Skaitytojai ir žiniasklaida naujienomis dalinasi realiu laiku
Apie tai, kokią visuomenę mato žiniasklaida, R. Lukaitytė-Vnarauskienė kalbėjo šią savaitę vykstančiame inovacijų festivalyje LOGIN 2021.
„Interneto portalai, aš pati, kaip pagrindinio Lietuvoje naujienų portalo vyr. redaktorė, labai jaučiu, kuo gyvena visuomenė, nes mūsų santykis su skaitytojais labai artimas. Skaitytojai mums gali čia ar dabar paskambinti, parašyti žinutę per socialinius tinklus – sureaguojame gana greitai, o atsiųstą informaciją jie tuoj pat randa portale“, – pasakojo ji.
„Yra išnykęs atstumas tarp visuomenės ir žiniasklaidos: žurnalistai nėra užsidarę kažkokiame aukštame bokšte – jie yra labai lengvai socialiniuose tinkluose prieinami žmonės, jų visų kontaktai skelbiami, labai greitai ir lengvai galima juos surasti“, – kalbėjo Delfi vyr. redaktorė.
Tą dar kartą parodė ir paskutinės karštos naujienos, kai Minske buvo nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs lėktuvas – tą vakarą Delfi skaitytojai skubėjo dalintis informacija, siuntė nuotraukas, o Delfi žurnalistai galėjo skubiai informuoti visuomenę.
Pasaulyje tebesitęsianti pandemija taip pat parodė, kad sudėtingomis aplinkybėmis žiniasklaidos svarba išauga. „Kas įvyko per pandemiją, tai pirmiausia žmonės pradėjo nežmoniškai daug naudoti žiniasklaidos, ne tik internetinės, bet ir televizijos – jie tiesiog įniko į ekranus. „Nielsen“ duomenimis, prieš metus internete amerikiečiai praleido 200 proc. daugiau laiko skaitydami naujienas nei metais anksčiau. Tą patį mes matėme čia, Lietuvoje, kai vienu metu buvo keliolika tūkstančių žmonių, skaitančių naujieną apie koronavirusą. Be abejo, tuo metu koronavirusas buvo svarbiausia tema, ir mes skubėjome jiems pranešti viską ir kiek galima greičiau“, – sakė R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
Krito pasitikėjimas socialiniais tinklais
Pandemijos metu augo tiek tradicinės žiniasklaidos, tiek socialinių tinklų vartojimas. Tačiau socialinius tinklus užtvindžius dezinformacijai, melagingoms naujienoms, pasitikėjimas jais pradėjo kristi.
Platformos „Delfi apklausos“ atliktas reprezentatyvus tyrimas apie medijų vartojimą pirmojo ir antrojo karantinų metu rodo, kad beveik 60 proc. respondentų naujienų portalus įvardija kaip pagrindinį kasdienių naujienų šaltinį, po jo seka televizija, radijas ir tik 12 proc. pagrindiniu kasdieniu naujienų šaltiniu įvardina socialinius tinklus.
„Aš, kaip žurnalistė, manau, kad tai yra labai geri skaičiai, parodantys, kad mūsų visuomenėje pasitikėjimas socialiniais tinklais nėra toks didelis kaip dalyje Vakarų visuomenių – tai yra gera ir džiuginanti tendencija, nes būtent ten plinta įvairiausia dezinformacija ir melagienos. Tuo pačiu tai gera žinia tradicinei žiniasklaidai, kad žmonės pasitiki tradicinės žiniasklaidos kanalais – mūsų pareiga yra jų neapvilti“, – kalbėjo R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
Balandį atlikta rinkos tyrimų ir technologijų bendrovės „Synopticom“ miestų gyventojų, turinčių bent vieną socialinio tinklo paskyrą, apklausa parodė, kad mažėja gyventojų pasitikėjimas socialiniuose tinkluose randama informacija apie koronavirusą – pernai 43 proc. gyventojų pasitikėjo šia informacija, kai šiemet taip manančių liko tik 33 proc. Atitinkamai išaugo ir nepasitikinčiųjų gretos – nuo 45 iki 48 proc.
Ypatingai reikli ir pavargusi visuomenė
Pandemijos metu tapo akivaizdu, kad visuomenė tapo labai reikli, įdirgusi ir pavargusi.
„Mes sulaukiame įvairiausių laiškų ir reakcijų iš žmonių, tiek su temų pasiūlymais, tiek su pamąstymais apie mus pačius. Su tuo dabar reikia gyventi ne tik žiniasklaidai, bet visiems produktų, paslaugų kūrėjams. Žmonės dabar yra ypatingai reiklūs ir jie mano, kad yra teisūs sakydami vienus ar kitus dalykus, nors ne visada juos sako teisingai. Mano akimis, šito santykio pasikeitimas yra iš dalies nulemtas ir socialinių tinklų“, – svarstė R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
Pasak jos, viena svarbiausių tendencijų, išryškėjusių per šiuos metus, yra eksponentiškas melagienų ir sąmokslo teorijų plitimas.
„Visi sąmokslo teorijų kūrėjai susiakumuliavo į vieną temą, pačią palankiausią ir patogiausią, tai yra, koronavirusą. Pradedant tuo, kad vieni teigė, kad jis neegzistuoja, iki testų ir vakcinų neigimo. Per pandemiją žmonėms tiesiog mirkstant informaciniame sraute ir nebūtinai vien patikimuose informaciniuose kanaluose, socialiniuose tinkluose eksponentiškai augo dezinformacijos apie koronavirusą kiekiai ir tai jiems buvo didžiulis reputacinis smūgis. Jie pradėjo ieškoti tarptautinės žiniasklaidos paramos visame pasaulyje, kad jiems su tuo padėtų kovoti, nes srautas buvo nežmoniškas ir jie nebepajėgė vieni patys to apdoroti“, – pasakojo Delfi vyr. redaktorė.
Portalai Delfi ir „15min.lt“ Lietuvoje yra oficialūs feisbuko partneriai: jie padeda atrinkti neteisingą informaciją, ją paviešina, pažymi, kad informacija yra patikrinta ir nėra patikima.
„Bet ką tai sako apie visuomenę? Ten pamatėme labai piktą, įdirgusią ir nepripažįstančią kitos nuomonės žiniasklaidą: socialiniuose tinkluose yra truputį kitoks vartotojas nei naujienų portaluose. Naujienų portalų vartotojas yra klausiantis, besidomintis naujienomis, ateinantis į portalą dėl naujienų ir dalykų, kurie jam rūpi. Tuo metu socialinių tinklų vartotojas paprastai yra piktas, įsitikinęs savo tiesa, jis nenori girdėti kitos nuomonės, nes jam ji neįdomi, jis yra savo burbule tarp savo draugų, su kuriais dalinasi savo informacija“, – kalbėjo R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
Tai ypač pajuto žurnalistai, dirbę rubrikoje „Melo detektorius“.
„Kai jie parašydavo, kad tam tikri dalykai yra neteisingi, sulaukdavo didžiulio puolimo, angažuotų, grasinančių komentarų tiek privačiomis žinutėmis, tiek jų socialinio tinklo paskyrose. Galiausiai nebeturėjome kitos išeities kaip nebenurodyti autorių, nes žmonės nebegalėdavo dirbti ir rinkti informacijos kitai temai, vien dėl to, kad atakos būdavo labai agresyvios ir didelės. Tad socialiniai tinklai dar tikrai turi ką veikti, nes jie yra pagrindinis kanalas plintantis melagienų plitimui, taip pat ir nepatikrinti maži interneto kanalai, bet ir iš jų viskas keliauja per feisbuką ir kitus socialinius tinklus“, – pasakojo pranešėja.
Atsigręžia į tradicinę žiniasklaidą
Socialiniuose tinkluose tarpstant melagienoms, vis daugiau žmonių pradeda tai suprasti: 68 proc. „Reuters“ institute apklaustų žiniasklaidos profesionalų pripažino pajutę dezinformacijos ir melagienų fone sustiprėjusias tradicinės žiniasklaidos pozicijas.
„Jie pastebi atsigręžimą į tradicinę žiniasklaidą: koronaviruso pandemijos metu ji grįžo į žmonių gyvenimus kaip svarbus patikimos informacijos šaltinis. Tarptautiniai žiniasklaidos ekspertai net pasakė, kad būtent melagienos stumia žmones ir padeda jiems atsirinkti teisingą informaciją. Mane, kaip žurnalistę, tai džiugina, ir mes tą patį matėme Delfi. Per pirmą karantiną pamatėme didžiulį mūsų portalo rusiškos versijos ru.delfi augimą. Jis staiga šovė į aukštumas, o to priežastimi tapo Baltarusija: pamatėme, kad dauguma skaitytojų ateina iš ten, nes savo šalyje negaudavo jokios patikimos informacijos. Jų diktatorius neigė koronavirusą, tad žmonės ieškojo informacijos ir rado ją, ateinančią iš Vilniaus“, – pasakojo R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
Net ir vėliau, skaitytojų srautas nesmuko, nes buvo ir prezidentinė kampanija, ir po jos vykę protestai, o Delfi baltarusiams tapo patikimu šaltiniu. „Labai gerai, kad internetas leidžia pasirinkti šaltinius. Norėčiau patarti visuomenei, kad negalima pasitikėti vienu šaltiniu, tuo labiau, tuo, ką dalinasi tavo draugas ar giminaitis. Visada reikia tikrinti ir žiūrėti, ar informacija dar kažkur pasikartoja, kas yra šaltinis, kuo jis dalinasi, kas tas domenas, ar jis jums atpažįstamas, ar tai patikima žiniasklaidos priemonė. Ženklas, kad informacija yra tik viename šaltinyje, jau yra pavojingas, jei tas šaltinis nėra žinomas“, – patarė ji.
Mokamo turinio šuolis
Dar viena pastaraisiais metais išryškėjusi žiniasklaidos tendencija – mokamo turinio šuolis.
„Delfi prieš metus pasiūlė rugsėjį mokamą paslaugą Delfi plius, kuri dabar turi beveik 11 tūkstančių vartotojų. Mano akimis, tai didžiulis skaičius ir pasiekimas. Bet tai matyti ne tik pas mus, o visame pasaulyje. Sakoma, pasaulyje įvyko turinio skaitmenizacija. Tik toks dalykas, kad Lietuvoje ji jau buvo įvykusi – jau kurį laiką mes neturime tradicinio popierinio dienraščio. Turime daug stiprių interneto portalų, internetinė medija pas mus labai išplėtota, konkurencija didžiulė, bet tuo pačiu mokamas turinys, kaip visame pasaulyje, auga“, – kalbėjo R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
Tai pastebi ir tarptautinis portalas „Digiday“, nurodantis, kad šiemet pagrindiniais žiniasklaidos pajamų šaltiniais bus skaitmeninės prenumeratos ir video reklama. „Lietuva šioje srityje žengia koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis“, – teigė Delfi vyr. redaktorė.
Be to, pranešimo metu R. Lukaitytė-Vnarauskienė pasidalino ir dar viena naujiena – nuo naujų metų Delfi komentarus galės rašyti tik registruoti vartotojai.
„Jau dabar turime iki 20 proc registruotų vartotojų, norime, kad jų daugėtų, kad komentarų erdvė būtų dar švaresnė, kokybiškesnė ir labiau priimtina žmonėms, kurie nori tikrų diskusijų, kuriems būtų įdomu kalbėti ne tik su bendraminčiais, kaip įprasta socialiniuose tinkluose, bet su visais aplink esančiais žmonėmis“, – sakė R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
O kas toliau?
Tenka pripažinti, kad nors ir žiniasklaidos vartojimo mastai smarkiai išaugo, pasitikėjimas socialiniais tinklais krito, žmonės taip pat mažiau pasitiki ir tradicine žiniasklaida.
„Šiais laikais žmonės tapo įtarūs dėl visko. „Vilmorus“ duomenimis, Lietuva jau tapo vakarietiška šalimi pagal pasitikėjimą žiniasklaida, tai yra, 31 proc. ją vertino neigiamai, 28 proc. – teigiamai, o tai yra pirmas toks atvejis. Tyrimų bendrovė tai sieja su išaugusiu žmonių įtarumu ir nepasitikėjimu dėl plintančios dezinformacijos ir sąmokslo teorijų“, – pasakojo Delfi vyr. redaktorė.
„Įtarumas yra geras dalykas, kritiškumas – dar geresnis. Būkime kritiški viskam, tik nepasiduokime emocijoms, plintančioms socialiniuose tinkluose. Vartokime kuo daugiau ir kuo įvairesnės žiniasklaidos, nes ten matysime įvairias nuomones. Pats pavojingiausias dalykas, mano akimis, yra manymas, kad tai, ką matau savo socialiniuose tinkluose, ir yra tikras gyvenimas. Deja. Tikras gyvenimas yra už lango, už ekrano, ar bent žiniasklaidoje, kur įsijungęs pamatai kitaip mąstančius žmones. Galėjimas reikšti nuomonę, diskutuoti yra didžiausia vertybė: jis yra būtinas mūsų visuomenėms ir turime stengtis tai stiprinti, o ne silpninti, neigdami tuos, kurie mano kitaip“, – kalbėjo ji.
Tad kas mūsų laukia toliau, kokia visuomene būsime po koronaviruso?
„Visi mokslininkai bando atsakyti. Kaip žiniasklaidos atstovė matau, kad grįžtame prie tradicinių temų, prie tradicinio skaitomumo, tad turbūt grįšime ir prie tradicinio gyvenimo, bet jis visada buvo ir bus įvairus. Man labiausiai iš visų teorijų patinka Jeilio universiteto profesoriaus Nicholo Christakio prognozė, kad pasibaigus pandemijai žmonės linksminsis taip lyg rytojus neegzistuotų. Jis tai pavadino „riaumojančiu trečiuoju dešimtmečiu“, panašiu kaip prieš šimtą metų, kai po gripo pandemijos 1918 m. žmonės blizgėjo, šoko, dainavo, džiaugėsi, mėgavosi socialiniais kontaktais. Man atrodo, tai realu ir teisinga. Pamatysime“, – sakė R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
„O žiniasklaida, manau, bus kokybiškesnė, nes daugėjant mokamo turinio, stiprėjant santykiui su skaitytoju ir vis dar labiau artėjant vienam prie kito, pasitikėjimas turėtų augti. Žmonės moka už dalykus, kuriais pasitiki, o kai jie moka, galvoja, kad tai yra teisinga ir gera. Dėl to manau, kad kaip žiniasklaida einame teisinga kryptimi, nes stiprindami savo santykius su visuomene, pagerinsime situaciją ir pačioje visuomenėje, ir pačios žiniasklaidos kokybę“, – svarstė Delfi vyr. redaktorė.
LOGIN konferencija šiais metais atvira visiems. Stebėkite nemokamai jau dabar ČIA. Susipažinti su visa programa galite ČIA . O jeigu nespėjote pamatyti norimo pranešėjo, visus įrašus rasite Delfi Plius.
