Lietuvoje jaučiama blockchain technologijos pritaikymo būdų stoka
Lietuva jau yra prisijungusi prie Europos Komisijos iniciatyvų blockchain srityje ir demonstruoja atvirumą naujovėms bei inovacijoms. Bet nors blockchain tema vyksta aktyvios diskusijos, tačiau viena iš egzistuojančių problemų – akivaizdi jos pritaikymo būdų stoka ne tik kuriant naujus verslo modelius ir produktus, bet ir gerinant viešųjų paslaugų kokybę.
Būtent todėl vienas pagrindinių iššūkių ir tikslas, kurio nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu sieks „Blockchain Lithuania“, yra siekis efektyviam bendradarbiavimui ir plataus masto projektų įgyvendinimui į ekosistemą sujungti visas suinteresuotas šalis.
„Stebėdami spartų blockchain technologijų augimą ir pritaikymą Lietuvoje, siekiame toliau stiprinti ir edukuoti šią ekosistemą, skatinti Lietuvoje esančio verslo tarptautiškumą bei formuoti talentą. Suvienijant aukščiausio lygio ekspertus, verslo, mokslo bei valstybinio sektoriaus atstovus, „Blockchain Lithuania“ kompetencijų centras padės kurtis naujiems verslo modeliams, diegtis inovacijoms bei dalinsis žiniomis ir patirtimi“, – sako BCCS klasterio koordinatorius Andrius Petkevičius.
BCCS klasteris, apjungdamas narių kompetencijas, finansinių technologijų bei kitų industrijų įmonėms teikia vieno-langelio principu pagrįstas paslaugas ne tik blockchain, bet ir programavimo, kibernetinės saugos, atitikties, pinigų plovimo prevencijos (AML), KYC, duomenų privatumo ir susijusiose srityse.
Klasterio iniciatyva gali padėti Lietuvai tapti viena iš Europos lyderių
Kompetencijų centro idėja kilo BCCS (Blockchain, Cyber Security and Compliance Solutions) klasteriui bendradarbiaujant su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projektu „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra (InoLink)“ ir Lietuvos inovacijų centru (LIC).
„Blockchain yra viena iš pagrindinių Pramonė 4.0 technologijų, kuri gali būti taikoma ne tik finansinių technologijų, bet ir visose kituose pramonės sektoriuose. Naudojant šią technologiją įmanoma optimizuoti visą vertės kūrimo grandinę pramoninėse bendrovėse taip padidinant jų efektyvumą“, – įsitikinęs Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas Dr. Artūras Jakubavičius“.
Anot MITA „InoLink“ projekto vadovės Jolitos Razumienės, naujiena apie Lietuvos blockchain kompetencijų centro įkūrimą tik dar kartą patvirtina, koks svarbus ekonomikos variklis gali būti kokybiškai veikiantis verslo klasteris: „Nuo šiol BCCS iniciatyva augindami blockchain kompetencijų specialistus, galėsime atliepti šios srities ekspertų paklausą ir patraukti tarptautinės verslo bendruomenės dėmesį. Tai vienos iš perspektyviausių pasaulinių technologijų, kurios gali sudaryti sąlygas Lietuvai reikšmingai kilti Europos Sąjungos skelbiamoje Europos inovacijų švieslentėje ir padėti mums tapti vienais iš Europos lyderių“.
Sklaidys susidariusius mitus apie blokų grandinių technologijas bei kripto ekonomiką
Privatus ir viešasis sektorius, įskaitant finansines paslaugas bei sveikatos priežiūrą, jau kurį laiką tyrinėja blockchain ir paskirstytųjų duomenų technologijų (angl. Distributed Ledger Technology, DLT) galimybes, kurios įgalina kurti naujus verslo modelius ir ekosistemas. „Blockchain Lithuania“ steigėjų teigimu, tai technologijos, kurios išliks ilgam ir joms bręstant yra stebimas perėjimas nuo eksperimentavimo prie įmonės lygio sprendimų kūrimo ir įgyvendinimo.
„Crypto Economy Organisation“ (CEO) prezidento Vytauto Kašėtos teigimu, asociacija jau nuo 2018 metų vienija kripto ekonomikos ir blokų grandinių technologijų entuziastus: „Su blokų grandinių profesionalais padedame bendruomenei suprasti technologinius privalumus ir pritaikymą ekonominiame gyvenime. Kartu esame atlikę keletą fokus grupių, rinkos analizių, vykdome reguliarius susitikimus su bendruomene, rinkos dalyviais ir valstybinėmis institucijomis. Iš tiesų girdime lietuvių norus tapti blokų grandinių kompetencijų centru Europoje ir matome didžiulį poreikį formaliam tokio centro steigimui Lietuvoje“.
Jo nuomone, blokų grandinės, kaip technologija, yra svarbi tik tuo atveju, kai gali padėti įveikti esamus technologinius iššūkius ir pasiūlyti ekonominiu požiūriu pranašius taikymus. Todėl tolesnei pažangai reikia ugdyti rinkos reguliatorių kompetencijas, kurti inovatyvias pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemones, suprasti kripto ekonomikos teikiamus privalumus ir diegti skaitmenines inovacijas.
Lietuvos blockchain kompetencijų centro steigimas – dar vienas žingsnis į priekį ir visai „Super How“ komandai. „Esame privati blokų grandinių technologijos tyrimų laboratorija, kurią su bendraminčiais įsteigėme turėdami tikslą telkti kompetencijas bei žinias apie šią technologiją Lietuvoje, kurti inovacijas bei padėti verslams transformuoti savo verslo procesus. Per daugiau kaip dvejus metus išauginome įmonę iki 20-ies šios srities specialistų-ekspertų, kurie, panaudodami technologijas, geba kurti ne tik sprendimus, tačiau ir inovacijas bei protokolus pačiai technologijai“, – įžvalgomis dalinasi „Super How“ vadovas ir bendrasteigėjas Andrius Bartminas.
Anot jo, kompetencijų centro steigimas – tai galimybė pasidalinti „Super How“ sukaupta patirtimi su rinkos dalyviais ir priežiūros institucijomis, įstatymų leidėjais bei spręsti iššūkius, kurie trukdo efektyviai inovacijų plėtrai Lietuvoje: išsklaidyti susidariusius mitus apie blokų grandinių technologijas bei kripto ekonomiką, paaiškinti technologijos pritaikymo galimybes bei būdus.
Viena vieta visoms žinioms apie blockchain ir paskirstytųjų duomenų technologijas
Nuosekliai bendradarbiaujant iniciatyvos autoriams įkurtas „Blockchain Lithuania“ sudaro blockchain technologijos inovacijų kūrimo bei diegimo galimybes ir suteikia joms apčiuopiamą vertę bei saugumą.
„Blockchain Lithuania“ savo veiklos tikslus skirsto šiomis kryptimis:
1. Pagrindinė kompetencija: sukurti vieną vietą, skirtą gauti su blockchain ir paskirstytųjų duomenų technologijomis susijusias žinias, talentus ir technologijas.
2. Kvalifikacijos kėlimas ir keitimas: organizuoti renginius ir universitetines programas, kurios didina privataus ir viešojo sektoriaus talentą bei kompetenciją.
3. Inovacijų panaudojimas: palengvinti viešojo ir privataus sektoriaus galimybes, bendradarbiauti ir diegti naujoves.
4. Tyrimai: atlikti tyrimus, analizes, teikti gaires, metodikas ir politikos formavimą, kad būtų sukurta tvari blockchain ir DLT ekosistema.
5. Sąmoningumas ir palaikymas: palaikyti subalansuotą technologijų pažangos reguliavimo ekosistemą.
„Blockchain Lithuania“ nariai jau yra sėkmingai įgyvendinę blockchain technologija paremtus projektus Lietuvos banko (LB Chain) bei kitų centrinių bankų, Fintech, telekomunikacijų, logistikos, tiekimo grandinių valdymo, tokenizacijos bei NFT srityse Europoje, JAV, Australijoje, Artimųjų Rytų bei Lotynų Amerikos šalių regionuose.
Daugiau informacijos apie blockchain kompetencijų centrą – internetinėje svetainėje: https://blockchainlt.com
