių neįmanoma, tačiau įmonė jau daro pakeitimų.

Liudvikas Aleliūnas


„Pernai pristatėme nulio atliekų, vadinamąsias „Zero waste“, stoteles. Gavome gerų atsiliepimų, pirkėjams patiko, asortimentą mes pataikėme, tad planuojate plėtrą netolimoje ateityje. Tai produktai, buitinės chemijos prekės – pastos, šampūnai, valikliai, jų galima nusipirkti be pakuotės ar su minimalia, aplinkai palankesne pakuote nei įprastų produktų. Tikime, kad žmonės tai priims, o ateityje yra planų plėstis ir į maisto sritį. Pavyzdžiui, taip pirkti galima makaronus ar kitus tokio tipo produktus. Kalbant apie ekologijos idėją, kartais gali atrodyti, kad grįžtame atgal, tačiau maisto pramonėje atsirado perteklinis vartojimas, viskas iš esmės yra pakuojama. Aišku, tai darome ne be reikalo – dėl maisto saugos, kokybės, galiojimo laiko; kai kurių produktų kitaip neįmanoma nuvežti į kitą pasaulio kraštą. Bet dalį tam tikrų prekių kategorijų pakuočių galima mažinti“, – sako L. Aleliūnas.

Anot pašnekovo, ilgą laiką tiesiog nebuvo susimastyta apie poveikį aplinkai, neapgalvota, kur dėti panaudotas pakuotes. Tad dabar kone kasdien matome taršą – užteršti vandenynai, nuvykus į gamtą turistauti, pirma tenka surinkti šiukšles, tik tuomet galima pastatyti palapinę. Sprendimai, kaip saugoti gamtą, priklauso nuo kiekvieno, prisiimančio atsakomybę.