Švietimo temomis pats besidomintis M. Stonkus mano, kad kiekvienas dalykas gali būti išdėstytas įdomiai, o tikras savo dalyko specialistas, kuris išties myli savo darbą, gali sudominti ir iki tol į mokslus nelinkusius mokinius. Jo su bendraminčiais įkurtoje virtualioje mokykloje dirbantys mokytojai į kiekvieną dalyką kviečia pažvelgti plačiau nei tradicinėse pamokose, o tai „užkabina“ ir paskatina domėtis toliau.

„Iš tikrųjų mokinių rezultatai kalba patys už save. Pavyzdžiui, tie mokiniai, kurie mokykloje už fiziką, matematiką ar lietuvių kalbą turėjo 6 ar 7, dabar mums siunčia savo pažymių knygelių kopijas ir mes matom, kad jų pažymiai pakilę iki 9 ar net iki 10. Dabar laukiame mūsų mokinių valstybinių brandos egzaminų rezultatų – norime pažiūrėti, kaip jiems seksis, nes praėjusiais metais turėjome eksperimentinę grupę ir mūsų mokinių egzaminų rezultatų vidurkis buvo net 20 balų aukštesnis nei kitų“, – dalijasi M. Stonkus.

Delfi aktorius papasakojo, kaip kilo idėja sukurti tokią virtualią mokyklą ir kuo ji skiriasi nuo tradicinių mokyklų.

– Kaip sumanėte įkurti tokią mokyklą ir kodėl jūs pats nusprendėte nerti į tokią naują sritį?

– Pačią idėją padiktavo pačių mokinių poreikis kokybiškoms žinioms. Viskas prasidėjo nuo to, kad mano kolega Eimantas Bekėža, pats turintis ilgą mokymo patirtį, pastebėjo, jog mūsų vaikams trūksta nuoširdaus dėmesio ir kokybiškų pamokų, ir taip kilo idėja sukurti tokią mokyklą. Norėjome, kad joje mokytų patys geriausi Lietuvos mokytojai ir ji būtų prieinama visiems.

Mes esame trys bendraįkūrėjai: Eimantas, mano brolis Silvestras ir aš. Eimantas yra pagrindinis mūsų žmogus, atsakingas už švietimą, Silvestras – operacijų vadovas, o aš prisijungiau kaip žmogus, užsiimsiantis rinkodara ir sklaida. Iš tiesų tai jau antras mano brolio kartu su Eimantu sukurtas startuolis ir į mane jiedu kreipėsi tada, kai jam prireikė pradinio įnašo. Tačiau kai išgirdau jų idėją, iškart supratau, kad noriu ne tik pinigų jiems paskolinti, bet ir pats prisijungti prie šios idėjos išpildymo. Man labai svarbus švietimas, visos su tuo susijusios problemos ir klausimai. Aš noriu, kad aukščiausios klasės švietimas su geriausiais savo klasės specialistais būtų prieinamas kiekvienam vaikui.

– Kaip atrodo jūsų įkurta mokykla? Kuo ji išskirtinė?

– Tai yra papildomo ugdymo mokykla, kurioje mokosi mokiniai, motyvuoti pasiekti geresnių tikslų mokydamiesi papildomai. Galbūt mes ir nesame pranašesni už kitus, tačiau priimame visus ir suteikiame žinių visiems tiems, kurie nori pasiekti daugiau, ne tik tiek, kiek gauna mokykloje. Pas mus galima mokytis visų mokyklinių dalykų, pradedant lietuvių kalba, matematika, chemija, biologija, anglų kalba. Šalia to esame išplėtoję karjeros kryptis – siūlome prisijungti prie atitinkamų būrelių, kuriuos veda jauni specialistai, jau galintys pasigirti įspūdingais akademiniais pasiekimais. Čia vaikai gali išbandyti įvairias profesines sritis – politiką, teisę, kūrybines industrijas, architektūrą, rinkodarą, aviaciją ir kitas.

Dabar mūsų pamokas daugiausia organizuojame 8–12 klasių mokiniams, bet yra ir pamokų 5–7 klasėms, o netolimuose planuose – ir pamokos mokiniams nuo trečios klasės. Populiariausia, ko gero, vis dėlto yra matematika. Prie šios pamokos prisijungia ir po 100 mokinių. Tačiau, kad ir kokio masiškumo tos pamokos bebūtų, kreipiame dėmesį į kiekvieną mokinį ir vėliau pagal asmeninį jų lygį diferencijuojame klases, kad tuos, kuriems žinių trūktų, galėtų lengvai pasivyti bendramokslius, o tuos, kuriems gal jau ir per lengva, perkeliame į kitą klasę, kad jie galėtų sparčiau kilti pagal savo galimybes.

Mokiniai prie savo pamokų prisijungia per specialią mūsų pačių sukurtą platformą. Čia jie gyvai dalyvauja pamokose, tačiau mokinių kameros ir mikrofonai būna išjungti, o mokytojas su mokiniais bendrauja komentarų sekcijoje. Taip mokytojas sužino, ar vaikai viską suprato, ar dar kartą ką nors paaiškinti. Pastebėjome, kad tokia saugi terpė labai pasiteisina, nes lietuviai dažniausiai būna intravertai, tad nieko keisto, kad ne vienas mokinys paprastose pamokose jaučia diskomfortą nedrįsdami kažko paklausti. O čia, pasislėpę po savo slapyvardžiais, jie žymiai drąsesni ir motyvuoti paklausti ir išsiaiškinti, kas liko neaišku.

– Gal jūsų mokykla gali ir ruošiasi nukonkuruoti iki šiol paplitusias korepetitorių paslaugas?

– Iš vienos pusės, mes panašūs, o iš kitos pasakyčiau, kad visiškai skiriamės. Korepetitoriai dirba su vienu mokiniu ir sprendžia tik jam iškilusias problemas. Tuo metu mes bandome išspręsti ne vieno kurio nors mokinio problemas, o kartu išsiaiškinti visą dalyką, kad visiems mokiniams būtų aišku. Mūsų mokytojai yra vedliai ir partneriai mokymosi procese, o ne įrankiai išmokyti konkretų vaiką.

– Pristatote, kad subūrėte rinktinių mokytojų kolektyvą. Papasakokite, kaip jums tai pavyko ir kokie mokytojai sutiko prisijungti prie jūsų mokyklos.

– Aš drąsiai galiu pasidžiaugti, kad tokią didelę aukštos kvalifikacijos specialistų koncentraciją kažin ar rastumėt kur nors kitur. Ne vienas mūsų mokytojas yra baigęs prestižinius universitetus. Pavyzdžiui, tarp jų turime ne vieną Kembridžo absolventą, tarptautinių olimpiadų laureatą, apdovanotą kaip inovatyviausią mokytoją, yra ir geriausiais metų mokytojais išrinktų pedagogų. Daugiausia tai jauni specialistai, tačiau jau turintys didžiulę mokymo patirtį. Patys mokytojai kuria savo metodikas, turi daugybę šaltinių, iš kurių ruošiasi pamokoms. O šios tikrai skiriasi nuo tradicinių mokyklų pamokų. Mes taikome daug inovatyvių technologijų, pateikiame daug vizualios medžiagos.

Tai, kad mums pavyko prisikviesti visus šiuos nuostabius mokytojus, yra Eimanto nuopelnas. Jis pats mokykloje dalyvaudavo įvairiose olimpiadose, o būdamas vos aštuntokas savo mokyklos vienuoliktokus mokė fizikos – jį mokytojas tiesiog palikdavo vietoj savęs. Per tą ilgą savo patirtį dalyvaujant olimpiadose, stovyklose jo pažinčių ratas plėtėsi ir visus mūsų mokytojus jis pažino asmeniškai arba bent jau buvo kažkada su jais susidūręs.

O lengviausia įtikinti mokytojus prisijungti prie mūsų mokyklos buvo išdėsčius idėją, kad norime suteikti galimybę visiems gauti geriausias žinias. Mes mokytojo profesiją iš tikro norime padaryti prestižine, todėl šiuo metu jiems mokame tikrai geriausius atlyginimus Lietuvoje. Nebijau pasakyti, kad nėra nė vienos kitos mokyklos, kuri mokėtų didesnį atlyginimą.

– O kiek kainuoja jūsų mokyklos pamokos?

– Mokslai mūsų mokykloje atsieina po 16 Eur per mėnesį, viena pamoka kainuoja 4 Eur. Perkant didesnius paketus taikomos nuolaidos. Už tuos 16 Eur mokiniai gauna 4 pamokas – po vieną per savaitę, esant poreikiui, pavyzdžiui, jei vaikas negalėjo dalyvauti gyvoje pamokoje, atsiunčiame pamokos įrašą, taip pat mokiniai gauna prieigą prie mūsų bendruomenės, su kuria gali pasidalinti savo problemomis ar žiniomis.

Jei mokinys yra motyvuotas ir negali skirti tokios sumos, mes bendradarbiaujame su Lietuvos savivaldybėmis ir joms padedant tokiems mokiniams suteikiame stipendijas, kad jie mūsų mokykloje galėtų mokytis nemokamai. Taip pat turime aukojimo platformą, kad mūsų idėja tikintys žmonės taip pat galėtų prisidėti prie mokinių mokslo mūsų mokykloje. Ir jeigu yra motyvuotų mokinių, kurie norėtų pas mus mokytis, bet nesulaukia palaikymo iš savo aplinkos arba jam neduoda tėvai pinigų, turime platformą, kurioje jie gali atsiųsti mums motyvacinį laišką. Tikrai būna, kad priimame tuos mokinius mokytis vieno ar kito dalyko nemokamai.

Pranešimą apie savo kartu su bendraįkūrėjais įkurtą virtualią mokyklą „Digiklasė“ Mantas Stonkus skaitys konferencijoje LOGIN. Pranešimas bus transliuojamas antradienį gegužės 25 d. „LOGIN Smart innovators powered by Xiaomi“ renginyje „Education“ sesijoje 15.35 val. LOGIN festivalis šiais metais bus rengiamas saugiai: gegužės 24–28 dienomis visa Lietuva ir ne tik festivalio pranešimus visiškai nemokamai galės stebėti tiesioginių transliacijų metu dviejuose didžiausiuose Lietuvos portaluose – Delfi.lt ir 15min.lt.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (302)